Krikščionybė, laisva valia ir Hitleris

[Vytautas]

Su laisvos valios klasikiniu apibrėžimu viskas tvarkoje. Bet tarsi už to apibrėžimo dar yra sekantis lygis. Ar žmogus tą sąmoningą, valingą veiksmą daro tikrai pats ar tai jau yra apspręsta išankstinės programos? Lyg ir turi pasirinkimą bet pasirenki kaip reikia ir nuo tavęs tai niekaip nepriklauso. 

[puodukas]

"Smulkmenose" tikrai turime pasirinkimą, o su tais "smulkiais" pasirinkimais sukuriam....

[pi]

Su laisvos valios klasikiniu apibrėžimu viskas tvarkoje. Bet tarsi už to apibrėžimo dar yra sekantis lygis. Ar žmogus tą sąmoningą, valingą veiksmą daro tikrai pats ar tai jau yra apspręsta išankstinės programos? Lyg ir turi pasirinkimą bet pasirenki kaip reikia ir nuo tavęs tai niekaip nepriklauso. 

Mano požiūriu, tai laisva valia prasideda nuostatų (tikėjimo) lygmenyje, kol ten chaosas, tol nėra ko laisvos valios ieškoti ir išorėje. Tas, kuris panori, gali išsišifruoti (užtruks) savo paties vidinį programinį kodą (t.y. jo paties gyvenimą valdančias nuostatas) ir tai, kas iki tol jį valdė nesąmoningai, dabar jau sąmoningai pats tvarkyti, filtruoti, kam leisti savyje veikti visa jėga, o ką atmesti kaip nereikalingą balastą. Bet pirmiausia būtina sąlyga - pažinti tas visokias savo vidines programas (viduje glūdinčius "angelus" ir "demonus", stiprybes ir silpnybes, psichologines žaizdas, nuoskaudas ir pan.) bei tų programų veikimo principus (senų laikų šūkis "pažink save", jei nori pažinti pasaulį. Arba "Naujojo Testamento" reikalavimas "išmokti skirti dvasias", kuriam vidiniam impulsui pasiduoti ir leistis vedamam, o kurį tuoj pat nuslopinti). Išorėje laisvos valios trupiniai darosi prieinami tik "laisvos valios principą" pritaikius savo vidinėms nuostatoms. Taigi, nors ir gimdami atsinešam laisvos valios galimybę, mūsų gyvenimo "pradiniuose nustatymuose" "default" uždėta varnelė, neleidžianti naudotis tuo principu, kol pats "vartotojas" nepareikš noro atsiimti savo "admino teises" (netaps sąmoningas). Jei nepareiški savo paties teisių į "adminavimą", tai pagal nutylėjimą duodi teisę tavimi naudotis visokiems išoriniams energetiniams ir ne tik dariniams ("egregorams" ir pan.) ir jokia laisva valia nė iš tolo nekvepia, net ir kasdienėse smulkmenose, renkiesi pagal paties neįsisąmonintas, primestas "reklamas". Arba, susiviliojęs galios valdyti kitus galimybe, pats savo "adminavimo teises" perleidi kokiam "egregorui" (idėjai, tikėjimui), kurį matai kaip naudingą sau ("parduodi sielą nelabajam"), kaip Hitleris ir pan.
Tiesa, jei taip bandant lįsti į gelmę sluoksnis po sluoksnio, gali būti, kad, bent jau krikščionybėje, "laisvos valios" pasirinkimas yra pasirinkimas tik tarp dviejų savo būsenų: atsisukti į Dievą (Būtį) ar nuo Dievo nusigręžti (nustoti jausti savo buvimą, nebūti "čia ir dabar"), visa kita - tik to vienintelio pasirinkimo pasekmės. Bet tą pasirinkimą tenka kartoti kiekvieną akimirką, kol jis taps automatizmu.

[puodukas]

   

...jokia laisva valia nė iš tolo nekvepia, net ir kasdienėse smulkmenose,

"smulkmenoms" buvau uždėjęs kabutes, nes Vytautas kitoj temoj užklydusią išdidumo mintį buvo pavadinęs "smulkmena neverta dėmesio".
Šiaip nelabai supratau ką turėjai mintyse rašydama apie krikščionybę, nes man labiau į krikščionišką mokymą panašu ką rašei prieš tai.

[pi]

   

...jokia laisva valia nė iš tolo nekvepia, net ir kasdienėse smulkmenose,

"smulkmenoms" buvau uždėjęs kabutes, nes Vytautas kitoj temoj užklydusią išdidumo mintį buvo pavadinęs "smulkmena neverta dėmesio".
Šiaip nelabai supratau ką turėjai mintyse rašydama apie krikščionybę, nes man labiau į krikščionišką mokymą panašu ką rašei prieš tai.

Krikščionybę paminėjau labiausiai dėl to, kad būtų ryšys su temos pavadinimu, o žodelį "bent" pridėjau bandydama apsidrausti, pabrėžti, jog su krikščionybės mokymais esu daugiau susipažinusi iš vidaus (t.y. savo laiku jaučiau "kaifą" skaitydama Bibliją ir įv. teologinius tekstus, kokie papuldavo po ranka), negu kad su kitų religijų (nors kitų religinių sistemų tekstus irgi būčiau tada mielai "rijus", tik mažiau pasitaikė po ranka) . Ta paskutinė pastraipa tėra viso pirmesnio teksto praplėtimas, manau, tai yra fundamentalus dvasinis principas, nuo jo prasideda bet koks tikėjimas. Šiaip dabar jau manęs nelabai domina atskiros religinės sistemos ir jų tarpusavio ginčai, domina tik tai, ką bet kurioje iš jų perskaičius ir perleidus per savo patirtį randu kaip gyvą dalyką man ir tais rastais man gyvais "lobiais" paskui naudojuosi pagal savo supratimą, neieškodama patvirtinimo, įtelpa tai į kokios nors religinės sistemos dogmas ar ne.

[idenmeyou]

Kartais abejoju net ir dėl smulkių pasirinkimų, net ir ten gali nebūti laisvos valios. Mums atrodo, kad mes pasirenkame tarkim su vienu žmogumi bendrauti ar ne, bet įžvelkime, kad savo įgimtą temperamentą, charakterį, psichiką gauname gimdami ir jo labiau ugdome iš aplinkos faktorių. Gali labai silpną žmogų įmesti į sunkią padėtį ir po kiek laiko jo charakteris, bei požiūris gali būti labiau užgrūdintas.

Žmogus jau gimsta su tam tikrais ypatumais, nuo mažens vaikas mėgsta žaisti, kitas piešti, kitas dar kitokių pomėgių, o juk tai yra iš tėvų genų. Abejoju ar nors vienas žmogus turėjo teisę pasirinkti koks bus gimęs. Tad tose smulkmenose, situacijose galvojame, kad renkamės ką daryti, bet nepastebime kas esame ir nuo mūsų "aš" kaip priklauso mūsų pasirinkimai.

[a.t.sielis]

Įsivaizduokim, kad renkamės kokios spalvos daiktą pirkti, ir išsirenkam ne tos spalvos, kurios iš tikro norėtume. Tai patvirtina, kad laisvas pasirinkimas egzistuoja. Nes čia 50/50 situacija, galėjo būti ir tas ir tas pasirinkimas.

[Mekabciel]

Įsivaizduokim, kad renkamės kokios spalvos daiktą pirkti, ir išsirenkam ne tos spalvos, kurios iš tikro norėtume. Tai patvirtina, kad laisvas pasirinkimas egzistuoja. Nes čia 50/50 situacija, galėjo būti ir tas ir tas pasirinkimas.

Bet juk pasirinkima darei, spejai ir manei, tuo metu kai pirkai. Koks skirtumas, kad nusipirkai ne ta kuria norejai ir ateityje atspejai arba neatspejai. Tu spejai. O spejimas ir reiskia, kad galvoji, kad sitas laimingesnis spejimas. Tai nepatvirtina valios laisves egzistavimo.

Zmogus gali atsistoti visiskai sotus prie dvieju visiskai skirtingu tortu. Ir jam lieps pasirinkti kazkuri viena arba bus nusautas. O jam visiskai vienodai ka rinktis, nes jis sotus. Bet jis vistiek issirinks ta, kuris mikro isskaiciavimuose labiau patinka. Kadangi skonis nebetures reiksmes - prades veikti jau kiti vertinimo kriterijai:
Gal but vienas tortas labiau megiama atspalvi turi.
Gal but forma priimtinesne.
Gal but papuosimai labiau atitinka besirenkancio charakteri.
Gal but tortas arciau stovi ir zmogui maziau  energijos sanaudu reiktu tiesiant ranka(nes juk tuoj bus nusautas jei nepasirinks, reikia kuo skubiau rinktis!)
Galbut tiesiant ranka praskrido netoli varna, zmogus uzsiziopsojo siek tiek pasikreipe ir vietoje desinio torto issirinko kairiji.
Galu gale jam uzriso akis ir jis rinkosi tik liesdamas torto formas ir i cukrini papuosima jis pirsta isidure. Ir pasirinko ta, kuris maziau draskosi arba ta, kuris minkstesnis.
Ir gal but zmogus situ visu dalyku net nesuvokia. Neturi reiksmes. Tai vyksta akimirksniu.

[a.t.sielis]

Sakykim, tikros laisvos valios nėra. Viskas determinuota. O determinuoja viską Kūrėjas. Tada, jeigu Kūrėjas nori, kad mes turėtume laisvos valios iliuziją, jis ją sukuria. Tokiu būdu, vienokia ar kitokia laisvos valios regimybė egzistuoja. Klausimas išspręstas, nes būdami be galo mažos dalelytės be galo didelėje Visumoje, mes negalim niekaip kitaip funkcionuoti, kaip maksimalioje priklausomybėje nuo Visumos.

[idenmeyou]

Toks išvedimas laisvos valios nepatvirtina, vien jau kūrėjo žaidimas duoti mums laisvą pasirinkimą ar ne priveda prie to, kad laisvos valios neturime. Jeigu turėtumėme laisvą valią, kūrėjas priklausytų nuo mūsų sprendimų ir kalbos apie jo veiksmų įtaką mums net negalėtų būti.

Kaskart kiekvienas pasirinkimas daromas pagal žmogaus naudingumo koeficientą. Žmogus rinkdamasis, pats to nesuprasdamas apskaičiuoja naudingiausią variantą. Renkantis spalvą žmogus išsirinks tą kuri ji labiausiai jam tinka, nors visi jo pasirinkimai išplaukia iš jo psichikos, kuri augo šiame pasaulyje ir toliau formuojama įvairių madų, kitų žmonių, bei visos likusios aplinkos, bei savo paties apmąstymų.

[a.t.sielis]

Jeigu pasirinkimas daromas, vadinasi yra pasirinkimo būtinybė arba pasirinkimo laisvė. Negali rinktis, jeigu nėra alternatyvų.

[Mekabciel]

Jeigu pasirinkimas daromas, vadinasi yra pasirinkimo būtinybė arba pasirinkimo laisvė. Negali rinktis, jeigu nėra alternatyvų.

Visos alternatyvos tai pasirinkimo iliuzija. Tarsi yra aibe pasirinkimu su aibe zmogaus gyvenimo keliu, bet istikro ju nera. Kaip kurinys suduzo taip jis atgal ir susirinks. Yra (1)priezastis - (2)pasekme sitas pasaulis ir pasekme grizta atgal tais paciais laipteliais, busenomis atgal i (3)priezasti. Zmogui kiekviena sekunde ateina vis nauji norai, tu pripildymu, kurie jam jau paruosti. Pripildymas sudirgina nora ir mes pajauciame, kad kazko uzsinorejome, o ne atvirksciai. Ne as uzsinorejau ir del to nuejau kazka suvalgiau. Ne as priezastis, o pasekme. Pasekme nulemia priezasti, pasirinkima. Zmogus visad pasirenka tai ko uzsinorejo, o pasirinkti tai ko jis nenori neimanoma. Bet tai velgi nera valios laisve.
Nusileido zmogus kopeciomis ir dabar kyla atgal  tais paciais laipteliais, nes suprato, kad virsuje buvo geriau. Laipteliai tie patys. Jais jau nusileido. Dabar tik grizta jais tam, kad igytu visai kita kokybe. Kad suprastu, kam nusileido ir kam tie laipteliai buvo skirti. Bet laipteliai egzistuoja ir jokio pasirinkimo tame nera. Tik skirtumas tas ar per kancia lipsi atgal, o tau is paskos su akstinu bakstys ar savu noru. Bet ir savas noras ne zmogaus aisku. 

[puodukas]

Ne as uzsinorejau ir del to nuejau kazka suvalgiau. Ne as priezastis, o pasekme.

Perskaityk įdėmiai pirmąją PI žinutę, ji gan aiškiai šiuolaikiniais terminais išdėstė kaip yra ir kaip gali būti.
Tu dabar rašai, koks žmogus yra iki tol, kol pareiškia, kad nori susigrąžinti "admino teises" .
Gal būt ir pats noras, ir supratimas, kad galima susigrąžinti "admino teises" neateina savaime, bet tai nekeičia galutinio tikslo, kad žmogus "atgal laiptais turi užlipti" kaip savo norų "adminas".

[a.t.sielis]

Man atrodo, vėl čia ginčas vyksta dėl to, kas nesuvokiama. Tie gudragalviški išvedžiojimai nieko nepaaiškina, nes dalykas neįkandamas. Tiesiog palikim taip kaip yra, nukelkim kepurę prieš būtį.

[idenmeyou]

Esant daug alternatyvų mums gali atrodyti, kad yra daug pasirinkimų, net nežinome ar tų pasirinkimų skaičius ribotas ar ne, bet alternatyvas susikūrėme ne mes, mes taip pat jų nesirenkame, tai padaro mūsų pasąmoniniai veiksniai, kurie apskaičiuoja kas geriau ar blogiau. Žmogus nori teigiamų dalykų ir vienoje situacijoje iš dvejų pasirinkimų gali pasirinkti vieną, po kelerių metų įgavęs patirties pasirinks kitą, bet tiek pirmu, tiek antru atveju žmogus sąmoningai siekė teigiamumo, sau naudos, bet jo kažkokie įsitikinimai, pasąmoninės baimės pasvėrė pirmąjį kartą neteisingai ir žmogus nors ir galvojo, kad renkasi teisingai vis dėlto prašovė.