O kaip Jūs suvokiate realybę?
2Pacas rašė:As daznai saves klausiu kas yra realybe,nes viskas kaskaip taip netikra atrodo ???
Tai gal tada reikėtų pabandyti pasirinkti vieną iš dviejų nurodytų būdų, kurie leistų visiškai adaptuotis pasaulyje 😉
▶ Žiūrėti YouTubezipphead rašė:1.Pakeisti požiūrį apie jį supantį pasaulį.
2.Patreniruoti savo smegenis jį supančios realybės ignoravime (ateityje vengiant kontaktų „su šita negera“ realybe).
Antras variantas dažniausia būna tarpusavio santykiuose, kai užsidedam rožinius akinius, o šiaip absoliuti dauguma save priskiriam pirmam variantui, ir labai stebimės kodėl kiti nemato akivaizdžių dalykų ir nenori pakeisti požiūrį į pasaulį.
Mano nuomone didžiausią problema su realybe yra laiko suvokimas, nes ką dabar naudojam tiesiog yra saulės ciklai arba tai kas išreiškiama judėjimu nuo taško iki taško. Žiūrint iš psichologinio požiūrio laiko suvokimas mums yra įgimtas (subjektyvus), tai įrodo atsikėlimas prieš suskambant žadintuvui, nes organizmas pripranta prie reguliaraus kėlimosi ir nori išvengt bereikalingo streso todėl ''paskaičiavęs laiką'' pakelia prieš jam suskambant. Ir taip per daug išsiplėčiau ??? 🙂
paragraf 78 rašė:Manyčiau fizikos dėsnių vertinimas irgi gali būti subjektyvus. Pvz. minėtoji kliūtis, vienam ji bus didelė kitam atrodys maža. Tarkime gravitacija, vienas jaučiasi lengvas kaip plunksnelė ir strakinėja visur, kitas gi jaučiasi slegiamas prie žemės ir vos pasijudina.
Aiškus fizikinius dėsnius kiekvienas suvokia skirtingai bet nenuginčysi, kad tie dėsniai universalūs ir visus veikia vienodai, nesvarbu kokį suvokimą apie tai turi individas. Subjektyvus yra tik dėsnių atžymėjimas. Kas liečia tavo pavyzdį su gravitacija tai šitas nepasireiškia natūraliomis sąlygomis, nes prie to tiesiog priprantama nekreipiant dėmesio panašiai kaip automatiškai kvėpuojant. Nemanau kad galėtum apibūdinti gravitacijos poveikį galėtum apibūdinti tik savo būseną išsekęs, pavargęs . Grįžtant prie kliūties skirtingas jos įsivaizdavimas jos nepanaikina.
Dar kyla klausimas ar kiekvienas suvokia savo realybę ar paklūsta vienai realybei.
Šešėlis rašė:manau žmogus yra vienintelis organizmas turintis tokį unikalų suvokimą
▶ Žiūrėti YouTube
Ne vien žmogus moka suprast laiką.
Kaip jau gal įtarei aš esu psichologijos studentas, tai toks labiau mokslinis mano požiūris tikiuosi neskambu kaip piktas žmogus 😀 .
Dar kitoks pavyzdys mašina važiuoja 50km/h nors ir tūkstantis bus subjektyvių nuomonių nenuneigs to fakto, kad mašina važiuoja 50km/h.
Kas tau objektyvia nuomone pateiks vairuotojas ir jo spidometras ar policininkas su greičio matuokliu (jai jų greičiai nesutaps), o tavo minėtas pasakymas "mašina važiuoja 50km/h" jau yra subjektyvu.
This is fate ? rašė:Ne vien žmogus moka suprast laiką.
Na turėjau galvoje, kad apskritai žmogaus suvokimas išskirtinis.
interpretatorius rašė:Suvoki tai ką supranti, nepriklausomai nuo individo.
????
interpretatorius rašė:. Du tos pačios rūšies individai skirtingų laikotarpiu, žinių bei išsilavinimu suvoks tą pati fizikini dėsni skirtingai.
Kodėl supras skirtingai jeigu turės pažangią įranga tam įrodyti tai ir įrodys. Manau gravitacija išeitu tau paaiškint kokiam Aristoteliui net galėtum jam skaičiavimus pateikt.
interpretatorius rašė:Pvz. Ankščiau žmonės manė (tų laikų mokslininkai nustatė) kad žemė visatos centras ir aplink ja viskas sukasi. Kol nebuvo paneigtas šis dėsnis. Dėsniai buvo kurmei ir neigiami dabartinių laikotarpiu tas pats vyksta, tobulėjant technologijom ir evoliucionuojant intelektui.
Pavyzdys nelabai tikęs, nes buvo stipri krikščionybės įtaka ir pasaulėžiūra. Į naujas mintis žiūrėta kaip į erezijas. Kopernikas buvo neišimtis. Taip pat nebuvo įsitvirtinęs mokslo metodas, kurio dėka galima visus eksperimentus patikrinti. Taip pat nebuvo skepticizmo ir kritiškumo.
interpretatorius rašė:Kas tau objektyvia nuomone pateiks vairuotojas ir jo spidometras ar policininkas su greičio matuokliu (jai jų greičiai nesutaps), o tavo minėtas pasakymas "mašina važiuoja 50km/h" jau yra subjektyvu.
Objektyvius duomenis pateiks įranga čia neįsikiš joks asmeniškumas. Paklaida gali atsirast tik dėl to, kad įranga sukurta matuoti km/h o ne pavyzdžiui mm/h . Nesuprantu kodėl mano pasakymas "mašina važiuoja 50km/h" tampa subjektyviu jeigu aš konstatuoju matuoklio rodmenis.
Taigi, ką aš noriu pasakyti. Noriu pasakyti tai, kad tai, ką dabar matome, jaučiame, ar girdime, iš tikrųjų gali būti netikra. Pamąstykit apie tai 🙂
This is fate ? rašė:
interpretatorius rašė:Pvz. Ankščiau žmonės manė (tų laikų mokslininkai nustatė) kad žemė visatos centras ir aplink ja viskas sukasi. Kol nebuvo paneigtas šis dėsnis. Dėsniai buvo kurmei ir neigiami dabartinių laikotarpiu tas pats vyksta, tobulėjant technologijom ir evoliucionuojant intelektui.
Pavyzdys nelabai tikęs, nes buvo stipri krikščionybės įtaka ir pasaulėžiūra. Į naujas mintis žiūrėta kaip į erezijas. Kopernikas buvo neišimtis. Taip pat nebuvo įsitvirtinęs mokslo metodas, kurio dėka galima visus eksperimentus patikrinti. Taip pat nebuvo skepticizmo ir kritiškumo.
Krikščionybės įtaka čia mažiausia. Tiesiog to meto mokslininkai visi buvo arba aristotelininkai arba platonikai, todėl ir pasaulio koncepcija tokia buvo. Kritinis tyrimo metodas apskritai buvo išrastas viduramžių vienuolių pranciškonų, tai jiems už jį turime būti dėkingi.
Kovos vykdavo tarp mokslininkų kurie nesibodėdavo vienas kitą apskūsti Bažnyčiai ir taip suvartyti, kad tas skelbia tiek mokslinę tiek Bažnytinę ereziją. Jokiais laikais Bažnyčios dogmatikoje nebuvo koncepcijos kad žemė yra visatos centras. Bažnyčia rėmėsi to meto moksliniu pažinimu. Tik tiek.
paragraf 78 rašė:Kovos vykdavo tarp mokslininkų kurie nesibodėdavo vienas kitą apskūsti Bažnyčiai ir taip suvartyti, kad tas skelbia tiek mokslinę tiek Bažnytinę ereziją.
Kaip Bažnyčia suprasdavo, kuris mokslininkas eretikas kuris krikščionis. Man čia panašu, kad bažnyčia turėjo galios sprendimams, netgi gal galėdavo rinktis. Ir vistiek budeliai tai buvo inkvizitoriai, o ne oponentai. Jei gali mane pataisyk, nes pilnai tykiu, kad per daug yra žeminami viduramžiai ir ypač bažnyčios įtaka.
Pagrindinės inkvizicijos bangos buvo pas protestantus. O didžiausios bangos buvo puritonų kraštuose (garsusis Solemo raganų teismas). Oficialiai bažnyčia pagal istorikų paskaičiavimus sudegino tik pora dešimčių žmonių. Visus kitus degindavo pasaulietinis teismas.
O galima klausimą? Kur tu skaitei, kad Akvinietis taip sakė?
Šiaip nereikia vertinti tų laikų remiantis mūsų moralės ir mentaliteto samprata. Tuo metu žudyti žmogų, kariauti, kovoti už tikėjimą buvo normalus reiškinys. Ir ne tik Europoje, bet ir visuose pasaulio kraštuose. Afrikos gentys dar dabar gyvena pagal to laikmečio standartus. Pasižiūrėk kiek genocido vyksta Afrikoje. Jiems tai yra jų realybė, jų realybės suvokimas kardinaliai skiriasi nuo mūsų, nes dar išlaikė tą archajinį mąstymą kurio mes nebeturime.
Kitas dalykas, kas mūsų realybei nesuvokiamas yra susidorojimas su raganomis. Tai taip pat visuotinai sutinkamas reiškinys. Jei pas krikščionis jis egzistavo tik pora šimtmečių, tai kitose tautose jis egzistavo ir egzistuoja tūkstančius metų. Afrikoje dar ir dabar medžiojamos raganos, o tai ką darė indėnai su raganomis ir raganiais… žodžiu inkvizicijai dar toli iki to.
paragraf 78 rašė:O galima klausimą? Kur tu skaitei, kad Akvinietis taip sakė?
Istorijos dėstytoja sakė, kad jis pasisakė už eretikų baudimą mirtimi , tėvų teisę mušti vaikus, meistrams pavaldinius.
PS pataisiau 😀 Gaila per daug nukrypom, nes tema visai įdomi.
Kuo daugiau domiuosi visais mokslo "už borto"paliktais reiškiniais,tuo labiau įsitikinu,kad žmogus yra būtybė be fantazijos,nepajėgianti išgalvoti nerealių dalykų.Kiek kitaip yra su interpretacijomis,kurias išimtinai lemia žinių bagažas,tuo metu populiarios teorijos ir prietarai.
O iš tikrųjų yra dar paprasčiau.Kadangi nėra jokių užuominų apie tai,jog pasaulis sukurtas pasinaudojant kokia nors pirmine baze ir visos pažinimo disciplinos laikosi vieningos numonės,kad jis sukurtas iš nieko,logiška,kad kitaip ir negalima jo sukurti,tik tą "nieką" dalinant į dvi priešingos vertės begalybes.Ir realybė turi begalybę realizacijos formų.Net svajonės yra viena iš jų.
Nežinau,kokiais kriterijais remiamės,darydami pasirinkimą,bet visi stebime skirtingas realybės realizacijas,vadindami jas "Mano pasaulis".
Abejojat?Pabandykit sugalvot ką nors,kas neturi jokio realaus pagrindo. 🙂
Pažiūrėsim,ar nėra jokio to atitikmens.Bet be reikalo vargsti,vis tiek nieko nepavyks,nes jau iki tavęs visos galimybės buvo realizuotos. 🙂
Šiaip žmonės geba įsivaizduoti dalykus kurie neegzistuoja, o tik vėliau būna sukuriami. Va kaip pavyzdžiui rašytojo fantasto Čapeko sugalvotas robotas. Tuo metu tai buvo naujovė, futuristinis mąstymas, vėliau kai iš tiesų atsirado robotai, jau egzistavo žodis, nors realybėje atitikmens nebuvo.
Paskaityk daugiau fantastikos ir įsitikinsi tuo jog pilna prigalvota dalykų kurie neegzistuoja. Kai kurie būna iš tiesų atrandami, kai kurie taip ir lieka fantastika.
Fantastikos labai daug skaitau,kaip ir tu,tai tikrai dėmesio vertas žanras.
Be to tu tik patvirtini tai jog neegzistuoja objektyvi realybė, tik subjektyvi.
Mano jis toks:begalinis iš nieko atsiradęs pasaulis,neturintis pradžios ir pabaigos nei laike,nei erdvėje.Jame realizuota absoliučiai viskas.Bet,kadangi sukurtas iš nieko,išoriškai yra aksiominis taškas,neturintis matmenų.Tik koordinates,nuorodą,kad čia kažkas yra.Ir kiekvienas mūsų erdvės taškas yra tokia pati nuoroda į kitus pasaulius,tokius pat begalinius ir stulbinamai tobulus.Taip aš suvokiu multivisatų teoriją.Primena reliatyvumo teoriją,tiesa?
Mano pasaulis neturi išorinio administratoriaus(dievo),administruojamas yra vidinio intelekto,kuris proporcingai paskirstytas tarp organizuotų struktūrų ir yra begalinis.
Pabandyk tai perprasti,neturėtų būti sudėtinga žmogui,besidominčiam fantastika.
Tai yra realiausias pasaulio modelis kurį man diktuoja mano logika,sukauptos žinios ir tt.
