Ne dvasingumo autorius
Su efektu, realybės egzistencija neperžengė labai toli ir nėra ko pamatyti, kas veikia už realybės. Šis istorinis parodymas senovėje ir antikoje buvo apie gėrio ir blogio išorės atvaizdą. Nors dabartyje, dar akcentuojamas šis atvaizdas, ir tikrai yra aukštas atvaizdas, jis efekte yra pas kiekvieną, kartu dar kuria ir bando kurti išdalytos realybės derinį pagal kurį ateina žinojimas ir yra mažoji tiesa, kuri neplačiai veikia. Tai reiškia, kad didžiosios tiesos nesužinojome. Tam gali nebūti atvirų durų į žinojimą. Tas gali būti neegzistuojantis arba ištrintas civilizacijai informacinis žinojimas.
Daugelis gėrio ir blogio pavyzdžių nuo senovės atėjo iki dabarties; ir tai tradicinės patirties visuma, kuri sujungta bendrame įvykyje. Dažniausiai, šis įvykis nėra parodomas, bet visuma turi po dalį gėrio ir po dalį blogio realybės patirties. Tame atsiranda derinio išraiška, kuri veda nuo mažo efekto, link didelio efekto; tai yra progresas po mažą nuorodą į didžiąją tiesą, kurią šiuo metu turime neegzistuojančią.
Tokia realybės raiška buvo gyvenimas ir yra gyvenimas. Taip buvo sudėliotas derinys, kuris veikia.
cs rašė:Tas gali būti neegzistuojantis arba ištrintas civilizacijai informacinis žinojimas.
Pasaulyje ir visatoje, laiko atskaitos taškas savo reikšme, gali būti neegzistuojantis. Su tokia galimybe: religijos tikėtojai, filosofai ir mokslininkai, pasiginčytų, nes jų faktais, yra nors vienas tiesos faktorius, kad visata turėjo atsirasti kurdama pati save iš savo ar kitų resursų, ar dėsnių įsikišimų. O, mano kūriama apybraiža, daugiau turi tokią idėją, kad tai nekilo nuo artimos aplinkos, kurios aplinka yra žemės terpėje, turinti analogiją pagal resursų dėsnius ir jų virsmus ir reakcijas. Netgi, savo idėjoje akcentavau realybės atvaizdo apybraižą ir planą, kad už realybės neįmanoma pakliūti, neįmanoma duoti tokių resursų, kurie yra toli ir toliau nei realybė. Prie to, mintimis, negalima irgi prieiti lengvu mąstymu ar bandymu praktikuoti dvasingumą. Taip pat, iškyla atvaizdas su gėrio ir blogio sąvokomis, kuris žinomas nuo antikos laikų pasakojimų ir bendruomenių veiklos mąstų.
Tokį klausimą, jau teko nagrinėti dešimtmečio eigoje, paaiškėjo, kad pasaulis ir visata nei prasidėjo, nei baigėsi, bet yra derinys, kuris veikia. Į tai atkreipiu dėmesį, per pradinius pajautos ženklus, bet jie turi būti būtent taip išsidėstę ir būti aiškūs simbolinėje apybraižoje, kurioje paskelbta ne kaip mažoji tiesa, bet arti didžiosios tiesos. Mažoji tiesa yra visiems žinoma, apie tai kaip pasaulį sukūrė atgamtiškos jėgos. O, didžiojoje tiesoje palikau galimybę išties kitaip pažvelgti, į realybę, bet už realybės pakliūti yra neįmanoma, nes ten nėra suderinimo su dabartiniais pojūčiais terpės, kaip artimoje aplinkoje ir žemėje. Todėl, didžiosios tiesos nežinome, bet kartu nežinome ir daug faktų apie resursus, kurie sąveikauja su laiku arba tik yra laike kaip taškas, atskaitos taškas.
Apsistojimas ties gėriu arba blogiu ir to atvaizdais, leidžia suprasti daugiau, artimoje aplinkoje. Tai yra suderinta su pojūčiais ir duoda ženklus, ir gaunamas ugdymas, prilyginamas tiesai. Taip pat, tai likę patyrime pojūčiai, jie reiškia bent dalį įmanomo plano realybėje, ką akcentavo ir senos kultūros, senoviniuose ir antikos amžiuose. Kartu, senoviniai amžiai buvo nenagrinėjantys tolimų aplinkų, o tik vadovavosi artima aplinka, taip atsirado daug krypčių, kurie supratimą priskyrė prie artimųjų aplinkų ženklų analizavimų ir kūrimų. Todėl ir senovės civilizacijos bandė kurti, ką tuo metu matė ir suvokė savo jėgomis iš tos energijos ir tokių resursų, kurie jiems buvo artimiausiai surasti. Kartu, tuo metu dvasingumas buvo aukštas ir orientuotas į minties galias.
Ką aiškinau prieš tai, ir ką aiškinau dabar yra dėmesį atkreipiantis dalykas. Daugiausia dėmesio skyriau patyrimui ir kūriant apybraižą apie pasaulį, remiuosi įvairia medžiaga, kuri nėra vien mokslinė ar religinė. Tam tikra medžiaga yra ir istorinė, ypatingai antikos laikų, kuri tuo metu pradėjo iškelti gėrį ir blogį kaip aukščiausius pojūčius surištus su tiesa, netgi tikėjimu. Mano apybraiža, yra su siekiu, kad suprasti realybę ir didžiąją tiesą, nebūtinai reikia gilintis į fizinius resursus, ieškoti analogijų, vėliau ieškoti dėsnių. Didžioji tiesa, netgi istorijoje ir senovės civilizacijose nebuvo atsakyta. Neturime žinių ir galbūt jos neegzistuoja, nors ir kilo toks klausimas.Kartu, siekti, vienos atkiros idėjos efekto ir tai kaip realizavo ir išpildė dvasingume yra beprasmiška, bet kaip programuojamas užiėmimas.
cs rašė:Būtent kas konkretu, asociatyvu ir priskiriama dvasingumo temai, to čia nerasite. Tokią tema, kurią kuriu dabar yra atitikmuo šiais laikais, bet nesusiję su dvasinėmis praktikomis ir nesulyginama su dvasinėmis praktikomis. Kai dvasingumo praktikos tema, tai skirta mokytis įeiti į tikėjimo dvasia pajautos būseną, tada aš savo tema, siekiu sukurti apybraižą ir planą apie kitą galimą paralelę, kuri šioje dvasinėje praktikoje nematoma ir nežinoma, bet ne su siekiu, paneigti visą dvasingumo procesą. Tam pasiruošiau, kad aš būsiu "ne dvasingumo autorius" ir tema savo pilnumu tai: ne apie dvasingumo paaiškinimą ir bandymą praktikuoti dvasingumą; bet daugiau apie kitas temas, taip pat ir plačiau, informacines temas.
Atrodo, kad kuri temą, sąmoningai atsiribojančią nuo dvasingumo praktikų ir siūlančią alternatyvų, platesnį požiūrį. Tai įdomi koncepcija, ypač jei nori pabrėžti kitus būdus suprasti žmogaus patirtis, nepaneigiant dvasingumo reikšmės. Jei tavo tikslas – sukurti naują požiūrio kampą, galbūt galėtum struktūrizuoti savo idėjas aplink pagrindinius klausimus, pavyzdžiui:
– Koks yra siūlomos temos pagrindas?
– Kuo ši tema išsiskiria iš tradicinio dvasingumo?
– Kaip galima praktiškai taikyti šias idėjas kasdieniame gyvenime?
Tokia tema turėtų būti pasiūlymas čia atėjusiems šiame forume, kurie pavargo nuo dvasinių praktikų ir nori dar sužinoti daugiau. Tik, aš nieko didelio nepasiūlysiu, jei yra praktikuojama pavyzdžiui religijos šaka ar mitologijos šaka. Todėl, siūlau pergalvoti savo tikėjimo perspektyvas, ir tikrai apsispręsti, ar norite eiti "Ne dvasingumo" keliu ir skirti tam laiko. Nes, tokia duomenų organizavimo tvarka, bent man yra svarbi. Gal vėliau atsiras bendraminčių, kurie papildys šia tema ir bus noras diskutuoti. Deja, dar pridursiu, kad "Dvasinė praktika" čia nebus praktikuojama.
Apsistosiu ties šia vieta, kaip ir šia tema, kuri tai apie apybraižą, kurią kuriu. Ne dvasingumas yra platesnis ta tema.
cs rašė:Bendromis praktinėmis žiniomis tame manoma, kad už realybės yra suplanuota dvasingumo kita pusė ir sandara
Realybės rekolekcija geriau pažįstama ir suaktyvėjo eksperimente su dvasingumu, nei "ne dvasingumu". Tai buvo daugiau dvasingumo istorijos įvykis, kuris dabar toli pažengė pasaulyje ir tikėjime bei atrado užrealybinę pradžią ir galimybę skaityti ir suprasti užrealybines sandaras, rekolekcijomis. Esminė realybės rekolekcija buvo antikos laikų istorijoje tai gėrio ir blogio rolės pažinimas su antgamtiškais pasaulio dėsniais ir natūralių ženklų motyvais. Tokią rolę dvasingumas istorijoje pastebėjo ir iškėlė, ir tada su pastangomis įkūrė religinį projektą, kurį sujungė duomenimis iš pradžios realybės rekolekcijos ir pabaigos realybės rekolekcijos, procesų, kaip viena nukreipta užrealybine sandara. Kiek užrealybinė sandara yra atitinkanti dvasingumo žodžius, nėra būdų įsitikinti, bet galima suprasti, kad tai suabstraktinta ir nekiekvienas tuos žodžius pasaulyje supras ir mokės skaityti ar pritaikyti gyvenimo sprendimuose. Nors susidomėjusių užrealybine sandara yra daug, tas neapsireškė kiekvienam ir vis dar yra neegzistuojanti vieta, arba egzistuojanti vieta tiems, kas dvasingume tai praktikuoja, bet yra toli nuo pasaulio vyksmo.
1. Atvirkštinė harmonija tikėjime;
2. Apie realybę, užrealybę;
3. Apie dvasią;
4. Antikos amžių gėris ir blogis;
5. Mažoji tiesa apie dvasingumą;
6. Didžioji tiesa apie dvasingumą;
7. Nedvasingumas.
cs rašė:Kam ši tema aktuali, siūlau įsiskaityti į nedvasingumo sąsajas:
1. Atvirkštinė harmonija tikėjime;
2. Apie realybę, užrealybę;
3. Apie dvasią;
4. Antikos amžių gėris ir blogis;
5. Mažoji tiesa apie dvasingumą;
6. Didžioji tiesa apie dvasingumą;
7. Nedvasingumas.
Deja, jei nėra sąsajų apie kurias kalbu, nėra patirties, kurią galima vadinti nedvasingumu. Esu paskyręs laiko išnagrinėti, kas yra dvasingumas ir nedvasingumas, ir manau, kad šis būdas yra kaip patirtis artimoje realybėje. Tai aiškus vienas iš būdų, kaip suprasti tikėjimą ir jis yra išsaugomas koks ir yra; realybės vaizdas daug duoda tiesos supratimo ir jis gali būti panaudojamas tikėjimo patirčiai ir ugdant save, nes patirtys išsaugo tikėjimą, dvasingumą ir nedvasingumą. Tame nėra prieštaravimų, prieš vieną ar kitą tiesą realybės pagrindu. Nes yra jau susiformavęs tikėjimo pagrindas ir gana aiškus, dvasia susijusi tiek su dvasingumu, tiek su nedvasingumu per patyrimą, ryšį koks ir yra realybėje ir tam nereikia tolimos realybės, kad būtų – kas dabar yra šiuo metu. Realybėje yra pasiskirstęs nematerialus tikėjimas ir rekolekcinis tikėjimas, kurie yra tikėjimo pagrindiniai centrai, kurie užminė kelią dabartiniam tikėjimui, dar antikos ir senesniais laikais istorijoje. Iš šių tikėjimų ateina pradiniai artimos ir tolimos realybės pasąmoniniai atvaizdai, kurie leidžia suprasti ir pažinti dvasingumą, per dvasios išpildymą ir tikėjimą. Tuo tarpu, nedvasingumas, nėra tikėjimo pasirinkimas, o tik patirties rodmuo, kuris leidžia lengviau įsivaizduoti tikėjimo plano žinias ir instrukcijas, kurios nėra abstrakčios ir nėra nepilnos. Ir tai yra pradinė realybės linija, kuri atsirado artimoje realybėje paskutiniu metu, galinti paaiškinti apie tikėjimą ir to dvasios naudas.
Nuoroda: https://nedvasingumas1.blogspot.com/
https://nedvasingumas1.blogspot.com/p/pradzia.html
Taip pat, čia yra tinklaraščio rašymo pradžia ir ne finalinis rezultatas, todėl temos dar bus pildomos skyriuose:
apie: nedvasingumą ir dvasingumą.
Taigi, planetos žemės tikėjimo savo istorinės religijos modelyje paminėjau tokias dvi pradines religijas, kurios neišsišakojusios ir dar vieną sujungtą atvėjį:
Neišsišakojusios:
1) Nemateriali religija.
2) Rekolekcinė religija.
3) Nemateriali ir rekolekcinė religija.
Išsišakojusios:
1) Modelyje: Hinduizmas, Budizmas.
2) Modelyje: Judaizmas, Krikščionybė.
3) Modelyje: Pagonybė, Antikos religija.
nedvasingumas.lt
Ši forumo tema taip pat neišsisėmė ir nesibaigė.

Vidinis laikas tai: kiekis-judėjimas-erdvė.
Išorinis laikas tai energija-dėsnis-materija.

1) Laisvo laiko sistema.
2) Riboto laiko sistema.
Tai nėra paslaptis, kai tai įmanoma. Todėl, laikas yra judėjimas ir jame atrandamos kitos priklausančios sąsajos. Tai savo atvaizdu atitinka visatos fizikos dėsnių aprašymą ir matematinę loginę kryptį.
Vidinis laikas tai: kiekis-judėjimas-erdvė.
Išorinis laikas tai: energija-dėsnis-materija.
Šis būdas, tik pažymi faktus, kuriuos turiu surinkęs šiuo metu. "Laikas" taip pat svarbus nedvasingumo temai, kuriai siekiau atrasti pagal naują formą nuo dvasinės pusės į daugiau dirbtinę. Tai leistų praplėsti nedvasingumo modelį, nei vien pagal dvasingume turimą informaciją. Todėl dvasingume nėra ir nerandu visos reikiamos informacijos, kurios reikia nedvasingumo plėtrai.
Dėl šio pokyčio aš apie tai informuoju; ir laikas yra nedvasingumo metodo atitikmuo jau yra įtrauktas plane.
Taip pat, nėra renkama kokia nors asmeniška informacija iš kitur, kuri reikalinga nedvasingumui ir to plėtrai. Visa tai yra mano informacija, kuri susijusi tik su mano veikla ir tuom ką užsiimu tik aš.
1) Laisvo laiko sistema.
2) Riboto laiko sistema.
1 – Laisvo laiko sistema dar nebuvo nagrinėta ir tuo pat metu apžvelgta. Tai irgi priklauso laiko sistemoms, kurios laiką perdalina į dvi sistemas, kurios tarpusavyje skirtingos, bet sudarytos iš tų pačių siejančių elementų, kurių reikšmė įgyja maksimumą – laiko pranašavimą, minimumą – suplanuoto laiko atėjimą. Mano nedvasingumo požiūryje tai yra palikta vieta, kurioje galima stebėti dirbtinį ekraną, pagal visas kūrybines galimybes ir metodines. Kaip žinia visos kūrybos neturi nei natūralaus, nei dirtbinio nei laisvo požiūrio, todėl aš konkrečiai neįvardyju – kas yra nedvasingumo kūryba. Grįžtant prie laisvo laiko sistemos, tai yra trijų dalių veiksmas, vedantis link laiko išgryninimo ir rezultato. 2 – Riboto laiko sistema turi tai ką kalbėjau jau dešimtmetį apie "suplanuotą laiką". Suplanuotas laikas gali atnešti ribotumą ir keisti natūralų požiūrį į laiką, kurį šiuo metu turime. Skirtingai nei laisvo laiko sistemoje tai yra kitaip išgrynintas laikas, kuris turi minimumą ir maksimumą, to ir visko ką minėjau neturi laisvo laiko sistema. Taigi, laisvo laiko sistema turi mažesnį minimumą ir maksimumą, o riboto laiko sistema turi didesnį minimumą ir maksimumą, kurių dalimis yra atėjimas suplanuoto laiko ir laiko pranašavimo.
1) 1 [kiekis→energija] 2 [judėjimas→dėsnis] 3 [erdvė→materija]
2) 1 [kiekis−judėjimas−erdvė] 2 [energija−dėsnis−materija]
Kiekis − objektas, matavimo vertė.
Judėjimas − objekto dinaminis reiškinys.
Erdvė − objekto vietos plotas.
Energija − objekto įkrova.
Dėsnis − objekto dinamikos ir statikos sąvybė.
Materija − objekto būsena.
Bendruomenės kūrusios antikos laikų istoriją neatėjo iki pabaigos; ir dvasingume vėliau apsistojo ties gėrio ir blogio dvasios taisyklėmis dvasingume. Todėl nauja istorija dvasingume nuo antikos buvo ilga, bet dabartis dvasingume yra nepasikeitųsi; ir dar yra užvedamas klausimas apie gėrį ir blogį. Šis antikos kartos panašumas su dabartinių amžių kartos dvasingumu yra datuojamas senas istorinis įvykis, kuris parodo daug paslaptingų gėrio ir blogio realizacijų senose ir naujose dvasios taisyklėse. Visos bendruomenės nuo antikos amžių iki dabartinių yra nuėjus tokį istorinį kelią ir išlikusius senovės ir antikos raštus su dvasios taisyklėmis pakankamai gerai supranta; gėris ir blogis ten apkalbamas kaip nepasiekiantis pabaigos ir neišsenkantis. Ne vien istorijoje, bet ir dabartyje siekiama prie to ateiti ir tai išgyventi naujai ir su naujovėmis; kaip pavyzdžiui filosofijoje yra bandoma tai suprasti alternatyviai tiek gelmiškumu tiek paviršutiniškumu ir kitais metodais dvasios gėrio ir blogio esmę. Tačiau, į filosofinę praktiką tikroji dvasingumo gėrio ir blogio reikšmė neįeina ir to ryšio su dvasios rodmenimis nepakeičia ir negali sukurti; tai tik alternatyvus išteklis. Dabartinių laikų kartos daugiau krypsta ir domisi link primityvios filosofijos krypčių ir taip mokosi alternatyviomis dvasios taisyklėmis ir šaltiniais; galiausiai neįgauna visos reikiamos šaltinio svarbos ir reikiamo funkcionalumo dvasingumo praktikoje. Taip pat šioms bendruomenėms tas netrugdo minimaliai kartu būti arti gėrio ir blogio išgyvenimo; bet tik labai "arti" ir dirbtinai laikinai. Taigi, kas yra šių laikų gėris ir blogis, dar nebuvo antikos laikuose tiek išgvildentas ir atrastas. Faktiškai antikoje nebuvo siekiama konkuruoti iš skirtingų alternatyvių tikram dvasingumui priklausančių šaltinių ir raštų, kaip priešingai siekiama dabartyje šioje kartos susidariusioje nuomonėje dvasingumo tema.

Priekis ir galas kosminėje akyje yra svarbios pusės, jos yra nedvasingumo metode. Priekyje, kurį įsivedžiau kaip F yra šviesos sensorius, kuris veda šviesos išteklį per skirtingas būsenas, kur vėliau susikuria kosminės akies sensorių gebos KA1 ir KA2 ir veda link galo X. Taip pat čia yra svarbūs būsenos etapai, kurie priekyje pasirodo. Tuos etapus įsivedžiau C, kurių smulkesni etapai susikuria nuo KA2 pradžios ir toliau grįžtantys į KA2. Nepaminėta reikšmė, KA3 tai vieta, kuri neturi sensorių. Visos turimos sensorių vietos yra KA1-KA2. Didžiausi sensorių taškai yra C1 ir C2, tai priekiniai sensorių taškai, pagal išsidėstymo tvarką. Taigi, dabar visos reikšmės, kurios svarbios suprasti mano kosminės akies išplėstą teorinį modelį yra aiškios. Paaiškinime iškylantis nedvasingumo kosminės erdvės atvaizdas pritraukia netik objektus, bet ir veiksmą, kuris galimas kaip vedlys iš turimų kosmoso išteklių, sukuriantis judesio sensoriams. Mano vizijoje ir idėjoje ši kosminė akis, stebi išorę, taip pat turi vidaus puses ir procesus viduje, tai priekį ir galą. Priekis daugiau artimas ateinančiai šviesai, o galas tamsai. Šios dvi kosminės akies pusės yra pažymėtos schemoje, ir ankstesnėje neišplėstoje schemoje, buvo taip pat šios pusės paminėtos. Todėl, to klausimo nebeplėtosiu. Dabar išplėsta schema, tai naujas pagrindas kosmose atrasti tai kas neatrasta, taip pat erdvės istoriją, laiko istoriją. Visa ši idėja kilo nedvasingume, ir nedvasingumo metode, kuris skirtas nebetkam ir ne gyvūnui ir ne filosofijai. Mums, turėtų būti aišku, kam tai skirta, ir netrugdysime laiko nagrinėdami pašalines temas, kurios beprasmės, nes paminėjau paskirtį, kuri intelektualinė. Toliau, šiame modelyje yra surasta mintis, kad šviesa ir tamsa yra būsenos, kurios yra dėka sensorių ir išsidėstymo tvarkos, kokią sensorių erdvę pirma sukūrė ir kokią turi kiekvienas "kosminės akies" logikos turėtojas. Toks sukūrimas istorijoje jau yra didelis atradimas, bet tik maža dalis atradimo yra ta logika, kad lieka daug ieškoti erdvės istorijoje ir laiko istorijoje, kur visa tai susijungia į kosminės akies visumą. Visą visumą atskleisti greitu metu nebus galima, bet pavinėmis dalimis tai apiims po vieną svarbų procesą ar detalę ir taip atrodys kosminės akies teorija ir atskleidimas.
C1 – Šviesos kosminė erdvė.
C2 – Sensorių erdvė.
C3 – Tamsos kosminė erdvė.
C4 – Sensorių neturinti erdvė.
Formulė (kosminė logika) tokia:
I [1] > II [2] > III [3,4,5,6] > I [1]
o – objektas
s – subjektas
l – laikas
r – realybė
ur – užrealybė
ar – antirealybė
e – erdvė
k – kosminė akis
m – materija
https://drive.google.com/file/d/1a7mH_ShhxROF_tObEoSxyIl-t_2qs1VK/view?usp=sharing

Šis apibendrinimas yra svarbus tolimesnei kosminės akies eigai ir toliau nebebus mano tokio aktyvumo šia tema. Tad į tai žiūriu atitinkamai ir kosminės akies C3 apibendrinime turiu paskutinę schemą, kuri vaizduoja centrinį kosminės akies procesą susietą su:
Logika – kosminė logika.
Būsena – tamsos kosminė erdvė.
Sensorius – KA1 (K1 arba S1).
C – tai kosminė erdvė, K – tai kosminė akis, S – tai sensoriai.
C (šviesos, sensorių, tamsos, ne sensorių) (1, 2, 3, 4) erdvės.
S (1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8).
K (1 – C3, 2 – C1, 3 – C2, 4 – X).
Tai atitinka dar tokią sistemą:
Logika – kosminė logika.
Būsena – C.
Sensorius K arba S.
Mūsų žiniomis nedvasingumas yra plati ir didelė informacinio dydžio logika ir joje pažymėta įvairių logiką apibrėžiančių vietų, kuriose medžiaga yra skirta originaliems ir specialiems tikslams. Tačiau, vis įžvelgiu, paminėtus proveržius, kurie nepadeda konstruktyviai susitelkti link nedvasingumo, o tik iškelia (išlikimo arba gyvavimo ir konkuravimo) informacija metodinės kliūties problemą. Nedvasingumas, kaip praktikoje išties reikalauja susitelkti ir turėti vertingą sąmoningumą tame, ne tokį, kuris užvaldomas proveržių ir veikiamas priešingai nukreipta logika. Todėl jeigu žvelgiame teisingai, tai turi pradžią ir atsiradimo tašką ir konkretų įvykį informacijos logikoje (Nedvasingume). Šis įvykis, man daugiau artimas, bet norint jį artimai turėti, nebūtina kurti priešingos logikos proveržių ir geriau būtų būti tiesiog nedvasingumo skaitytojais ir sekėjais.
Dabar įvardysiu, kas yra nedvasingumas – nedvasingumas tai informacijos logikos šaltinis, skirtingesnis nei dvasingumas ir turi platesių temų nagrinėjimų, nei dvasingumas Tai yra temos, kurios paruoštos skaitytojams ir sekėjams. Iš rinktinių temų, kurios autoriškai priklauso nedvasingumui yra padarytas sutrauktas šiuometinis atvaizdas, kuris įvardyja nedvasingumo specialų variantą savo šaltiniu:
1) Logikos saugumas ir apsaugojimas.
2) Pilnas būvimas ne dvasios planuose.
3) Dvasios ir ne dvasios skirtumas.
4) Dvasingumo aiškinimas pagal nedvasingumą.
5) Laikas ir laiko suplanavimas.
6) Kosmosas.
7) Antikos istorija.
Taigi pokyčių yra daug, bet, visa kūrybos ašis atitinka kroniką, kuri sudėta iš daug nedvasingumo raštų. Šiuo metu daug raštų neturiu, bet pradžioje turiu nusprendęs atskleisti kodinius nedvasingumo kronikos pavadinimus ir siejančias pagalbines koncepcijas. Tai reiškia, kad kronikos sudarytos būtent tokiu planu, kuris yra pildomas kronikos raštais įeinančiais į pradinę kalbą ir prado sąvoką nedvasingume, kuri ir bus kronika. Pradinė ir pirmoji kronika bus "VsA" pavadinimu. Ten yra susitelkiama ties logikos ir informacijos modeliu, kuris mano kūryboje yra reikalingas, tam tikromis formomis, pavyzdžiui kaip "suplanuoto laiko teorijai" išplėsti, kuri atrasta dar 2013 metais. Taip pat jau yra sukurta kita kronika pavadinimu "VsA2" ir po pusmečio, ji daugiau nagrinės dvasios sąvoką. Visa tai, kas bus vienoje kronikoje, yra iš mano idėjų ir kūrybos raštų ir net tokių, kurie buvo parašyti prieš dešimtmetį. Tai yra nauja technika, kuri yra realus pokytis ir nuomonė į nedvasingumą, kuri daug saugesnė kūryba. Todėl nedvasingumas bus tęsiamas aiškesniomis priemonėmis, o ne primityviais principais ir ne vien teorija ar dirbtine paradigma kaip faktų visuma, taip pat ne vien siejimo metodu, ar idėjų dėliojimu ir rikiavimu į modelį. Tam reikalingi artimi šaltiniai, kūryba ir veikianti logika.
Iki šiol, nedvasingumas ruošiamas skaitymo formatu, tai ir bus išlaikyta ilgiau. Kas nori susipažinti su nauja nedvasingumo kūrybos technika, gali peržiūrėti kronikas, jos yra faile išdėstytos.
https://drive.google.com/file/d/12ZEvFXKaTFUt-WMJQ3hswcZY86kzxs-n/view?usp=sharing
Laikrodis mums siunčia svarbią žinutę: kaip mokėti šią žinutę perskaityti? Laikas yra tarsi papildomas intelektas, kuris kartodamas laiko intervalus mums primena tvarkingai atlikti visus suplanuotus darbus. Nuo mažų iki didelių smulkmenų, šis papildomas intelektas mums palengvina planuose ir darbuose. Visa darbų ir planų tvarka, procesas yra be trukdžių; ir yra tai ką laikas reiškia papildomu intelektu. Bet, ar papildomas intelektas mums gali siųsti svarbią žinutę ir ar mes jau ją pastebėjome ir supratome? Platesnėje mokslo praktikoje ir atitinkamoje logikoje laikas yra kaip tėkmė, kuri mūsų istorijoje nesikeitė ir tik rodė: praeitį ir dabartį, o planuose ateitį. Šios trys laiko tėkmės perskyros yra neabėjotinai daug nagrinėtos moksle; ir laiko dėsnio atradinėjimas iki mūsų istorijoje pasiekė aukščiausiais atradimais ir pasiekimais, kurių daugiau ir didesnių nėra. Galima sakyti, mums pavyksta demonstruoti ir atkartoti paskutinius atliktus eksperimentus ir susijusius mokslo atradimus. Tai visada atitinka pilną greitį per distancijos ir laiko santykį. Mokslas taip papildė laiko aiškinimą, kuris anksčiau buvo papildomo intelekto supratime.
Laikrodis mums siunčia svarbią žinutę: kaip mokėti šią žinutę perskaityti? Laiko išskirtiniai ženklai horologijoje yra neaptinkami, bet tą praktiką bando suprasti ezoterikai. Ezoterikų žiniomis: supanti aplinka ir iškrentantys ženklai, laike kur ir esame, lemia likimas. Likimas laiko sąvoką iš eksperimentinės reikšmės padaro praktiškai pritaikomu prioritetu, kurį naudoja ezoterinė praktika. Tam tikrų didelių laiko periodų pranašavimų, tame istorijoje būta, kur buvo pranašaujama ne tik vieno žmogaus, bet ir visos planetos žemės ateitis. Tą bandė ir Nostradamas ir Vanga. Atskirai šiais laikais tą bando individualiai išpildyti: astrologija, horoskopai, būrimai taro kortomis ir testai. Kaip svarbi laiko žinutė susijusi su likimu? Likimas yra fatalizmo išraiška, kurioje yra svarbus laiko dėsnis ir žmogaus įpročiai. Fatalizme yra išnagrinėti visi žmogaus kasdieniniai įpročiai ir ritualai, kurie atitinka logiką ir tai tikrai nusveria žinomą likimo scenarijų. Taigi, koks yra svarbiausias laiko siųstos žinutės tikslas, vis yra suprantamas skirtingai. Atsakymą turi: buitiniai pastebėjimai, mokslas, ezoterika, fatalizmas. Iš surinktos medžiagos, nors ir labai trumpos, matosi kur link juda ši laiko paslaptis. Ir šią laiko paslaptį, manau, turi įminti kiekvienas individualiai, tai yra viso to tikslas.
Informacijos sauga iki 20 amžiaus pradžios neturėjo sukūrusi vizijos poreikiais kiekvienam žmogui. Kai kiekvieno, šių amžių, žmogaus informacijos saugos poreikiai yra maksimalūs ir dideli, jie iki 20 amžiaus buvo neįgyvendinti. Daug ką šiais laikais, po 21 amžiaus, rodo technologijų pasiūla, kurioje didėja informacinis srautas, ir atitinka ir progresuoja situaciją su informacijos sauga. Taip pat plėtojantis naujoms technologijoms išstumiamos senstančios technologijos ir žmonių vartojimas priima naują apyvartą, su kuria ateina patobulinta informacijos sauga. Tai leidžia suprasti, ką reiškia šių laikų informacinis amžius ir kad didėjantis informacijos srautas gali susidurti su nesaugumu, ir tam bus reikalinga informacijos saugos perkūrimo programa. Galima sakyti, senstančios technologijos faktiškai nebėra funkcionalios kai didėja informacinis srautas; ir taip galimai daugelis susiduria su problemomis, tiek vartotojai tiek technologai ir kūrėjai.
Prieš 4 dešimtmečius dar taip pat informacijos sauga buvo minimali ir nebuvo suderinta su kiekvieno žmogaus poreikiais, kaip dabartyje yra galimybė turėti didelius informacijos srautus vienoje vietoje. Šis 4 dešimtmečių eigos pagrindinis technologijų vartojimas ir kūrimas reprezentuoja didelį indelį į ateitį, kuris jau matomas net per paskutinį dešimtmetį ir suaktyvėjimą informacininių technologijų srityje. Tai nėra blogas kelias, tai yra kaip istorinis pokrypis, kuriame mes matome, informacijos kultūros situaciją. Tai nauja kultūra, kuri turi poreikį turėti informacinį srautą artimesnėje aplinkoje. Tam užtenka ir taupomas išteklis, kai nereikalingos vis naujos kelionės aplink pasaulį ir pirmapradės žinios. Pasikeitus informacijos vartojimo įpročiams, keičiasi ir poreikių vizija, kuri reikalinga funkcionuojančioms informacinėms technologijoms ir su jų kūryba technologams iškilusiems tikslams.
Naujais tyrimais ieškomas dirbtinis intelektas, dar nėra mūsų gyvenimo ir įpročių dalis, bet, kaip poreikis ateityje bus. Mes dar nežinome tikrosios integravimo į mūsų gyvenimą paskirties, nes neturime daug metų patirties ties dirbtiniu intelektu, o turime tik eksperimentus. Ir ar dirbtinis intelektas pajėgus pakeisti įvairius darbus, kuriuos mes kasdien aliekame, negalime to pasakyti. Tai yra irgi istorinio pokrypio detalės, o dirbtinis intelektas, visada buvo mažesne to forma, robotika. Pavyzdžiui, dar seniau istorijoje, praėjusiame amžiuje, buvo susiduriama su problema ir robotikos kūrimu. Ar robotika šiais laikais, kai didėja poreikis turėti technologijas ir plėtojama informacijos sauga; yra blogas siekis? Taigi, informacijos poreikių vartojimas yra momentinis, visada pasiekia naujesnės to formos ir dažniausiai šiais laikais tobulinamos technologijos, kuriose yra tobulinama informacijos sauga. Pagrindinis žmonių poreikis išlieka to ko neturėjo iki 20 amžiaus, tai informacinių technologijų naujovės ir inovacijos.
Ateities laiką apiimanti nedvasingumo logikos tema yra identiška horologijos vienam patobulinimui, kur yra vieta pažvelgti kitaip ir būtent suplanuotu laiku. Identiška situacija, 21 amžiui yra tinkanti. Kadangi jau yra žvelgiama plačiau ateities laiko apiimančioje apyvartoje ir yra kuriami planai į tolimą ateities apyvartą. Šios yra pagrindinės detalės; ir nedvasingumas savo teorijoje gali patobulinti horologijos situaciją. Bet pirma, reikia pradinio plano ir prioritetų sudėliojimo. Tai atlikus, gali atsirasti 21 amžiaus laiko sampratos papildymas ir nauja informacija apie laiko teorinę logiką. Pirmiausiai, mano planas nedvasingume susideda iš ieškomų detalių, kurios yra teorinės ir nėra pritrauktos iš kažkada autorystę turinčių kūrėjų identiškos informacinės medžiagos, kuri peržengtų autorių teises. Tai yra vienas iš informacinių kriterijų, kuris daug ką reiškia abiems pusėms. Tada nedvasingume laiko sąvoka yra suprantama pilniau ir nebūtinai reikalinga medžiaga iš tokią logiką kūrusių pradininkų. Pagrindiniai laiko logiką kūrę pradininkai jau įvardyjo laiko tėkmės kryptis, kurios yra trys: praeitis, dabartis, ateitis. Ir to užtenka. Po to ši laiko tėkmės teorija yra artima suplanuoto laiko teorinė užuomena, kuri įsisieja į nedvasingumo suplanuoto laiko teoriją.
Suplanuotas laikas ir tokia laiko logika tai šio amžiaus antro dešimtmečio nedvasingumo teorijos situacija, susisiejusi su horologija. Iš šios situacijos yra daug laiko tėkmės krypčių, bet viena pagrindinė apie ateities laiką yra tiksliausia. Iki tol, galima dėlioti horologijos pavydžiais daug atvėjų su ateities laiku, bet nedvasingume pamatytas naujas logikos atvėjis ir jį vadinu "suplanuotu laiku". Kas yra suplanuotas laikas? Nežvelgiant į pažodinę vertimo prasmę, tai turi kelius atvėjus ir skirtingus apibūdinimus. Bet pagal nedvasingumą yra turimas tikslesnis to variantas, kuris daugiau pasako ir tame yra daugiau atitikčių ir elementų su ateitimi iš objektyvios susitelkimo pusės. Tai reiškia, kad suplanuotas laikas yra teorijoje žinomas, bet iškarto keliais variantais, o iš jų didesni yra susiję su žmogaus vietinėmis ir ribotomis galimybėmis pagal materialiuosius išteklius. Tai taip pat reiškia, kad nėra pilnai prognozuojamas laikas siekiant įvaldyti už materijos esančias energijas, jėgas ir vietas. Galima sakyti, tai yra tokia teorinė mintis ir ji nėra išnaudojama daugiau nei informacijos galimybės leidžia. Taigi, ši suplanuoto laiko logika yra sukurta, bet tam reikalingas stebėjimas, dar kelius metus teorinę medžiagą ir ieškojimą trunkantis procesas nedvasingume. Paaiškėjus daugiau suplanuoto laiko teorijos, būtų galima daugiau pastebėti atvėjų, bet pilnai įvertinant ribotumo prielaidą su materialumu.
Apėjimas turi ilgą istoriją nedvasingume, nuo paprasto noro iki provokavimo ir siekio sužlugdyti nedvasingumą. Į nedvasingumą atėjo toks laikas ir periodas, kai apėjimas išlenda ir tai nenatūralių žmonių siekiai, kurie perauga į didesnes pasekmes. Nedvasingumas seniai ieško saugios ir artimos aplinkos kūrybai ir šaltiniams, bet tai nėra pasiekiama, kadangi tai ką kuriu visiems yra atiduodama sužludyti nenatūraliems žmonėms. Apie tai rašiau seniau ir paminėjau metodines kliūtis, kuriomis šiuo metu susiduriu nedvasingume. Tai yra: apėjimas, informacijos mėgdžiojimas, netikslus supratimas apie nedvasingumą. Nuo šių metų pradžios ir sausio pastebiu šiuos kliūčių reiškinius, kurie gali sužlugdyti nedvasingumą, daugiausiai kur egzistuoja nenatūralūs žmonės pasižymintis psichologine stoka. Buvau minėjęs, kad niekas nedvasingumo nepraktikuoja be manęs. Ir kad kūrėjų dar nėra daugiau kaip vienas. Todėl nedvasingume man svarbūs skaitytojai ir sekėjai šiuo metu. Būtent tokį formatą tik matau, nes nedvasingumas dar nėra aukštai pasiektas ir tame nėra daug saugumo skirto man formuoti kitus nedvasingumo kūrėjus. Tuo pat metu egzistuoja problemos ir nenatūralūs žmonės su psichologine stoka.
Nedvasingumas įveda visiškai skirtingą pusę, nei dvasingumas turi ir tam labai reikia materialaus saugumo, kaip pavyzdžiui kai tuo tarpu dvasingumui reikalinga nemateriali sauga. Taip priešingoje pusėje esantys nenatūralūs žmonės yra nedaug protingi, bet sugeba apeiti ir sužlugdyti nedvasingumą. Todėl esant mažai saugumo, negaliu nieko kurti nedvasingume ir tai yra didelė problema, kuri auga į didesnius saugumo svarstymus ir ieškojimus pokyčių. Galima svarstyti, ką įmanoma nedvasingume pakeisti, klausimo forma. Visa nedvasingumo sandara bent šiuo metu yra turima aiškiame plane, saugioje logikoje ir artmiuose šaltiniuose, kurie nėra vogtų patentų ar pasisavintų autorių teisių. Tad, nedvasingumas būtų saugus, tik tam reikia pastangų, noro ir supratimo, kuris yra tik skirtas skaitytojams, o ne atiduodamas nenatūraliems žmonėms sužludymui. Kaip ir sakiau, neturiu laiko perkūrinėti ką atrandu naujo, tas reikalauja daug laiko, kol atsiranda. Taigi, apėjimo noras yra tik nedvasingumo žlugdymas. Be to yra ir pašalinių reiškinių, kurie sukelia metodines kliūtis iš nenatūralių žmonių daromų veiksmų ir provokacijų. Ar nedvasingumas yra beprasmis ir būtina tai apeiti? Tą gali atsakyti tik ne nenatūralūs žmonės, pagal viziją, kurią pateikiau ir planą kurį pateikiau. Tai grynai nelogiškas nuosprendis – iš nuotolio apeiti ir sužlugdyti nedvasingumą.
Kaip yra sakoma: pozityvo yra, bet labai mažai.
