Skip to main content

Gyvenimas po mirties egzistuoja. Aš jį mačiau.

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
Tadas_S2015-01-16 00:26
Labas vakaras. Esu Tadas. Skaitau jūsų diskusijas apie gyvenimą po mirties ir regis matau savo mintis iki tol, kol papuoliau į komą po autokatastrofos. Būtent šis įvykis pakeitė mane ir mano supratimą apie mūsų, šį, ir pomirtinį gyvenimą, kardinaliai.

Kai viską papasakojau savo artimiesiems, draugams, visi man sakė, kad turiu savo patirtimi pasidalyti su žmonėmis, pvz. išleisti knygą ar pan. Tačiau pats kategoriškai tokios idėjos atsisakiau. Kai pabudau po komos ir papasakojau apie viską ką mačiau medikams, kažkas pranešė žiniasklaidai ir jau kitą dieną mano palatoje buvo viena Lietuvos žurnalistė (pavardės neminėsiu) su keliais operatoriais. Bet visus išvijau lauk ir persikėliau toliau gydytis į privačią įstaigą.

Nenoriu atskleisti kas esu, nenoriu šlovės, nenoriu ir pinigų. Man viso to nereikia. Tiesiog noriu pasidalinti su tuo ką man teko išgyventi. Jeigu ne medikai ir ne mano visi draugai, giminės, pažįstami – iki šios dienos galvočiau, kad visa tai buvo haliucinacija mano smegenyse ir tiek. Tačiau paaiškėjo, kad viską ką mačiau tiek ten tiek čia žemėje – tiesa. Buvau gulinti be jokios sąmonės daržovė vegetacinės būsenos. Tačiau daržove, kuriai medikai nedavė jokio šanso išgyventi buvau čia, Žemėje. O už jos ribų mano sąmonė patyrė atskirą, visiškai iki šios dienos nesuvokiama egzistenciją.

Žinokite man jau nedaug liko iki pensijos ir tik skaudi avarija privertė mane pažvelgti į gyvenimą visiškai kitaip negu aš kažkada į jį žiūrėjau. Lygiai taip pat kaip ir daug iš čia esančių galvojau, kad esu viso labo mėsos gabalas vaikštantis žemėje.

2013 metais papuoliau į avariją važiuojant iš kaimo namo. Ačiū Dievui, kad važiavau vienas, nes iš automobilio nieko nebeliko. Pats tik stebuklo dėka likau gyvas. Tiesa dabar šiek tiek turiu sunkumų susijusių su kordinacija.

Savo kūne buvau lygiai iki tos sekundės kai į mano automobilį isirėže kitas automobilis kuris netikėtai įskriejo į mano juostą. Tą akimirką viską savo akimis mačiau taip sulėtintai, kad net iki dabar pamenu kur koks stiklo gabaliukas nukrito. Laikas tarsi sustojo. Mačiau absoliučiai viską: kur tuoj nukris kiekvienas stiklo gabaliukas, kaip iš vairo labai lėtai iššauna oro pagalvė, kaip lėtai lankstosi automobilio kapotas – to tiesiog neįmanoma apsakyti žodžiais.

Po šių vaizdų kurie man truko tarsi amžinybe, akyse pasirodė neįtikėtino ryškumo šviesa. Buvo tokia akinanti šviesa, kad rodos viso pasaulio šviesos, žibintai, prožektoriai, lazeriai buvo nukreipti į mane vieną. Nejaučiau nei skausmo, nei baimės. Tiesiog supratau, kad tai yra pabaiga. Pasidarė tylu ir ramu. Po kurio laiko uždaviau sau klausimą:

"Pala, jeigu aš galvoju, reiškias dar gyvenu ar egzistuoju? Tačiau kur aš?".

Visą tą laiką buvo akinanti balta tuštuma. Bet man tik taip iš pradžių atrodė, kol baltas akinantis fonas pradėjo pamažu gęsti.

Pradėjau matyti. Buvo visiška tamsa. Aplinkui pasirodė, tiksliau jos ten visuomet buvo, tiesiog aš tik tada pradėjau matyti, labai daug mažų švieselių kurios pro mane pralėkdavo neįtikėtinais greičiais. Viena šviesele po kitos, viena po kitos, jų ten buvo milijardų milijardai – pagalvojau kas čia tokio po galais? Jokios baimės, jokio skausmo, tik begalinis smalsumas. Man atrodė taip, kad aš vienas stoviu, o pro mane lyg mažos šviesios dulkelės kažkur praskrenda ir nuskrenda tolyn.

Kilo mintis: reikia ištiesti ranką ir nors vieną pagauti. Nežinau kodėl taip pagalvojau. Tiesiog tokia mintis atsirado ir tiek. Tesiu ranką, tačiau rankos tai nebėra. Noriu pažvelgti į savę, tačiau nieko nematau. Absolučiai nieko nėra. Nematau nei savo rankų, nei kojų, nei kūno – tiesiog nieko. Aš savęs nemačiau, jus galite tai nors įsivaizduoti? Dabar kai rašau tai net savo nosies galiuką galiu akimis pamatyti, o tada tiesiog švarus vaizdas ir jokio kūno. Tada ir vėl pagalvojau:

"Viskas aišku, aš miriau".

Pasistengsiu pratęsti pasakojimą rytoj draugai, jau vėlu, o su žmona nuolat pykstamės, kad iki išnaktų prie kompiuterio sėdžių. Labanakt visiems. Tikiuosi kas nors perskaitys.

Strategas2015-01-16 15:35
Tęsk. LABAI ĮDOMU, kas buvvo paskui… Tęsk…  8)
TinSoldier2015-01-16 15:53
Taip pat bus įdomu palyginti, ar Vytauto potyriai komoje (jei jis čia pats dar kartą pasidalins/palygins) – tokie patys.
Ar, vis dėl to, dėl kažkokių priežasčių skyrėsi..
Šešėlis2015-01-16 15:58
Atrodo kaip įžanga į knygą 🙂 Bet susiskaitė įdomiai 🙂 Lauksiu pratęsimo.
Žaltys2015-01-16 16:51
Skamba įdomiai, laukiu tęsinio. 🙂
Supera2015-01-16 18:14
Gali drąsiai rašyti knygą, kadangi teksatas super rišlus bei įtraukiantis 🙂 Laukiu tęsinio.
Vytautas2015-01-16 18:37
Taip pat perskaičiau su susidomėjimu kadangi turiu savo patirtį. Bet jau pradiniam etape esminis skirtumas. Man tai nutiko ne avarijos metu o savaime. Kitas momentas nesvarbu kad kūnas virto daržove bet sąmonė ir klausa liko nepakitusios. Kas vyksta aplink mane visą laiką girdėjau. Tik buvo savotiškas minčių "susidvejinimas". Mano mintys ir nemano mintys. Maža to tų kitų minčių galima buvo kažko paprašyti ir pagal klausą buvo galia suprasti kad jos įvykdo tai ko paprašei. Bet visumoje iš šio pasaulio nebuvau "išskridę". Greičiau į mane buvo kažkas "įskridę" iš ano pasaulio.  🙂
nereikalinga2015-01-16 19:55
Gyvenimas po mirties gal ir egzistuoja. Bet greičiausiai tiems,kurie taip ir nesugrįža atgalios. O čia ,tai yra,tos būsenos ,ar tų būsenų ( komose,ir t.t. ) pojūčiai,simptomai ( įvairūs ) nepatirti,atrodantys nežemiški,dieviški ir t.t.
Tadas_S2015-01-20 21:54
Ačiū visiems už komentarus. Manau tikrai turėsime apie ką pasikalbėti. Kas liečia knygą, tai jau minėjau, kad jos tikrai nerašysiu – nes ne toks mano tikslas. Taip pat džiugina, kad mano rašliavos skaitymas jūsų nevargina.

Tikiuosi Anomalija.lt nesupyks ant manęs, kad šitame forume pradėjau pildyti pavadinkime asmeninį savo dienoraštį.

Pratęsiu nuo ten kur užbaigiau.

Stovėjau ten tarp tų lekiančių švieselių dar kurį laiką. Tiesa sakant laiko sąvoka ten įgauna visiškai kitą prasmę: atrodo taip tarsi stovėčiau ten jau visą amžinybę bet kartu ir vieną akimirką. Vėl apsidairiau ir pamačiau, kad visi tie ryškus maži balti taškai pradėjo lėtėti iki kol visiškai sustojo. Vis dar negalėjau suprasti kas tai? Kodėl jos sustojo? Ir svarbiausia ką man dabar daryti? Neilgai trukus supratau: švieselės ir toliau skriejo milžinišku greičiu, tiesiog čia aš pradėjau judėti link kažkur kartu su jomis. Nuo manęs tai visiškai nepriklausė, tiesiog pradėjau skristi link kažko pats to net nenorėdamas ir nesuvokdamas kaip tą darau. Jaučiau tarsi kažkas manę traukia link savęs, o ir priešintis visiškai negalėjau, bet ir nenorėjau.

Tolumoje pradėjau matyti didėjantį, baltą, ryškų rutulį. Su lyg kiekvieną akimirką rutulys vis didėjo ir kažkodėl savaime supratau, kad tai bus mano galutinė stotelė. Skriejau link jo dar kelias akimirkas kol pajaučiau vibraciją ir sustojau. Ten kur buvau, labai sunku suvokti kada tu judi, o kada tiesiog stovi, tačiau supratau, kad stoviu vietoje iš to, kad baltas rutulys daugiau nedidėjo. Pasiartosiu, jokios baimės ar nerimo nebuvo. Nors žinojau, kad žemėje palikau savo šeimą vieną, tą mano akimirką valdė tik vienas dalykas: begalinis smalsumas. Nebuvo nei palaimos, nei džiaugsmo, tik smalsumas kas, kas manęs laukia toliau?

"Žinau, kad nebijai. Čia niekas nebijo." – Pirmą kartą būdamas ten, išgirdau žodžius. Apsižvalgiau ir nesupratau kas su manimi bendrauja. Žodžiai buvo labai aiškūs, skambūs, kažkas panašaus žemėje gaunasi jeigu kam nors kalbi į ausį pro susuktą į cilindrą popierių.

"Bendrausiu su tavimi taip, kaip tu buvai įpratęs tai daryti." – pratęsė balsas. Net sunku nupasakoti kaip jis skambėjo. Tokio balso, garso, tembro, tiesiog neįmanoma nupasakoti ar apibūdinti žodžiais. Iš karto pagalvojau, čia Dievas? Rodos dar nespėjau iki galo minties suregzti, o man jau balsas toliau atsakinėjo.

"Tai tik vienas iš pavadinimų ten kur tu gimei. Aš esu pradžia ir pabaiga viename." – Nuo tos akimirkos jau žinojau, kalbu su Dievu, Kūrėju, Absoliutu, kad ir kaip žmonės tą jėgą vadiną.

Atleiskite, kad retai prisijungiu, mano šeimoje atsirado naujas mažas narys, tada labai daug džiaugsmo ir laiko tenka skirti jam, svečiams ir t.t. Pasistengsiu artimiausiomis dienomis čia vėl prisijungti ir pratęsti.

Synkas2015-01-21 11:43
Patiko :))) tikiuos bus daugiau kas nors parašyta, nes labai įdomu :))
JZZ2015-01-26 00:54
Sveikas prisijungęs prie forumo. 🙂
Atrodo, kad tavo žinutės tikslas yra vedamas noro padėti kitiems susivokti savo pačių situaciją, nes tai, kas yra "dabar", palyginant su tuo, ką suvokei, atrodo neteisinga. Labai gerai, kad nusprendei visą tai daryti laikydamasis anonimiškumo; siūlau išlikti kuo labiau anonimišku ir vengti detalių, kurios padėtų identifikuoti ar prie to padėti privesti.

Daug žmonių nesuvokia tos situacijos, ką teko suvokti tau. Neabejoju, kad ir aš daug kur klystu, nes komentuoti galiu besiremiant tik patirtimi. Kai suvoki, kad tas "mėsos gabalas"  – kūnas – buvo tik tavo valdomas objektas, tai stipriai pasikeičia požiūris.

Minėjai, kad matei daug švieselių, tad galima ko gero teigti, kad ir pats suvokei esantis viena iš jų. Žmogaus kūnas yra žemesnėje dimensijoje, tad tavo stebėto laiko sulėtėjimo kūnas suvokti negalėjo. Vietoj to, tas sulėtėjimas buvo suvokiamas tavęs ne kaip kūno būtybės, o kaip tos anksčiau minėtos švieselės.

Ar iškart po smūgio pasirodė šviesa? Ar nei trupučiui nebuvo aptemimo, kuris būtų suvokiamas kaip filmo žiūrėjimo metu ištraukiamas TV laidas? Tikrai nebuvo jokio patamsėjimo, bet iškart plykstelėjo šviesa, jo?

Jeigu "visą tai", kur gyvena kūnas, suvoktum kaip viską apčiuopiamą dėl to, kad ir daiktai, ir kūnas yra suderinamų virpesių (judesių greičių), tai tada būtų galima pasakyti, kad kai kūnas tapo nebereikalingas, prireikė pereiti į įprastinius virpesius, iš kurių buvai išėjęs (susižeminęs), kad būtų suderinama su kūnu. Tas pagreitėjimas ko gero buvo suvoktas kaip šviesa, o tai turėjo būti išties ryšku (tačiau tai akims nekenkia, nes jos liko kūne).

Turėtų būti smagu tiesiogiai juntant tą paradoksą: matai daugybę tokių švieselių, su kuriomis praktiškai esate vienodi (nesakau, kad nėra skirtumų), tačiau žemėje buvote skirtingomis būtybėmis ir gyvenote būdami sudėti į skirtingus "stalčius" – iš esmės, taksonominius dalykus; net nekalbant apie skirtingas pačių žmonių rases, tautybes, bei kitus sugalvotus ar pastebėtus skirtumus. 🙂 🙂

Kūrėjas…! 🙂 Labai smagu, kad ten tiek daug suvokei, neabejoju, kad įgijai įdomų suvokimą, jei tai atsimeni. 🙂
Čia turiu tau palinkėjimą, tačiau tai nėra žodžiai.
🙂
…

Gal įgijai atsiminimų kuo buvai praeityje? Ar nebuvo jokio gailesčio dėl vienaip ar kitaip nugyvento gyvenimo? (nesmerkiu ir nekonkretizuoju, tik paminiu, kad kartais norima būti kažką padarius kitaip)

Tavo pasakojimas sukėlė tam tikrų emocijų, atsižvelgiant į mano patirtis ir panašumą…
Pageidauju, kad pasakojimą tęstum, įdomu ką toliau pasakysi. 🙂 🙂

Pensininkas2015-01-26 16:34
O man pasirodė kad tai dar viena pasaka  >:(
Gyvenimas po mirties egzistuoja. Aš jį mačiau.
Šešėlis2015-01-26 17:27
@Pensininkas , ką čia tokio įmatei? 🙂
Benamis2015-01-26 17:54

Pensininkas rašė:O man pasirodė kad tai dar viena pasaka  >:(
Gyvenimas po mirties egzistuoja. Aš jį mačiau. – paveikslėlis 2

Ka ten tokio neitiketino izvelgei? Kelis kartus skaiciau, bet man rodos viskas ten tvarkoje.

Pensininkas2015-01-26 18:10

Druwis rašė:@Pensininkas , ką čia tokio įmatei? 🙂

Man ši istorija pasirodė neįtikinama  🙂

Sleeping_angel2015-01-26 19:45
Tikriausiai Pensininkui pasirodė keista, kad vieną sykį rašoma moteriška gimine ("gulinti"), o paskui vyriška ("vienas"). Greičiausiai tiesiog "pasimetė" "s" raidelė.

Pati istorija tikrai labai įdomi, gaila, kad ji vis nutrūksta įdomiausioje vietoje 🙂

Benamis2015-01-26 19:56

Sleeping_angel rašė:Tikriausiai Pensininkui pasirodė keista, kad vieną sykį rašoma moteriška gimine ("gulinti"), o paskui vyriška ("vienas"). Greičiausiai tiesiog "pasimetė" "s" raidelė.

Buvau gulinti be jokios sąmonės daržovė.

Sleeping_angel2015-01-26 20:03
🙂
Išskirti buvo tie du žodžiai, o šiaip čia tik mano spėjimas 🙂
Iron Tara2015-01-26 23:00
Pensininko ''pabraukymai'' ir pastebėjimai priminė man tuos illuminati paveikslėlius 😀

Gyvenimas po mirties egzistuoja. Aš jį mačiau. – paveikslėlis 3

Bet ponas Tadai, prašom tęsti. Ir man įdomu kaip ten ir ką patyrėte.

Darius2015-01-27 19:54
Siaubingas įvykis aš kadaise taip pat buvau patekęs taip pat kaktomuša. Į mane įvardžiavęs vairuotojas žuvo, o tavo atveju ar pasisekė žmogui išgyventi.
Supera2015-01-27 21:23
Gulinti, nes žodis "daržovė" yra moteriškos giminės 😀
illuminati2015-01-27 22:19
Gyvenimas po mirties egzistuoja. Aš jį mačiau. – paveikslėlis 4
idenmeyou2015-01-27 22:30
Pati istorija įdomi, išties perskaityti buvo įdomu tavo potyrius.
omcikas2015-01-27 22:53
o kur tesinys ?  🙁
Iron Tara2015-01-27 23:36
Aš labai tikiuosi, jog jis nenumirė dabar iš tikrųjų, tik įpusėjęs pasakojimą.
nereikalinga2015-02-05 11:47
Suintrigavo ir paliko 🙂 tikėjausi rasti ir pabaigą 😀
Ezekiel2015-02-05 13:23

Tadas_S rašė:Visą tą laiką buvo akinanti balta tuštuma. Bet man tik taip iš pradžių atrodė, kol baltas akinantis fonas pradėjo pamažu gęsti.

Pradėjau matyti. Buvo visiška tamsa. Aplinkui pasirodė, tiksliau jos ten visuomet buvo, tiesiog aš tik tada pradėjau matyti, labai daug mažų švieselių kurios pro mane pralėkdavo neįtikėtinais greičiais. Viena šviesele po kitos, viena po kitos, jų ten buvo milijardų milijardai – pagalvojau kas čia tokio po galais? Jokios baimės, jokio skausmo, tik begalinis smalsumas. Man atrodė taip, kad aš vienas stoviu, o pro mane lyg mažos šviesios dulkelės kažkur praskrenda ir nuskrenda tolyn.

Kaip tą balta šviesa susiformavo? Ar matei greit pralekiančius gyvenimo vaizdus kaip būna patyrus NDE? Spėliojama, kad balta šviesa atsiranda dėl to, kad skirtingų spalvų vaizdai taip greitai rodosi, kad susilieja į balta. Ar buvo kitos spalvos, keistos vizijos be baltų švieselių?
Įdomus pranešimas, jei tai tikra istorija ačiu.

Vitus2015-02-05 22:12

Tadas_S rašė:Žinokite man jau nedaug liko iki pensijos…

Tadas_S rašė:Atleiskite, kad retai prisijungiu, mano šeimoje atsirado naujas mažas narys, tada labai daug džiaugsmo ir laiko tenka skirti jam, svečiams ir t.t.

Tokiu atveju reikia pasveikinti su šeimos pagausėjimu.
Jaunimas – imkite pavyzdį! 🙂

Sorry, bet temos pavadinimas per daug pretenzingas ir netikslus. Jeigu tokie potyriai ir buvo, jie negali būti laikomi potyriais "po mirties". Komos būsena ir mirtis yra skirtingi dalykai…

Strategas2015-02-06 15:23
"Komos būsena ir mirtis yra skirtingi dalykai…" —> kai kas su tuo visiškai nesutiktų. Aš vienas iš jų…
TinSoldier2015-02-06 15:30

Strategas rašė:"Komos būsena ir mirtis yra skirtingi dalykai…" —> kai kas su tuo visiškai nesutiktų. Aš vienas iš jų…

O su kuo čia nesutikti?

Juk gal yra skirtumas, kai smegenys dar kažkiek funckionuoja ir siunčia impulsus, ir kai yra visiškai mirusios?..

Vytautas2015-02-06 17:15

Strategas rašė:"Komos būsena ir mirtis yra skirtingi dalykai…" —> kai kas su tuo visiškai nesutiktų. Aš vienas iš jų…

Visiškai teisingas pastebėjimas  🙂 Po mirties dar niekas negrįžo į šį pasaulį. Jei sugrįžai tai reiškia buvai vienokioje ar kitokioje komoje. Įdomi statistika iš medikų. Bent jie mane taip gąsdino.  🙂 Tik 25% tai patyrusių tai daugiau nepasikartoja.

TinSoldier2015-02-06 17:22

Vytautas rašė:Visiškai teisingas pastebėjimas  🙂 Po mirties dar niekas negrįžo į šį pasaulį. Jei sugrįžai tai reiškia buvai vienokioje ar kitokioje komoje. Įdomi statistika iš medikų. Bent jie mane taip gąsdino.  🙂 Tik 25% tai patyrusių tai daugiau nepasikartoja.

Koma nėra mirtis. Jeigu sugrįžo žmogus iš komos, visiškai nereiškia, jog sugrįžo iš mirties. Tai net nereiškia, kad nors trumpam smegenų aktyvumas buvo visiškai sustojęs. Prarastas iš išorės regimas sąmoningumas nėra lygu mirčiai.

Jei po mirties sugrįžo žmogus, tai artimiausias dalykas, kuris galėjo būti – klinikinė mirtis. Kurios metu galėjo dingti matuojamas smegenų aktyvumas. Bet ir tai nereiškia, jog tas aktyvumas visiškai totaliai išnykęs buvo. Ir tai nereiškia, jog regėti vaizdiniai ar pan. buvo iš to periodo, kai smegenys visiškai mirusios – visiškai galėjo būti smegenims atsijunginėjant/įsijunginėjant, arba kaip nors labai nežymiai kurioj nors srity veikiant. Bet kuriuo atveju, nė vienas iš tų variantų nėra lygiavertis tikrąjai mirčiai..

Strategas2015-02-07 11:14
Nemažai psichologų ir/ar psichiatrų, kurie analizavo arba manė žiną viską apie žmogaus gyvenimą ir mirtį pakeisdavo savo nuomonę, kai susidurdavo su nenuginčyjamais įrodymais, kad anapusinis gyvenimas ir šis glaudžiai susijęs. Visų pirma jiems išaiškėdavo, jog koma ar klinikinė mirtis yra tarpinė būsena tarp čia ir ten, tai arba apsisprendimo laikas likti ar išeiti suvisam. Kiekvienas turi laisvą valią pasirinkti net būdamas tarp čia ir ten. Ir jei pasirenkama likti, netrukus jie grįždavo į savo kūnus,o jei ne…informacijos nėra. Matyt todėl, kad jie išeina ir nergįžta ir papasakot jau negali, deja. Todėl mano teiginys, jog koma ir mirtis nėra skirtingi dalykai, susijęs su tuo, jog abiems atvejais žmogus būna IR ČIA, IR TEN. Aš nematuoju to fiziniame pasaulyje, kur smegenys mirę ar dalinai mirę, man ne tai įdomu (kaip Solderiui), man įdomu tai, jog dauguma "ekspertų" su ašaromis akyse pasakodavo savo įsitikinimų griuvimą, kai įrodymai tapdavo akivaizdūs… Visa kita – detalės. Vienas iš tokių ašarotojų – Brian Weiss (knyga – Praeiti gyvenimai, sutikti mokytojai). Paskaitykit. 
Sharikovas2015-02-07 13:46
Neitiketini, keisciausi, paranormalus ivykiai egzistuoja !

As kiekviena nakti prarandu samone(galbut mirstu) ir matau vaizdus, neitiketinus vaizdus, kartais viskas atrodo taip tikra. Ryte atgaunu samone ir prisimenu tuos vaizdinius, isgyvenimus. Neabejoju, kad tai tikra. Viskas priklauso kaip tai vertinama.

Benamis2015-02-07 13:49
Kiek zinau net minimalu samoninguma smegenyse labai lengvai parodo smegenu skenavimas. Nera taip, kad samoningumas pasislepia kazkur smegenyse ir pasidaro neuzciuopiamas, o veliau kai uzsinori ar jam uzeina – vel pasirodo skenavimo rezultatuose.

Butent pagal tai ir nustatoma ar zmogui atjungti gyvybes aparatus (nes jo smegenys mirusios) ar dar ne. Todel jeigu temos autoriaus smegenys nerode jokiu gyvybes zenklu – jis buvo mires.

Vitus2015-02-07 23:44

Strategas rašė:Nemažai psichologų ir/ar psichiatrų, kurie analizavo arba manė žiną viską apie žmogaus gyvenimą ir mirtį pakeisdavo savo nuomonę, kai susidurdavo su nenuginčyjamais įrodymais, kad anapusinis gyvenimas ir šis glaudžiai susijęs. Visų pirma jiems išaiškėdavo, jog koma ar klinikinė mirtis yra tarpinė būsena tarp čia ir ten, tai arba apsisprendimo laikas likti ar išeiti suvisam. Kiekvienas turi laisvą valią pasirinkti net būdamas tarp čia ir ten. Ir jei pasirenkama likti, netrukus jie grįždavo į savo kūnus,o jei ne…informacijos nėra.

Taigi, taigi. Informacijos "iš ten" nėra. O spėlionės ir istorijos, net jei jos pasakojamos su ašaromis akyse, negali būti įrodymu ("Platonas mano draugas, bet tiesa man brangesnė"). Aš lygiai taip pat galiu teigti, kad visa tai yra smegenų veiklos trikdžiai esant ribinėms gyvybės egzistavimo sąlygoms.

Sharikovas rašė:As kiekviena nakti prarandu samone(galbut mirstu) ir matau vaizdus, neitiketinus vaizdus, kartais viskas atrodo taip tikra. Ryte atgaunu samone ir prisimenu tuos vaizdinius, isgyvenimus. Neabejoju, kad tai tikra. Viskas priklauso kaip tai vertinama.

Ne visai taip.
Žmogui miegant sąmonė išlieka aktyvi. Net miego fazėje, kai nieko nesapnuoji, sąmonė gauna informaciją iš jutimo organų ir tam tikras suvokimo procesas vyksa. Tereikia nuskambėti žadintuvui ar išgirsti: "Sharikovai, kelkis!" ir pamažu grįžti į būdravimo būseną.
Nepabustum, jei sąmonė būtų visiškai išjungta…

Strategas2015-02-08 15:55

("Platonas mano draugas, bet tiesa man brangesnė"). Aš lygiai taip pat galiu teigti, kad visa tai yra smegenų veiklos trikdžiai esant ribinėms gyvybės egzistavimo sąlygoms.

  Aš taip pat galiu ir teigiu, kad pernelyg daug žmonių patyrę šią "smegenų veiklos trikdžius" suprato, kad čia nifiga netrikdžiai… Dauguma išminčių, nušvitusiųjų ar turinčių tam tikrų paranormalių galių šviesuolių, šiek tiek daugiau už mus šią sritį išanalizavę (pvz. keletą tūkstančių metų) vienbalsiai teigia, kad tai tikra, kai tuo tarpu menkas žemės kirminiukas manosi suprantąs smegenų veiklos darbą… 🙂 Taigi, taigi….  ???

P.S. "Platonas mano draugas, bet tiesa man brangesnė". P.S.S ir man… 🙂
   
    O čia kaip tik šiandienos straipsnis, kuris kaip tik į temą, matyt tai "atsitiktinumas": "Vilniaus Šv. Roko ligoninės III ilgalaikio gydymo skyriaus vedėjas, neurologas Jokūbas Fišas pripažįsta, jog jog mums dar daug kas nepažinu. „Apie psichiką, sielos reikalus, dvasinius dalykus žinome labai mažai, be to, ne viskas racionaliai paaiškinama. Yra labai daug metafizinių aiškinimų, Rytų medicinos požiūrių ir tai – daug sudėtingiau, nei mes mokėmės. Praktika rodo, kad gyvenimas ir žmogus yra sudėtingesnis, platesnis, įvairiapusiškesnis. Gali būti visokių sąsajų, tačiau aš labiau būčiau linkęs atskirti dvasinę sferą nuo fiziologinių, neurologinių dalykų“, – DELFI sakė gydytojas".

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nepaaiskinami-ivykiai-merginos-tevu-namuose-iki-siol-netikejau-dvasiomis.d?id=67084162#ixzz3RA8R3rDj

Vitus2015-02-08 22:16

Strategas rašė:  Aš taip pat galiu ir teigiu, kad pernelyg daug žmonių patyrę šią "smegenų veiklos trikdžius" suprato, kad čia nifiga netrikdžiai… Dauguma išminčių, nušvitusiųjų ar turinčių tam tikrų paranormalių galių šviesuolių, šiek tiek daugiau už mus šią sritį išanalizavę (pvz. keletą tūkstančių metų) vienbalsiai teigia, kad tai tikra, kai tuo tarpu menkas žemės kirminiukas manosi suprantąs smegenų veiklos darbą… 🙂 Taigi, taigi….  ???

Kur jau čia man, žemės kirminiukui, iki šviesuolių, turinčių "tam tikrų paranormalių galių" :))))
Kad nepilstyti iš tuščio į kiaurą, pacituosiu Ramešą Balsekarą:

"Существует много рассказов очевидцев о так называемом "переживания после смерти", ошибочно принимаемом за свидетельства того, что происходит после умирания. На самом деле это лишь галлюцинации, переживаемые эго и возникающие от стимулирования определенных центров мозга до – а не после – окончания процесса смерти. Большинство мистических явлений, рассматриваемых как йогические переживания, – того же порядка, это движения в сознании, переживаемые эго…"

Beje, gal galite pateikti kurio nors nušvitusio meistro potyrius po mirties?

Vytautas2015-02-08 22:39

Vitus rašė:Beje, gal galite pateikti kurio nors nušvitusio meistro potyrius po mirties?

Visi tvarkingai numirė ir jokios informacijos apie pomirtinį gyvenimą neperdavė.  🙂 Esmė tam tikras ryšys su kažkokiu kitokiu pasauliu esant dar gyvam. Tiesiog kritinėse situacijose tai pasireiškia dažniau. Bet bent šiuo metu tokių pasireiškimų, ryšių su tuo pasauliu bent aš nepastebėjau. Kaip taisyklė  pasakojimai apie įvykius praeityje.

illuminati2015-02-09 00:14
o kaipgi Jezus Kristus? numires ir palaidotas 3ia diena kelesi is numirusiu… o paskui dar ir savo mokiniam apsireiske po mirties… 😀