Nesuprantama man tai yra.
Nuodemiu atleidimas
1. Prisiminti
2. Gailėtis
3. Išpažinti
4. Atitaisyti padarytą žalą
5. Pasirįžti daugiau nebenusidėti
Kunigo vaidmuo čia toks labiau kaip notaro, kuris uždeda antspaudą ir pasako kad tau nuodėmės tikrai atleistos.
Vis tik pagrindinis dalykas čia yra ne kunigas, o tavo gailestis už nuodėmes. Jei tu nesigaili, tai kunigo duodamas išrišimas neveiksnus.
Įdomu tai jog Jungas, pastebėjo jog, praktikuojantys katalikai mažiau linkę į neurozes ir psichinius sutrikimus, nei protestantai ir žmonės nepriklausantys katalikų bažnyčiai. Jei žmogus reguliariai eina išpažinties jis gauna savotišką psichologinę konsultaciją, tad kaip ir vyksta gydymas. Taip pat Jungas pastebėjo jog, protestantai neturintys išpažinties sakramento, niekada nėra iki galo užtikrinti, kad Dievas jiems jau atleido.
Kas dėl kunigo vaidmens, tai praktiškai visose religijose (kalbu apie archajines religijas, neliesdamas postmoderno konstruktų) yra tarpininkas kuris nuvalo tautos ar žmogaus nuodėmes, nes tikėta kad žmogus pats negali jų nusivalyti, tai gali padaryti tik kažkas kitas.
insomnia rašė:Jei žmogus reguliariai eina išpažinties jis gauna savotišką psichologinę konsultaciją
Aha, tikrai ja gaudavau, ypac kai anksciau eidavau ispazinties. Vos tik pradedavau sakyti savo nuodemes, girdejau kazka panasaus:
"Matau dideliu nuodemiu neturi, gali eiti."
Tikrai man tai buvo didele konsultacija ir tikrai po tokio silto kunigu sutikimo "jauciausi dvasiskai svarus".
Žinoma visokių pasitaiko. Aš kartą ant tokio pataikiau kad per pusę išpažinties pasakiau "Ačiū, susirasiu kitą kunigą" ir nuėjau nuo klausyklos. Tačiau daugumoj geri kunigai būna, kurie tikrai padeda
Ok, tada dar vienas klausimas: kas yra nuodeme? Vieni pvz. masturbacija (;D) laiko nuodeme, kiti ne. Tai kas tada? Nemanau, kad yra sukurtas kazkoks magiskas sarasas dalyku kurie priskiriami yra nuodemei ???
Jei kuris nors jų, ar išplaukiančių iš jų dalykų daromi laisva valia ir svarbiame dalyke, tada jis yra nuodėmingas veiksmas. Jei kurio nors kriterijaus nėra, tai nuodėmė lengva.
Kas dėl masturbacijos, tai ko gero visose religijose, netvarkingas seksualumas yra laikomas nuodėmingu.
1,5 val? :O Nieko sau. Daznai vaikstai?
Stengiuosi išpažinties nueiti kartą per mėnesį. Rimtos, ilgos išpažinties bandau eiti bent du kartus metuose.
unco rašė:Aš išpažinties einu kartą į metus dėl tam tikros progos, visuomet į tapačią bažnyčią…. Ir nors kasmet sakau skirtingus dalykus, atsakymą gaunų tokį patį, vos ne žodis žodin ;D
Iskali viena ir ta pacia fraze, ir kartoji visiems paeiliui ;D
unco rašė:Aš išpažinties einu kartą į metus dėl tam tikros progos, visuomet į tapačią bažnyčią…. Ir nors kasmet sakau skirtingus dalykus, atsakymą gaunų tokį patį, vos ne žodis žodin ;D
Ka ten naujo isgalvosi 😀
2012 rašė:Ka ten naujo isgalvosi 😀
Kuo daugiau praktikuoji, kuo daugiau save seki, tai tuo daugiau turi ką pasakyti.
Visų pirma išsikalbėjimui per mažai laiko. Standartinė išpažintis trunka 5 minutes.
Visų antra, kalbu iš asmeninės patirties: niekada nėjau išpažinties dėl noro išsikalbėti. Einu išpažinti savo nuodėmes, o kartais paklausti patarimo kaip su viena ar kita nuodėme kovoti.
Čia, manau, į temą bus – vienas krikščionis vyras, dėl savo religijos ir nenoro žvilgčioti į kitas moteris , išskyrus žmoną, pats nusipjovė sau sėklides :-\ taigi va kas gaunasi iš savaip suprantamos krikščionybės.
Teroras rašė:Labiausiai tai mane stebina, kad kunigai moko poras, kaip jos turetu gyventi, kai patys seimyninio gyvenimo negali net "paragauti" :-\ Kur logika?
Logika paprasta. daktarai juk irgi gydo ligas kuriomis nesirgę. Istorikai rašo apie laikus kuriuose negyveno. Astronomai moko apie planetas kuriose nebuvo. Sąrašą galima tęsti.
Kunigai (su jais studijavau) išklauso visą paketą paskaitų apie santuokinį gyvenimą. Tarkime turėjome kursą: šeimos psichologija. Per kurį mokinomės kaip spręsti konfliktus, kaip bendrauti tarpusavyje ir t.t.
Bencius rašė:Nuodėmių atleidimas – man juokinga. Vadinasi, kažką blogo padariau, kunigėliui pasakiau ir… galiu daryt toliau. Stop, atplaukėm.
Pasiskaityk ankstesnius pranešimus, juose jau atsakiau kaip yra su nuodėmių atleidimu ir kokios jo dalys yra.
Viena iš dalių sako: pasiryžti nebenusidėti
insomnia rašė:Logika paprasta. daktarai juk irgi gydo ligas kuriomis nesirgę. Istorikai rašo apie laikus kuriuose negyveno. Astronomai moko apie planetas kuriose nebuvo. Sąrašą galima tęsti.
Kunigai (su jais studijavau) išklauso visą paketą paskaitų apie santuokinį gyvenimą. Tarkime turėjome kursą: šeimos psichologija. Per kurį mokinomės kaip spręsti konfliktus, kaip bendrauti tarpusavyje ir t.t.
Tai yra visiskai nesulyginami dalykai mano manymu. Cia tas pats jeigu as mokyciau paauglius kaip jie turetu uzsiimineti seksu, kad patirtu didziausia malonuma, o pats zinociau tik is teorijos perskaites kokia nors kama-sutros knyga… :-\
Esmė ta kad bet kurioje mokslinėje kryptyje yra teoretikai ir praktikai. Teoretikai paprastai gali gerai išdėstyti teoriją, o praktikams ši sritis sekasi prasčiau. Praktikai paprastai nesugeba taip gerai perteikti informacijos kaip teoretikai
Deja, dabartinis mokslas ir remiasi teoretikais, o ne praktikais.
O kunigai nesikiša, jie dirba su tais kurie yra jo ganomoji liaudis.
Tarkime aš kai kuriais man rūpimais klausimais labiau pasitikėčiau geru kunigu nei geru prichologu.
O kas dėl trenerio, tai jis nebūdamas geras žaidėjas sugeba paruošti gerą komandą, nes gerai išmano teoriją, kuria vadovaujasi jo ruošiama komanda
P.S. TinSoldier, prašyčiau be keiksmažodžių
Tiesiog teoretikas turi būti savo srities specialistas. Kunigo specializacija nėra konsultuoti šeimas ir pan. Niekas nekaltas, kad tu rinktumeisi kunigą vietoje psichologo 🙂 Aš irgi visuomet renkuosi gerą draugą vietoje gero psichologo, tačiau nereiškia, kad mano draugas yra pakankamai kompetetingas. Ir, jei mane ištiktų labai rimta problema, mano draugas pats nenorėdamas galėtų mane į kapus nuvaryti su savo patarimais. Taip pat ir kunigas. Gali jie daug, labai daug nesąmonių privelti. Todėl, atsitikus kažkam rimtesniam kunigai neturėtų būti pasirinkimas.
Pažiūrim, ką studijuoja kunigai:
Būsimieji Romos katalikų bažnyčios kunigai studijuoja universitetinius dalykus: filosofijos istoriją, logiką, filosofinę antropologiją, etiką, bendrąją sociologiją, teologijos įvadą, Šventojo Rašto įvadą, dvasinę teologiją, Bažnyčios istoriją, lietuvių kalbos kultūrą, lotynų, sen. graikų, italų ir lenkų kalbas ir specialybinius dalykus: giedojimą, fundamentinę teologiją, specialiąją moralinę teologiją, bioetiką, bažnytinę teisę, dogminę teologiją, Senąjį ir Naująjį Testamentus, Šventojo Rašto egzegezę, pastoracinę teologiją ir psichologiją, Lietuvos Bažnyčios istoriją, Bažnyčios socialinį mokslą ir kt.
Kas iš šitų dalykų moko tinkamai spręsti santuokines, sekso ar psichologines problemas? Etika ir bendroji sociologija? Ir tai abejotina.. Bioetika? Turėjau bioetikos paskaitą. Bent jau aš pakliuvau ten, kur taaaip jau propogandiškai plaunamos smegenys, kad apsaugok viešpatie, nuo tokių šeimos konsultantų.. 🙂 Pastoracinė(??) psichologija? Kas tai per daiktas?
Pastoracinę teologiją pats dabar su kunigais studijuoju. Patikėk, pusė paskaitų vienaip ar kitaip liečia santuokines problemas. Net jau taip sakant visos tos santuokinės problemos per gerklę lysti pradeda 🙂
Žinoma ne kiekvienas kunigas yra tinkamai pasiruošęs kalbėti santuokiniais klausimais, tačiau tokie paprastai ne daug ir tekalba.
TinSoldier rašė:Joa, todėl ir yra tokie žmonės kaip psichologai, šeimų konsultantai, seksologai, kurie gali padėti. O nafig čia kunigai kišasi ir aš nesuprantu 🙂 Jei jau lygini su sportu, tai man atrodo panašiai: futbolo treneris išklausė paskaitų komplektą apie krepšinį per futbolo trenerių prizmę ir eina dirbti krepšinio treneriu. Gal ir žino jis kažką apie tą krepšinį, tačiau nereiškia, kad yra kompetetingas dirbti krepšinio treneriu..
Etore Mesina, treneris niekada profesionaliai nezaide krepsinio uztat treneris yra afigenas 8)
insomnia rašė:Dauguma kunigų baigia ne tik bakalauro laipsnį bet ir magistrantūrą. Šiuo metu Lietuvoje yra tik dvi teologijos magistro programos: bažnytinė teisė ir pastoracinė teologija.
Pastoracinę teologiją pats dabar su kunigais studijuoju. Patikėk, pusė paskaitų vienaip ar kitaip liečia santuokines problemas. Net jau taip sakant visos tos santuokinės problemos per gerklę lysti pradeda 🙂
Žinoma ne kiekvienas kunigas yra tinkamai pasiruošęs kalbėti santuokiniais klausimais, tačiau tokie paprastai ne daug ir tekalba.
Tik nereikia, i kunigu seminarija tikrai neina pasaulio sviesiausios galvos. Zinau viena, kuris ten nuejo nes tiesiog nebuvo kur tikur eiti.
Tiek kunigas tiek psihologas man vieno lygio, abu vapalioja apie ora ir pudrina smegenis.
Kiek kunigų pažįstai asmeniškai? Kiek seminaristų? Kad tokias išvadas darai?
insomnia rašė:Pagal vieną nevykėlį sprandi apie kitus?
Kiek kunigų pažįstai asmeniškai? Kiek seminaristų? Kad tokias išvadas darai?
Pasigrozek
▶ Žiūrėti YouTube
Kunigai irgi žmonės ir kai kurie suklysta, nereikia pagal nedidelę saujelę paklydėlių, mesti šešėlio ant visų.
Buvimas pedofilu nepriklauso nuo profesijos.
Beje, primenu jog tema yra apie Nuodėmių atleidimą, o ne apie kunigus
Negerai taip suabsoliutinti. Platink mąstymą.
Zinoma, tai tik vienos salies Airijos, kuri tikrai nera didele. Ir tai tik irodyta, o kiek dar slapta dirba savo nesvaru darba?
Lietuvos seminarijose irgi buvo keli atvejai kai išaiškinus jog klierikas turi tokią problemą, buvo išmesti iš seminarijos.
Šiaip tai nors ir yra tokių kunigų, daugiau yra kunigų kurie gyvena dorą gyvenimą.
O dabar gal grįžkime prie temos, nes nusivažiavom į lankas su šituo nuobodžiu offtopiku
Uzsidedu as mantija, ir poteriauju tau, oi sunau mano tu nusidejei pavogei saldaini. Dabar tai turesi paaukoti baznyciai puse turto. Galvoji ilgai man reiketu treniruotis kalbeti taip?
Pagaliau, gerbdamas tave ir tavo isitikinumus. Nes galbut net pats esi kunigas, noriu pasakyti kad tai tik mano nuomone, ir jinai nera reiksminga. :-\
Na gerai, išklauso keletą paskaitų susijusių su šeimyninių gyvenimu ar pan. Bet kas iš to? Juk ne tokia jų specialybė!
Aš studijuoju kažką panašaus į žurnalistiką, tačiau jau išklausiau: psichologiją, sociologijos pagrindus, bioetiką, lyčių psichologiją, dar kažką panašaus. Ir dar ateity, tikriausiai, imsiu panašias paskaitas. Ar tai reiškia, kad aš imdamas iš žmogaus interviu turiu teisę konsultuoti jį santuokiniais klausimais ir pan.?
Aš taip pat būsiu gavęs nemažą paketą 'spec. išsilavinimo', turiu stiprias moralines (tik ne stagnacines) vertybes. Esu labai empatiškas http://lt.wikipedia.org/wiki/Empatija žmogus. Tačiau dar būčiau ir idiotas, jei galvočiau, kad vien todėl esu pakankamai kompetetingas konsultuoti tokiais klausimais, kokiais kokiais konsultuoja psichologai, santuokų konsultantai ir pan. Tuo labiau, kad kunigai savo pagalbą per perleidžia per krikčioniškąją prizmę. T.y. – šališkai. O tai gali būti mirtina klaida siekiant padėti žmogui..
Mano manymu čia vėl veikia autoritetas, esantis žodyje "kunigas". Iš karto tai siejasi su išsilavinusiu, moraliu, 'teisingu' žmogumi. Todėl žmonės jais pasitiki ir pas juos eina ir jų klauso. Bet taip elgdamiesi dauguma daro klaidą.. Manau.
"pastoracinę psichologiją, pastoracinę reabilitaciją, pašaukimų pastoraciją, meilę ir pasirengimą šeimai; pastoracines programas ir jų rengimą, vyro ir moters psichologiją, sielovadą kritiniais gyvenimo atvejais, santuokos sakramento teisinius aspektus, dvasingumo psichologiją, parapijos sociologiją ir kt. ir taikomuosius studijų dalykus: psichologiją, filosofiją, lotynų kalbą ir kt."
Na, ok.. Nemažai paskaitų susijusių su tuo. :)) Kol kas nebesiginčiju dėl to :)) Bet vis tiek labai ryškus paskaitų šališkumas ir subjektyvumas…
