P.S.:Tikiuosi, kad iš mano, neautoritetingos forumo dalyvės, trumpų pastabų sugebate padaryti geras išvadas ir teisingai interpretuoti…
Nuodemiu atleidimas
Kunigai teikia paslaugas, už tai gauna pinigus. Profesija.
Vytautas rašė:O už savo padarytus ir nesuvoktus veiksmus atsakom sveikatos problemomis, kaip perspėjimais, kad kažkur prisidirbom.
Cia is kur pas tamsta tokios zinios? 🙂
insomnia rašė:O tu žinai kad didžiausias procentas pedofilų yra tarp mokytojų? Tik žiniasklaidai nelabai įdomu pedofilas mokytojas, daug įdomiau pedofilas kunigas.
Kunigai irgi žmonės ir kai kurie suklysta, nereikia pagal nedidelę saujelę paklydėlių, mesti šešėlio ant visų.
Buvimas pedofilu nepriklauso nuo profesijos.
Su šiuo teiginiu sutinku, juk visose profesijose yra savų nusidėjėlių, kaip tarkim yra gydytojų, kurie vagia medicinines psichotropines medžiagas.
Iš savo patirties sakau, kad man nepadėjo, nes svetimam žmogui tu nepasakai to, ko draugui, ir kai aš kalbu apie save su artimu žmogumi, aš atrandu savy tai, ką reiktų labiau puoselėti ir tai, ko vertętų atsisakyti.Su kunigu taip pat galima pašnekėti, ir mielai aš ne prie klausyklos klūpočiau.
Taip pat, nelaikau kunigo tarpininku tarp žmogaus ir Dievo, todėl nematau prasmės eiti pas kažkokį žmogų kalbėti apie asmeniškus dalykus, kai turiu ne ką blogesnį, o gal net ir tam tikra prasme geresnį ryšį su transcendencija 🙂
mano praktika atvirkščiai, rodo jog kunigui gali išsakyti viską.
Jungas pastebėjo, jog tos religinės instancijos kuriose nėra išpažinties instituto, žmonės nesusivokia kada jiems atleistos nuodėmės, tad niekada iki galo nebūna tuo tikri. Be to tie kas reguliariai praktikuoja išpažinties sakramentą, turi mažiau psichologinių problemų arba lengviau su jomis susidoroja.
-Iš tikro gal jau šioje temoje buvo minėta apie Atgailos dalis, tad pirmoje pastraipoje suminėjote tik iki 25% visų veiksmų, kuriuos reikia atlikti Išpažinčiai.
-Galbūt dėl to Jums nebuvo po to geriau. Beje, klausykla atsirado būtent patogumo dėlei, todėl tikrai yra galimybių bet kokioje aplinkoje išpažinti nuodėmes kunigui (pavyzdžiui, miške atsisėdus ant samanų – pati buvau tokiose Susitaikinimo pamaldose)…
– Būtent kunigui reikia pasakyti dėl to, kad tik iš jo galima gauti išrišimą. Tad tai nepriklauso nuo ryšio (kurio, beje, negalime matuoti) "su transcendencija" (patinka man tokie dideli Dievo "CHA", kai Jis visiškai nusispjauna į žmonių logiką, suvokimą ir pan.)…
P.S.: Labai gražu:
Dark rašė:kai aš kalbu apie save su artimu žmogumi, aš atrandu savy tai, ką reiktų labiau puoselėti ir tai, ko vertętų atsisakyti.
OKULTISTE rašė:P.S.: Labai gražu:
Dark rašė:kai aš kalbu apie save su artimu žmogumi, aš atrandu savy tai, ką reiktų labiau puoselėti ir tai, ko vertętų atsisakyti.
Ačiū.
Bet iškyla klausimas, ar tas išrišimas yra tikras ar tėra kažkoks simbolis teoriniam lygmeny? Tieiog manau,kad nuodėmes gali atleisti tikrai ne žmogus.Aš neprieštarauju niekieno suvokimui, tačiau manasis supratimas pasilieka ties tuo,kad galiausiai paties žmogaus pats sau pripažindamas savo veiksmus gauna išrišimą nuo savęs būnant atviram ir teisingam, objektyviam sau.:) Nes kunigas gali duot išrišimą, bet ar jis bus tikras,jei tu sau meluosi?
Išvis, bažnyčia ir buvimas joje mane kažkuom labai atgraso. Stengiuosi lankytis ten kuo rečiau, kiek tik įmanoma.
Beelzebub rašė:Per visą gyvenimą buvau du kartus išpažinties pas kunigą. Man tai buvo labai nemalonus procesas. Sąžinė nepasidarė nė kiek ramesnė, net abejoju ar viską pasakiau. Negaliu prisiversti svetimam žmogui išsipasakoti – man tai nemalonu.
Per pirmąją komuniją man buvo lygiai tas pats. Nepasakiau bent pusės nuodėmių.
RoxiO rašė:
Beelzebub rašė:Per visą gyvenimą buvau du kartus išpažinties pas kunigą. Man tai buvo labai nemalonus procesas. Sąžinė nepasidarė nė kiek ramesnė, net abejoju ar viską pasakiau. Negaliu prisiversti svetimam žmogui išsipasakoti – man tai nemalonu.
Per pirmąją komuniją man buvo lygiai tas pats. Nepasakiau bent pusės nuodėmių.
Turbūt daugeliui panašiai. O man nuo pirmos komunijos dar daugiau blogų atsiminimų: pvz man nuo žvakės buvo užsidegę plaukai, o mano vienas klasiokas buvo nualpęs. Tai po to kai jau priėjau prie kunigo su ašarom akyse, man buvo toks stresas, kad man atrodo nieko jam net ir neatsakiau, nei "amen" nei nieko ką ten reikėjo.
OKULTISTE rašė:Aha… Ir dėl jūsų asmeninių problemų kalta krikščionybė… 😀
Na nežinau, kaip prie netyčia sudaužytos vazos galėčiau priplakti krikščionybę, bet jei taip sakai… 😀
Pirmai neteisingai perskaičiau okultistės žinutę, sakau tai tam, kad žemiau esanti žinutė būtu prasminga 😀
Tai gal derėtų įsikalti tai į savo traumuotą galvelę…
Tai, ką žmonės su filosofija daro, ir yra svarbiausia. Ant poprieriaus gal ir puiki ta krikščionybė. Bet popieriukas nieko nereiškia. Svarbu tai, kas yra realybėje. Ir teisti religiją reikia pagal tai, kaip žmonės su ja tvarkosi. O ne kokia teorija yra 🙂
OKULTISTE rašė:Su krikščionybe viskas tvarkoj – gera religija. Tik va žmonės…
Tai gal derėtų įsikalti tai į savo traumuotą galvelę…
Tai gal eik ir įkalk tai į kokio kunigo pedofilo galvelę. 🙂
OKULTISTE rašė:Tik va žmonės…
Tai gal derėtų įsikalti tai į savo traumuotą galvelę…
Na to jau man per daug, todėl išdėstysiu ką aš manau. Manau, kad tu tai sakai žmonėms, kurie turi užtikrintus argumentus ir įrodymus, kai tuo pačiu tu tegali pateikti beprasmį sakinį, kuris nieko nereiškia ir yra visapusiškai šališkas tavo nuomonei.
Teroras rašė:Jau seniai negaliu suprasti vieno dalyko. Kodel man Dievas gali atleisti nuodemes tik su kunigo pagalba? Kodel as turiu eiti pas kuniga, sakyti jam savo nuodemes, o jis tarsi butu isskirtinis asmuo, Dievo vardu man jas atleidzia? Tie patys vaikai eina pas kuniga su baimes pilnomis kelnemis ir kalba ten net ne is sirdies. Kodel man Dievas negali atleisti jeigu as pvz. atsiklaupciau pries kryziu namie, ir mintyse nuosirdziai atgailauciau? Ar gi tai ne geriau?
Nesuprantama man tai yra.
Pritariu! As manau visiskai taip pat… Pavyzdziui, kai pries 2 ar 3 metus buvau paskutines ispazinties, visada galvodavau, kaip nesusimauti, nepamirsti, ka sakyti, kaip pasakyti ir dar plius prisiminti kokias nuodemes dariau. Mano nuomone, nuodemiu atleidimas yra tada, kai pats supranti, ka ne taip padarei ir kaip pasikeisti, o ne pas kunigeli nueit ir pasipasakot. Todel daugiau ir nebevaikstau, nes nematau pointo sakyt ta pati per ta pati, kai uztenka tik susimastyt ir susivokt, kad: "Ei, pala, kaip as taip galejau pasielkt, geriau atsiprasyti to zmogaus" ar kazkas tokio… Kas is to, kai kaikurie ispyskina viska tam kunigui ir net nesusimasto apie tas nuodemes ir toliau jas daro…
(Ir kažkodėl mintyse nuskambėjo tarsi šių kinkadrebių tvirtu balsu: "Man neina susikalbėti su savo broliu, lyg jis būtų ateivis iš kosmoso. Todėl manau, kad jis turėtų pradėti valgyti vien braškinius ledus ir ne per burną, o atsisėsdamas ant jų" – bet čia gal jau vienas iš mano pasąmonės "bajeriukų"… Chi chi.)
Teroras rašė:Jau seniai negaliu suprasti vieno dalyko. Kodel man Dievas gali atleisti nuodemes tik su kunigo pagalba? Kodel as turiu eiti pas kuniga, sakyti jam savo nuodemes, o jis tarsi butu isskirtinis asmuo, Dievo vardu man jas atleidzia? Tie patys vaikai eina pas kuniga su baimes pilnomis kelnemis ir kalba ten net ne is sirdies. Kodel man Dievas negali atleisti jeigu as pvz. atsiklaupciau pries kryziu namie, ir mintyse nuosirdziai atgailauciau? Ar gi tai ne geriau?
Nesuprantama man tai yra.
Paaiškinsiu kodėl tu negali savo nuodėmių išsakyti tiesiogiai Dievui.
Matai, Dievas yra per daug užimtas, kad klausytų tavo banalių ir neįdomių nuodėmių. Kiekvieną savaitgalį Dievas Su Alachu, Buda ir kitais Dievais eina sužaisti kelias golfo partijas. Šiokiomis dienomis jis kergia karves ir kitus gyvulius, o penktadieniais jis atsiskaito su kunigais už darbą prie taurelės viskio. Štai kodėl tu negali tiesiogiai jam išsakyti savo nuodėmių. Jis labai užimtas, tačiau yra žmonės (kunigai), kurie išklauso tavo nuodėmes ir perduoda Dievui. Supratai? 🙂
Paragraf 78, jaučiu, jau tuziną kartų atsakė kam tie kunigai. Net man jau dašilo.. 😀
P.S. Man patinkanti Biblijos eilutė. Kuri gal visai į temą:
Mt 6:
5 „Kai meldžiatės, nebūkite tokie, kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis stovėdami sinagogose ir aikštėse, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. 6 Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.
