Aš norėdavau juo tikėti, bet man niekaip neišeidavo, lyg kažkas viduje man sakydavo, jog tai paistalai ir tie kurie tiki, tiki aklai. Mane naktimis kamuodavo košmarai, negalėdavau užmigti, būdavo baisu. Mano šeimoje atsirado nelaimių, kiti nukentėdavo ir aš jaučiau kaltę, nes jie Dievu tikėjo o aš ne.
Aš vartojau alkoholį, nuo kurio man nebūdavo bloga, plėšdavau cigaretes kas pusę valandos ir jaučiausi kupinas jėgų, tačiau gyvenimas nebuvo toks geras, padariau aš daug klaidų. Norėjau, kad viskas pasikeistų, tačiau kažkas viduje man neleido, norėjo, kad viskas būtų kaip yra.
Su laiku, pradėjau domėtis mokslu, skaičiau knygas, domėjausi įvairiausiais dalykais, man buvo įdomu ir vis dar yra įdomu ir naudinga sužinoti kažką naujo, kaupti informaciją, pasidalinti ją su kitais, jausdavau gerą jausmą kai kažką naujo sužinodavau.
Atėjo naktis, kurios aš nepamiršiu. Aš prie lango, meldžiausi garsiai žiūrėdamas į dangų, į ryškias žvaigždes. Dieve, aš tavęs prašau, aš noriu pasikeisti, aš daug stengiuosi, aš žinau, kad padariau daug klaidų, kad tavimi netikėjau, bet aš noriu tavimi tikėti, noriu, kad viskas būtų geriau, prižadu dėl to stengtis, prižadu tobulėti, aš tavimi tikiu, žinau, kad tu esi, ir labai atsiprašau dėl savo elgesio, kad toks egoistas buvau, atleisk man labai tavęs prašau.
Atsiguliau į lovą, ir mintyse vis kartojau Dievui, kad aš labai atsiprašau, kad noriu juo tikėti, kad prižadu stengtis būti geresniu žmogumi, stengsiuosi tobulėti, duodu savo žodį. Kai atsikėliau ryte, jaučiausi kupinas jėgų, ryte neskaudėjo galvos, kurią dažnai skaudėdavo praeityje. O smagiausia buvo tai, kad pro mažą užuolaidos plyšį, švietė stipriai saulė man į veidą, prieš tai, visas savaites buvo blogas ir niurus tamsus oras, aš jaučiau šilumą, užsimerkiau ir pirma mintis buvo, kad Dievas manęs išklausė, man atleido, net ašara man išbirėjo.
Nuo tada, aš pasikeičiau, visiškai neberūkau, nevartoju alkoholio ir stengiuosi nevartoti per daug mėsos, jeigu valgau, tai tik vištiena ir mažomis porcijomis, valgau daug daržovių, geriu daug vandens ir mano mintys jaučiasi švarios, jaučiu Dievo egzistencija, jo tikėjimas man suteikia jėgų.
Linkiu visiems žmonėms, kurie jaučiasi blogai ar turi žalingų įpročių, ir jų mintys yra sumaišytos, pilnos tamsos, linkiu jums stiprybės, Dievas iš tiesų egzistuoja, jis negali padaryti labai didelių stebuklų, kad išgyditų pačias sunkiausias ligas, bet jis jums gali suteikti stiprybės, nes nuo pačio žmogaus priklauso, ar jis nori tęsti kovą, tobulėti ir išsigyditi ir gyventi toliau, atrasti save.

