O mokslas įrodyti dievo nebuvimo negali tik todėl, jog tikintieji visuomet atras tokių "argumentų" kaip "Dievo keliai nežinomi" ir pan.
Ar mokslas pajėgus įrodyti, kad Dievas neegzistuoja?
Marius rašė:kodėl tu imdamas savo pasaulėžiūra iškart primeti kitiems,kaip pavizdį ir būtiną teisingą siekemybę?
Aš tik išreiškiu savo nuomonę ar ir to net nebegalima?
Grįžtant prie temos, man kyla tokios mintys:
Juk dievas yra žinomas kaip kūrėjas. Jis mus sukūrė ir paliko mums laisvą valią brandintis patiems. Aš nesakau, kad mes turime visiškai atsižadėti dievo.
Mes turime visų pirma vieni iš kitus mokytis. Aš visada vadovaujuosi tokia nuostata, kad jeigu tu sutikai kokį nors žmogų savo gyvenime, vadinasi turi iš jo kažko išmokti, galbūt ir kitokiu kampu, tarkim nedaryk kaip jis, o gal ir atvirškščiai.
Kažkas minėjo, kad ezoterika verčia žmones būti dievais. Kodėl žmogaus valia, jo laisvė taip ironizuojama?
Kurdami harmoningus santykius, padėdami silpesniems, vieni iš kitų besimokydami, ką nors kurdami, grodami, piešdami, dainuodami, šokdami, statydami, plaukdami, skrisdami ir visais kitais įmanomais teigiamais veiksmais mes kuriame pasaulį, mes įgyvendinami dievo savastį. Matydami, kad žmonės myli vieni kitus, jų nesmerkia, priima vieni kitus tolerantiškai, padedami vieni kitiems, dievas tada džiaugiasi ir taip egzistencija atranda būtį.
Tas jausmas, kai kažkam padedi, kai padarai dėl kito žmogaus ką nors gero ir ne tik, tu jauti tada viduje dievą, bent jau aš. Juk yra įvairiausių veiksmų, tiesiog begalybė, kaip galima realizuoti egzistenciją pagal dievą. Dailininkas, nutapydamas paveikslą, nori, kad kiti grožėtųsi jo darbu, priverstų žmones susimąstyti tai irgi išbūdų, kaip pajausti dievą savyje. Dardydami įvairius darbus, nors ir menkiausius, svarbu, kad jie būtų daromi iš širdies, taip atrasime save bei dievą…
Ne,tu jautiesi pats dievas,nes jautiesi viršesnis už ta ''nuskriaustajį'' tuom ,kad gali spręst jo bėdas,kurios jam neykandamos..Nesakau ,kad nereik ''gerų'' darbų,bet astropasaulio atveju matau,jog jam kelia pasitenkinimą, ''angelo'' ar net ''dievo'' vaidmuo.Galbūt jis net pats to nesuvokia.
O ar mokslas gali irodyt jog dievo nėra?hmm..jei dievas yra, jis manau galvoja:juk aš ir sukūriau moksla, o jis dar galvoja esu ar nesu…
Zmogus gyvena taip kaip jam atrodo teisinga, o tu pradedi ji mokyti, kad jis gyvena ne taip, kaip turetu. Idomu.
Tas Dievas gali būti, bet kas skirtingų individų sąmonėje, kad ir vaizdiniai praturtinantis gyvenimą. Galu gale ateivių civilizacijos atvykėliai ar personifikuoti gamtos reiškiniai.
Aš nepuolu jo,gal taip atrodo,bet bent jau pats to nelaikau puolimimu..Tiesiog išsakau savo nuomonę apie JO nuomonę ir pasaulėžiūrą.Galbūt aštriai tai darau,bet man labai nepatinka (asmeniškai) demagogai ir tie kurie keičia savo pasaulėžiūra priklausomai nuo situacijos,taipogi nemėgstu apsimetelių ir savimylų..Visa tai matau astropasaulyje,todėl į jo žinutes kurios (mano) asmenine nuomone atrodo demagogija,parašau savo nuomonę(galbūt kažkam ir mano rašliava atrodo demagogija)bet jei taip tai rašykit ir padiskutuosim šiuo klausymu.
Ezekiel rašė:Kodėl centrinė Dievo sąvoka kūriama pagal krikščionišką tikėjimą? Juk Dievų gali būti daug, visokių pavidalu.
Nori to ar nenori mes visi turime krikščionišką mentalitetą ir dievo sąvoka mumyse yra krikščioniška. Mes galime kalbėti apie kitų religijų dievus, bet vistiek juos vertinsime pagal krikščioniško dievo modelį. Gali būti kiek nori apsiskaitęs apie kitas religijas, bet vistiek vertinsi viską pagal tą religinį modelį kuris buvo tavo tautoje ir kuris iš esmės formavo tavo pasaulėžiūrą, šiuo atveju dievo suvokimą, net jei nebuvai religijos pasekėjas. Budiststinio mentaliteto žmogus visada vertins dievą kaip budistas, krikščioniško – kaip krikščionis ir t.t. Iš tokių skirtingų religijų perėjimai (kalbu apie tikrą atsivertimą) iš vienos į kitą būna reti.
P.S. pritariu Mariui tame ką jis parašė apie astropasaulį.
paragraf 78 rašė:Nori to ar nenori mes visi turime krikščionišką mentalitetą ir dievo sąvoka mumyse yra krikščioniška. Mes galime kalbėti apie kitų religijų dievus, bet vistiek juos vertinsime pagal krikščioniško dievo modelį. Gali būti kiek nori apsiskaitęs apie kitas religijas, bet vistiek vertinsi viską pagal tą religinį modelį kuris buvo tavo tautoje ir kuris iš esmės formavo tavo pasaulėžiūrą, šiuo atveju dievo suvokimą, net jei nebuvai religijos pasekėjas. Budiststinio mentaliteto žmogus visada vertins dievą kaip budistas, krikščioniško – kaip krikščionis ir t.t. Iš tokių skirtingų religijų perėjimai (kalbu apie tikrą atsivertimą) iš vienos į kitą būna reti.
Tai jei negalime peržengti mentaliteto, kultūros ribų tai Dievo sąvoka yra iškreipta. Tai visiškai nemoksliška apsiriboti vien savo kultūra. Analizuojant visas kultūras, kitas Dievo sąvokas būtų arčiau prieita prie bendrybių būdingų visai žmonijai.
Pavyzdžiui Budistams iš viso nereikalingas Dievas, bet tiki antgamtinėmis būtybėmis, kitais pasauliais kuriu pasak sutras gali būti tūkstančiai.
preacher rašė:Vieni kuriasi pagal komiksus, kiti palei biologijos vadovėlius. Manau visą tiesą žino, dvasingieji humanitarai,
Biologijos vadovėliai nepaaiškina kas tai yra gyvybė, o tik aprašo sandarą ir tiek. O klausyti tų, kas "visą tiesą žino", …na gal tada geriau komiksus skaityti.
