Skip to main content

Ne dvasingumo autorius

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
cs2025-01-20 21:24
Būtent kas konkretu, asociatyvu ir priskiriama dvasingumo temai, to čia nerasite. Tokią tema, kurią kuriu dabar yra atitikmuo šiais laikais, bet nesusiję su dvasinėmis praktikomis ir nesulyginama su dvasinėmis praktikomis. Kai dvasingumo praktikos tema, tai skirta mokytis įeiti į tikėjimo dvasia pajautos būseną, tada aš savo tema, siekiu sukurti apybraižą ir planą apie kitą galimą paralelę, kuri šioje dvasinėje praktikoje nematoma ir nežinoma, bet ne su siekiu, paneigti visą dvasingumo procesą. Tam pasiruošiau, kad aš būsiu "ne dvasingumo autorius" ir tema savo pilnumu tai: ne apie dvasingumo paaiškinimą ir bandymą praktikuoti dvasingumą; bet daugiau apie kitas temas, taip pat ir plačiau, informacines temas.
cs2025-01-21 21:11
Kiekvienam realybės išdalinimas liko patyrime ir tai ilgai atsispindi per gėrį arba blogį išorėje. Tokia yra realybė; ir išorinis atvaizdas, kuris visais įrankiais, net ir dabartyje nesuderinamas plačiai. Netgi pojūčiais ateina maža efekto dalis apie realybę. Iš to, bendrai, pojūčiai ir realybė kuria derinį, kuris yra neperžengiantis labai toli. Ar ši nežinomybė duos daugiau žinių? Visgi žinome netiek daug. O kita, ką žinome, negalime sužinoti: kiek esame sujungti su tiesa už kurios veikia realybė. Todėl, vėl, iškyla, išorinis atvaizdas, kuris tik pasako apie gėrį arba blogį, kaip pagrindinį įvykį.

Su efektu, realybės egzistencija neperžengė labai toli ir nėra ko pamatyti, kas veikia už realybės. Šis istorinis parodymas senovėje ir antikoje buvo apie gėrio ir blogio išorės atvaizdą. Nors dabartyje, dar akcentuojamas šis atvaizdas, ir tikrai yra aukštas atvaizdas, jis efekte yra pas kiekvieną, kartu dar kuria ir bando kurti išdalytos realybės derinį pagal kurį ateina žinojimas ir yra mažoji tiesa, kuri neplačiai veikia. Tai reiškia, kad didžiosios tiesos nesužinojome. Tam gali nebūti atvirų durų į žinojimą. Tas gali būti neegzistuojantis arba ištrintas civilizacijai informacinis žinojimas.

Daugelis gėrio ir blogio pavyzdžių nuo senovės atėjo iki dabarties; ir tai tradicinės patirties visuma, kuri sujungta bendrame įvykyje. Dažniausiai, šis įvykis nėra parodomas, bet visuma turi po dalį gėrio ir po dalį blogio realybės patirties. Tame atsiranda derinio išraiška, kuri veda nuo mažo efekto, link didelio efekto; tai yra progresas po mažą nuorodą į didžiąją tiesą, kurią šiuo metu turime neegzistuojančią.

Tokia realybės raiška buvo gyvenimas ir yra gyvenimas. Taip buvo sudėliotas derinys, kuris veikia.

cs2025-01-22 20:22

cs rašė:Tas gali būti neegzistuojantis arba ištrintas civilizacijai informacinis žinojimas.

Pasaulyje ir visatoje, laiko atskaitos taškas savo reikšme, gali būti neegzistuojantis. Su tokia galimybe: religijos tikėtojai, filosofai ir mokslininkai, pasiginčytų, nes jų faktais, yra nors vienas tiesos faktorius, kad visata turėjo atsirasti kurdama pati save iš savo ar kitų resursų, ar dėsnių įsikišimų. O, mano kūriama apybraiža, daugiau turi tokią idėją, kad tai nekilo nuo artimos aplinkos, kurios aplinka yra žemės terpėje, turinti analogiją pagal resursų dėsnius ir jų virsmus ir reakcijas. Netgi, savo idėjoje akcentavau realybės atvaizdo apybraižą ir planą, kad už realybės neįmanoma pakliūti, neįmanoma duoti tokių resursų, kurie yra toli ir toliau nei realybė. Prie to, mintimis, negalima irgi prieiti lengvu mąstymu ar bandymu praktikuoti dvasingumą. Taip pat, iškyla atvaizdas su gėrio ir blogio sąvokomis, kuris žinomas nuo antikos laikų pasakojimų ir bendruomenių veiklos mąstų.

Tokį klausimą, jau teko nagrinėti dešimtmečio eigoje, paaiškėjo, kad pasaulis ir visata nei prasidėjo, nei baigėsi, bet yra derinys, kuris veikia. Į tai atkreipiu dėmesį, per pradinius pajautos ženklus, bet jie turi būti būtent taip išsidėstę ir būti aiškūs simbolinėje apybraižoje, kurioje  paskelbta ne kaip mažoji tiesa, bet arti didžiosios tiesos. Mažoji tiesa yra visiems žinoma, apie tai kaip pasaulį sukūrė atgamtiškos jėgos. O, didžiojoje tiesoje palikau galimybę išties kitaip pažvelgti, į realybę, bet už realybės pakliūti yra neįmanoma, nes ten nėra suderinimo su dabartiniais pojūčiais terpės, kaip artimoje aplinkoje ir žemėje. Todėl, didžiosios tiesos nežinome, bet kartu nežinome ir daug faktų apie resursus, kurie sąveikauja su laiku arba tik yra laike kaip taškas, atskaitos taškas.

Apsistojimas ties gėriu arba blogiu ir to atvaizdais, leidžia suprasti daugiau, artimoje aplinkoje. Tai yra suderinta su pojūčiais ir duoda ženklus, ir gaunamas ugdymas, prilyginamas tiesai. Taip pat, tai likę patyrime pojūčiai, jie reiškia bent dalį įmanomo plano realybėje, ką akcentavo ir senos kultūros, senoviniuose ir antikos amžiuose. Kartu, senoviniai amžiai buvo nenagrinėjantys tolimų aplinkų, o tik vadovavosi artima aplinka, taip atsirado daug krypčių, kurie supratimą priskyrė prie artimųjų aplinkų ženklų analizavimų ir kūrimų. Todėl ir senovės civilizacijos bandė kurti, ką tuo metu matė ir suvokė savo jėgomis iš tos energijos ir tokių resursų, kurie jiems buvo artimiausiai surasti. Kartu, tuo metu dvasingumas buvo aukštas ir orientuotas į minties galias.

Ką aiškinau prieš tai, ir ką aiškinau dabar yra dėmesį atkreipiantis dalykas. Daugiausia dėmesio skyriau patyrimui ir kūriant apybraižą apie pasaulį, remiuosi įvairia medžiaga, kuri nėra vien mokslinė ar religinė. Tam tikra medžiaga yra ir istorinė, ypatingai antikos laikų, kuri tuo metu pradėjo iškelti gėrį ir blogį kaip aukščiausius pojūčius surištus su tiesa, netgi tikėjimu. Mano apybraiža, yra su siekiu, kad suprasti realybę ir didžiąją tiesą, nebūtinai reikia gilintis į fizinius resursus, ieškoti analogijų, vėliau ieškoti dėsnių. Didžioji tiesa, netgi istorijoje ir senovės civilizacijose nebuvo atsakyta. Neturime žinių ir galbūt jos neegzistuoja, nors ir kilo toks klausimas.Kartu, siekti, vienos atkiros idėjos efekto ir tai kaip realizavo ir išpildė dvasingume yra beprasmiška, bet kaip programuojamas užiėmimas.

shatas2025-01-23 17:56

cs rašė:Būtent kas konkretu, asociatyvu ir priskiriama dvasingumo temai, to čia nerasite. Tokią tema, kurią kuriu dabar yra atitikmuo šiais laikais, bet nesusiję su dvasinėmis praktikomis ir nesulyginama su dvasinėmis praktikomis. Kai dvasingumo praktikos tema, tai skirta mokytis įeiti į tikėjimo dvasia pajautos būseną, tada aš savo tema, siekiu sukurti apybraižą ir planą apie kitą galimą paralelę, kuri šioje dvasinėje praktikoje nematoma ir nežinoma, bet ne su siekiu, paneigti visą dvasingumo procesą. Tam pasiruošiau, kad aš būsiu "ne dvasingumo autorius" ir tema savo pilnumu tai: ne apie dvasingumo paaiškinimą ir bandymą praktikuoti dvasingumą; bet daugiau apie kitas temas, taip pat ir plačiau, informacines temas.

Atrodo, kad kuri temą, sąmoningai atsiribojančią nuo dvasingumo praktikų ir siūlančią alternatyvų, platesnį požiūrį. Tai įdomi koncepcija, ypač jei nori pabrėžti kitus būdus suprasti žmogaus patirtis, nepaneigiant dvasingumo reikšmės. Jei tavo tikslas – sukurti naują požiūrio kampą, galbūt galėtum struktūrizuoti savo idėjas aplink pagrindinius klausimus, pavyzdžiui:

– Koks yra siūlomos temos pagrindas?
– Kuo ši tema išsiskiria iš tradicinio dvasingumo?
– Kaip galima praktiškai taikyti šias idėjas kasdieniame gyvenime?

cs2025-01-23 20:15
@shatas

Tokia tema turėtų būti pasiūlymas čia atėjusiems šiame forume, kurie pavargo nuo dvasinių praktikų ir nori dar sužinoti daugiau. Tik, aš nieko didelio nepasiūlysiu, jei yra praktikuojama pavyzdžiui religijos šaka ar mitologijos šaka. Todėl, siūlau pergalvoti savo tikėjimo perspektyvas, ir tikrai apsispręsti, ar norite eiti "Ne dvasingumo" keliu ir skirti tam laiko. Nes, tokia duomenų organizavimo tvarka, bent man yra svarbi. Gal vėliau atsiras bendraminčių, kurie papildys šia tema ir bus noras diskutuoti. Deja, dar pridursiu, kad "Dvasinė praktika" čia nebus praktikuojama.

cs2025-01-25 22:30
Dvasingumo duomenys yra dabartyje ir istorijoje rodantys tik mažus pokyčius: "dvasios" išmonėje ir informavime, kurie turėtų jau būti dideli ir prasmingi. Todėl, nekiekvienas yra informuotas, kad "Ne dvasingumo" informacija yra nepriešinga pusė dvasingumui, o tik palaikanti pusė, taip pat turinti daug dvasingumo duomenų ir reikalingų duomenų. Šioje istorijoje, dabartyje šie duomenys reiškia, kad didelę įtaką turėjo dvasingumo pusės pasaulis, kuris išviešino dvasinius pamatus ir religijos žodžius, įgyvendino, daug projektų. Todėl kiekvieną kartą dvasingumas pasižymėjo aukšta role, bet ji nėra praktikuojama atskirai, tam yra naudojami bendri duomenys, kurie turi minties galios parodymą. Galima sakyti, tai papildo, kas slypi minties galiose, pasaulinėje perspektyvoje. Ir tokiu veiksmu išgaunama "dvasios" tiesa, kuri realizuojasi. Tačiau, tos dirbtinės patirtys dabartiniame pasaulyje plane apie mažus pokyčius gyvenime, nieko realaus ir už realybės neatneša, šioje svarbioje realybėje, kurioje dar daug ko trūksta.

Apsistosiu ties šia vieta, kaip ir šia tema, kuri tai apie apybraižą, kurią kuriu. Ne dvasingumas yra platesnis ta tema.

cs2025-01-29 22:24
Dvasingumo asmeninis/bendruomeninis kultas, savo finalinį vizijos matymą nukreipė netiesiogiai susietą su pasauliu. Pasaulis toje sieties reikšmėje tai kaip tarpinė stotis su laikinu ištekliu. Todėl: ar dvasingume visi viską galutinai žino, ir ar taip visi vienodai priversti žinoti? Mums, dėl to, visada tai nėra pilnai aiškus planas. Visose gyvenimo perspektyvose. Dvasingumas, kaip praktikos eiga, ji atitolina nuo pradinio pasaulio eigos, kartu nukelia toli, sukuria ir įgyvendina kitas vertybes ir kitą matymą, nei artimoje aplinkoje užfiksuotas dalykas. Todėl, dvasingume linkstama į neapibrėžiamumą sietyje tarp realybės ir kas už realybės. Bendromis praktinėmis žiniomis tame manoma, kad už realybės yra suplanuota dvasingumo kita pusė ir sandara, kuri siejasi su šios realybės puse.
cs2025-02-03 21:14

cs rašė:Bendromis praktinėmis žiniomis tame manoma, kad už realybės yra suplanuota dvasingumo kita pusė ir sandara

Realybės rekolekcija geriau pažįstama ir suaktyvėjo eksperimente su dvasingumu, nei "ne dvasingumu". Tai buvo daugiau dvasingumo istorijos įvykis, kuris dabar toli pažengė pasaulyje ir tikėjime bei atrado užrealybinę pradžią ir galimybę skaityti ir suprasti užrealybines sandaras, rekolekcijomis. Esminė realybės rekolekcija buvo antikos laikų istorijoje tai gėrio ir blogio rolės pažinimas su antgamtiškais pasaulio dėsniais ir natūralių ženklų motyvais. Tokią rolę dvasingumas istorijoje pastebėjo ir iškėlė, ir tada su pastangomis įkūrė religinį projektą, kurį sujungė duomenimis iš pradžios realybės rekolekcijos ir pabaigos realybės rekolekcijos, procesų, kaip viena nukreipta užrealybine sandara. Kiek užrealybinė sandara yra atitinkanti dvasingumo žodžius, nėra būdų įsitikinti, bet galima suprasti, kad tai suabstraktinta ir nekiekvienas tuos žodžius pasaulyje supras ir mokės skaityti ar pritaikyti gyvenimo sprendimuose. Nors susidomėjusių užrealybine sandara yra daug, tas neapsireškė kiekvienam ir vis dar yra neegzistuojanti vieta, arba egzistuojanti vieta tiems, kas dvasingume tai praktikuoja, bet yra toli nuo pasaulio vyksmo.

cs2025-02-15 18:59
Iš tikėjimo verčių, kurių turi dvasingumas, priešinga vertė daugiau atitinka "anti-tikėjimas", kuris nėra pagrindinis "ne dvasingumo" tikslas. Daug anksčiau, tai aiškinau, kad tam tikrą sandarą ir formą turi "ne dvasingumas", bet nepasižymi visomis vertėmis ir sąvybėmis kaip dvasingumas. Todėl, būtina formuluoti, kas yra dvasingume, neatmetant galimybių, kurių naujas atvaizdas kūriasi tikėjimo ir ne tikėjimo pagrindu ir rezultate yra priešinga vertė "ne dvasingumui". Šios galimybės rodo daugiau duomenų ir informacijos verčių pusėje su "ne dvasingumu", jeigu norima išplėsti ne dvasinius: siekius ir tikslus. Tokiu veiksmu, siekiama suprasti brandaus dvasingumo proceso veiksmą, kuris yra minimaliai būtinas, norint suprasti, kaip reikia atrasti ryšį tarp dvasios ir "ne devasingumo" "dvasios" sklandumo ir tiesos. Visa ryšinė tiesa nėra ribojanti tiek būti dvasingume, tiek "ne dvasingume", nes tai pasako daug, kai norima ieškoti konstruktyvių tikslų, o ne destruktyvių. Todėl, galima suprasti, kurioje pusėje, kas daug pažengė ir kas kurioje pusėje, ką daug supratime pasiekė, ar ieško supratimo ir tarpusavio ryšio duomenų apie dvasią realybės visumoje. Tada tikėjime, neturi būtinai atsirasti priešinga vertė, bent nuomone apie "ne dvasingumą". Nedvasingumas tai nekūrianti priešingybių dvasingume praktika, kuri atsirado ne taip senai, dar šiais metais. Taip pat "ne dvasingumo" autorystė pažymi, kad yra dar daug kas neatrasta ir ką reikia atrasti, truks dar daug metų, kol galutinai susiformuos speciali praktinė informacija. Dabar ir šiuo metu, praktinių žinių, dar neatskleidžiau ir jų nėra niekur paskelbta. Ir galbūt "ne dvasingumas" bus informavimo apie šią autorystę šaltinis, o tam reikės daug laiko, kol tai susiformuos iki naudingos informacijos ir turinio skirto visiems. Dabar tai neskirta visiems. Turinys, tik tiems, kas turi specialų  požiūrį.
cs2025-02-18 19:22
Atvirkštinė dvasios harmonija turi tikėjimo šaknį ir ji harmonizuojasi su gėrio ir blogio reikšmėmis. Todėl tikėjimo harmonija yra dali šiame pasaulyje ir turi reikšmę, kuri nėra necivilizuotas ir netinkamas pasaulis tikėjimui. Tada turint apibrėžimą "dvasingumas" nematoma dalis tampa dažniausiai "tamsos", kuri yra priešinga dalis "šviesai" ir "tikėjimo" užduočiai. Kadangi, dvasingumas turi ir jau suformavo savo harmonijos siekį, jo užduočiai ir planui yra geros sąlygos harmonizuoti tiek gėrio pusėje, tiek blogio pusėje iškeltus užrealybinius siekių kelius. Ši, nedvasingumo tema, pagrindinį dvasingimo kelią su tikėjimu nėra neigianti, tai yra tikėjimo šaknies, kurią dar antikoje ir istorijoje atrado senovės pasaulio žmonės ties gėrio ir blogio sąvokų aiškinimo praktika ir schema. Visi duomenys apie tikėjimą buvo atrasti betkurio lygio dvasingume, dabar harmonija šių dvasingumo lygių yra realybėje; ir mažiau užrealybiame suplanavime. Tai turėtų atitikti istorijoje ir antikoje iškeltus siekius apie tikėjimą, dvasingumo filosofiją; ir tai nėra vien siekis, bet jau realizavęs reiškinys su harmonijos reikšmėmis, kurios rodo duomenis apie gėrį ir blogį vidaus dvasios gelmėje ir šiuo momentu. Dvasia ir dvasios harmonija paranki dvasingumui, kuriam parodymas yra rastas platus realybėje, kurioje kertasi taškas su užrealybe. Kaip ir žinoma, užrealybė deharmonizuoja visus tikėjimo siekius ties vienu siekiu, kuriuom yra parodomas necivilizuotas ir netinkamas pasaulis dvasingumo tikėjimo kelyje; ir jis siejasi su realybės tikslu ir užuotimi ribotai "dvasios" aiškinime: gėriu arba blogiu.
cs2025-02-22 20:10
Kam ši tema aktuali, siūlau įsiskaityti į nedvasingumo sąsajas:
1. Atvirkštinė harmonija tikėjime;
2. Apie realybę, užrealybę;
3. Apie dvasią;
4. Antikos amžių gėris ir blogis;
5. Mažoji tiesa apie dvasingumą;
6. Didžioji tiesa apie dvasingumą;
7. Nedvasingumas.
cs2025-03-01 21:51

cs rašė:Kam ši tema aktuali, siūlau įsiskaityti į nedvasingumo sąsajas:
1. Atvirkštinė harmonija tikėjime;
2. Apie realybę, užrealybę;
3. Apie dvasią;
4. Antikos amžių gėris ir blogis;
5. Mažoji tiesa apie dvasingumą;
6. Didžioji tiesa apie dvasingumą;
7. Nedvasingumas.

Deja, jei nėra sąsajų apie kurias kalbu, nėra patirties, kurią galima vadinti nedvasingumu. Esu paskyręs laiko išnagrinėti, kas yra dvasingumas ir nedvasingumas, ir manau, kad šis būdas yra kaip patirtis artimoje realybėje. Tai aiškus vienas iš būdų, kaip suprasti tikėjimą ir jis yra išsaugomas koks ir yra; realybės vaizdas daug duoda tiesos supratimo ir jis gali būti panaudojamas tikėjimo patirčiai ir ugdant save, nes patirtys išsaugo tikėjimą, dvasingumą ir nedvasingumą. Tame nėra prieštaravimų, prieš vieną ar kitą tiesą realybės pagrindu. Nes yra jau susiformavęs tikėjimo pagrindas ir gana aiškus, dvasia susijusi tiek su dvasingumu, tiek su nedvasingumu per patyrimą, ryšį koks ir yra realybėje ir tam nereikia tolimos realybės, kad būtų –  kas dabar yra šiuo metu. Realybėje yra pasiskirstęs nematerialus tikėjimas ir rekolekcinis tikėjimas, kurie yra tikėjimo pagrindiniai centrai, kurie užminė kelią dabartiniam tikėjimui, dar antikos ir senesniais laikais istorijoje. Iš šių tikėjimų ateina pradiniai artimos ir tolimos realybės pasąmoniniai atvaizdai, kurie leidžia suprasti ir pažinti dvasingumą, per dvasios išpildymą ir tikėjimą. Tuo tarpu, nedvasingumas, nėra tikėjimo pasirinkimas, o tik patirties rodmuo, kuris leidžia lengviau įsivaizduoti tikėjimo plano žinias ir instrukcijas, kurios nėra abstrakčios ir nėra nepilnos. Ir tai yra pradinė realybės linija, kuri atsirado artimoje realybėje paskutiniu metu, galinti paaiškinti apie tikėjimą ir to dvasios naudas.

cs2025-03-02 16:28
Pirmųjų dvasinių religijų atsiradimas turi sąsajų su asmenimis, bendruomenėmis, sektomis; ir tada šis dvasingumo istorinis darbas yra atėjęs iš dviejų senovėje išplitusių religijų: nematerialios ir rekolekcinės. Kas daugiau yra nemateriali, ir kas daugiau rekolekcinė religija, yra dar nedaug kalbėta ir tik svarstyta, kaip tai atsirado ir kokia priežastis buvo pradinė susikurti šioms religijoms. Šios dvi religijos, jos svarbios ir identiškai nėra vienodos; fakte tarp senovėje išplitusių religijų yra svarstomas variantas iš antikos laikų religijos, kuri daugiau planavo viziją apjungti nematerialią esybę ir suteikti rekolekcines žinias ir per tai dalyvauti religijos tikėjimo procese; o kitos religijos daugiau perėjo į nematerialų tikėjimą arba rekolekcinį tikėjimą. Dvasingumas, šiame tarpe yra priklausantis religijoms, kurioms ši mintis kilo iš priežasties, bet ta priežastis išryškėjo su laiku; nors realybėje visada ji buvo, tik niekas ilgai to nerado. Kiek tai apreiškimas, ir kiek tai užgimimas, ar stebuklas, dabartinėms religijoms yra nemoralu kalbėti, bet yra tikėjimas, kuris gali susikurti iš dviejų senovės religijų, kurios akcentuoja, išgvildentą pagrindą, kad tai yra tiesa, kad tai yra svarbu, kad tai sieja ryšys iš realybės ir realybėje tai tampa gėrio ir blogio pavyzdžiais. Abstrakčiame lygmenyje kalba apie tai atrodo begalo neteisinga, neidentiška ir melaginga; tad jei norima tiesos, pirmųjų religijų atsiradimas ir jų asmenys, bendruomenės ir sektos, yra atėjusios religiniu pavyzdžiu pagal dvasingumo ir nedvasingumo mokymą, tikėjimu ir savęs ugdymu, išsaugojimu tam tikrų vertybių ir svarbių dvasios dalykų.
cs2025-03-03 08:59
Paskutiniu metu ir tolimesniu metu, mane galima rasti naujame tinklaraštyje apie autorystę ir  nedvasingumą. Visas tinklaraščio sumanymas yra tame, kad ten bus tvarkomi duomenys ir sąsajos su nedvasingumu. Ten galima rasti skyrius ir temas, kurios įeina į nedvasingumą, taip pat, rasti nežinomų temų, kurios irgi yra nedvasingumo sąsajos. Tad, prieš ateinant, galima žinoti, kad  tinklaraštis yra kurtas tik pažintiniais tikslais.

Nuoroda: https://nedvasingumas1.blogspot.com/

cs2025-03-03 15:06
Pasitaisau, kad tinklaraščio tikroji nuoroda yra tokia:

https://nedvasingumas1.blogspot.com/p/pradzia.html

Taip pat, čia yra tinklaraščio rašymo pradžia ir ne finalinis rezultatas, todėl temos dar bus pildomos skyriuose:

apie: nedvasingumą ir dvasingumą.

cs2025-03-03 19:26
Atėjus iš pradžios dvasios, daugumai tikėtojų nedvasingumas nėra reali patirtis; tą patirtį neigia rekolekcinis tikėjimas. Šis tikėjimas perdalino pradžios dvasios siekius ir tame paliko didelį negatyvą pavienėms ir kitokioms dvasios patirtims, todėl nedvasingumo patirtis ir interesas, tame ir yra įrašytas kaip netinkamas siekis ir ilgai istorijoje buvęs išnyko. Taip religija įgavo tikėjimo procese vidinį kombinuotą dvasios jutimą, kurį dar antikoje sutapatino su gėrio ir blogio užrealybe. Manoma, kad istorijoje dvasingumas buvo anksčiau, ir buvo žinoma tiek realybė, tiek užrealybė; pradžia buvo iki nematerialios ir rekolekcinės religijos išplitimo pasaulyje. Tik nežinoma, kodėl antikos laikais suaktyvėjo dvasingumo praktika ir kodėl nedvasingumas buvo atrastas, bet pasirinktas kaip niekam netinkamas. Nors, religijos išplitimas pasaulyje rodo, kad tai dviejų religijų darbas: nematerialios ir rekolekcinės, bet buvo pradžios dvasios siekis, kuris toliau vis labiau buvo vertinantis vidinį dvasios patirtims būdingą jutimą. Tad, kodėl istorijoje yra pavienės nedvasingumo praktikos net sutapatintos su ezoterika; tam yra padarytas sprendimas pagal dvasios ribas tikėjime. Pereijus šiuos laikus istorijoje, dvasia nekinta, pasaulyje vis daugiau išplitusių "nematerialių" religijų, kurių tikėjimas atsiskleidžia kaip "dvasinės esybės", moralus tikėjimas. Taigi, tikėtojų požiūriu: nedvasingumas niekada nebuvo reali patirtis, ir vis buvo tapatinama prie negatyvo ir ezoterikos; dvasia turi siekti, bet įrašytas religinio tikėjimui tiesas ir negali nuklysti; viskas kas yra nedvasingume yra išbandyta iki pirmųjų istorinių religijų atsiradimo, todėl lyginama su netinkamomis priemonėmis ugdyti dvasią.
cs2025-03-05 08:43
Religijos tikėjimas, planetoje žemėje ir dabartyje yra išsišakojusiame lygyje, bet istoriniu požiūriu ir mano modelyje, religija teoriškai prasidėjo nuo dviejų religijų, kurias aptarsiu detaliau prieinant prie mano modelio. Iš planetos žemės ir mano modelio – pasaulio religijos plitimas susikoncentravo tarp dviejų centrų, kurių pirmtakas įžvelgiamas kaip didelis išsišakojimo skirtumas ir tikėjimo požiūris, kuris daug lėmė religijai įvairiose pasaulio vietovėse įsitvirtinti, o vėliau įsišakoti, išsišakoti. Dabartyje ir dabar stebėjimas vyksta ir nukrypo tik išsišakojusiose religijose, kurių plitimas yra tam momentui sustabdytas arba ilgai praktikuojamas viena šaka. Kiekvienoje religijoje plačiau akcentuojama ir praktikuojama "dvasinė esybė", bet analogiškai yra taip, kaip tai pasiekia istorinį momentą, kada yra dvi pradinės religijos iš kurių istorijoje viskas ir prasidėjo, pagal mano modelio linkmę. Tas pradžios momentas istorijoje gali būti nevientisas ir gali būti, kad religija atskirai išsišakojo, skirtinguose amžiuose, bet yra išlaikytas modelis, pagal mano teorinį modelį, kad tai yra dviejų religijų pradžia, o toliau stebima tik viena išplitusios religijos šaka (nes visų religijos šakų aprėpti nebepavyko). Todėl, galima sakyti kad, stebimas religijų medis – nėra pradinis dabartyje, kiekviena religija išsišakojo atskirai ir atskirai matosi jų sukurti požiūriai ir siekiai į tikėjimą. Neišsišakojusi dalis religijos etape, planetoje žemėje yra istorinė dalis, kurią tik antikos amžiuje konkrečiai įvardino ties realybės ir užrealybės pavyzdžiu, kuris yra "dvasios esybė" susieta su "gėriu ir blogiu" per užrealybės tam tikrą tikėjimo reikšmę.

Taigi, planetos žemės tikėjimo savo istorinės religijos modelyje paminėjau tokias dvi pradines religijas, kurios neišsišakojusios ir dar vieną sujungtą atvėjį:

Neišsišakojusios:

1) Nemateriali religija.
2) Rekolekcinė religija.
3) Nemateriali ir rekolekcinė religija.

Išsišakojusios:

1) Modelyje: Hinduizmas, Budizmas.
2) Modelyje: Judaizmas, Krikščionybė.
3) Modelyje: Pagonybė, Antikos religija.

cs2025-03-06 09:08
Įvyko dideli pokyčiai – bachemijos nebeliks, bet toje vietoje bus kitas tinklaraščio formos puslapis apie nedvasingumą. Jau sukūriau puslapį, kurį minėju apie nedvasingumą ir platesnę to idėją, puslapio nuoroda:

nedvasingumas.lt

Ši forumo tema taip pat neišsisėmė ir nesibaigė.

cs2025-03-07 13:59
Tikėjimo tarpiškumas realybėje nusako dvasinės esybės ir fizinės esybės pasaulines projekcijas. Tokios dvi projekcijos tikėjime tarpiškai dalyvauja ir yra ryšys, kuris sukuria egzistenciją fizinėje pusėje ir tikėjimo galutinėje atramoje. Manant, kad tikėjimo tarpiškumas yra pasaulio projekcijos – žinoma tik dalis fizinės esybės egzistencijos fragmento, kurio dalių atradimas yra prasitęsęs ryšyje su dvasine esybe. Dvasingumo tikėjimas neapibrėžia konkrečios vietos, kur yra projekcijos pradžia ir pabaiga; tačiau rodo praktikos prieeigų realybės tarpiškume tarp pasaulinių projekcijų ir dvasinės esybės. Viena iš sąvokų, kuri naudojama mano yra "dvasingumas" jis yra reikšmėje apie tikėjimą ir tarpiškumą. Būtent tikėjimas yra nusakytas žodžiais, kuriais yra aprašymų ir reikšmių apie dvasingumą ir dvasios kilmę daug, tik vienas iš aprašytų reikšmių dvasingumo reikšmyne yra  "nedvasingumas", kur aprašyta mažiau ir žinoma nedaug. Nedvasingumo atvaizdas tikėjime yra sukurtas, tačiau, vadovaujantis tikėjimu, ribotai apie tai yra žinoma. Pagal tikėjimą, dvasingumo tarpiškumas nėra svarbus nedvasingumo vietose, kaip ir realybėje, kurioje nusakoma dvasinės esybės tarpiškumo dėsniu ir pradžia. Todėl, nedvasingumas yra skirtingas nei dvasingumas ir turi mažesnį tarpiškumą tikėjimo klausimais, kuriais sudėlioja galutinę atramą apie dvasinę esybę. Taigi, tikėjimo tarpiškumas yra dvasingumas, kuris galutinėje atramoje yra fizinėje esybėje ir šioje realybėje. Tarpiškumas, kaip galutinė atrama ateina žinojimu ir tiesa iš pradžios tikėjimo šaltinio, o nedvasingumas yra kita praktika, kuri yra apie šį dvasingumo praktinį žinojimą, papildantį žinojimą ir egzistencijos žinias.
cs2025-03-13 21:04
Daugiau nei likimas ar antras gyvenimas yra šiuo metu gyvenime eksperimentinis, kol likimas tai suplanuotas laikas ir pirminis gyvenimas. Mano temose kalbama, kad likimas atvedamas į laiko būseną, kai laikas yra suplanuotas dabartimi ir galima jį nuspėti techniniu būdu. Tokiu suplanuoto laiko intervalu ir techniniu būdu dar nesudėliojama visa ateitis ar pranašystė, bet turima laisvo gyvenimo praktika susijusi su paslėpta realybe ir paslėpta egzistencija visatoje ir visatos sandaros viduje. Šiame pirminiame gyvenime realybėmis ir slaptomis realybėmis sužinojome nedaug apie visatos egzistenciją, kaip realizaciją, bet minimaliai žinome, kad esame visatoje, kurioje aktyvi visatos būsena. Todėl absoliutinis likimas visatoje yra pažymintis ir mūsų likimą. Tik likime laiko suplanuota realybė daug apiima ir duoda nelaisvas ir laisvas išlikimo galimybes. Iš to visatos realybė svarbi kaip ateities likimas, kuris nuspėjamas techniškai, ir galimas, kaip realybės pastatymas rodantis daug apie netolimą ateitį per mūsų gyvenimą laike. Savo suplanuoto laiko koncepciją laikau pradiniu likimo gyvenimo atvėju, kuriuo išpildomas galutinis likimas reikšmėje apie vidinę visatos paslėptą egzistenciją. Tą likimo istorinę reikšmę antrinu su dvasingumu. Dvasingume yra vedama paralelė į egzistenciją, kuri turi istorinę patirtį ties likimo atsakytais klausimais apie visatą ir gyvenimą laike.
cs2025-03-22 16:54
Dvasia yra sema savo realybėje ir sujungta su užrealybe. Tas sujungimas yra dirbtinis ar natūralus, ir ar laisvas – nėra pilnai atsakyta. Atsakyta tik tai, ką religijos sukaupė iki šiuo laikų, visą istoriją ir dvasingumo praktiką. Ten kiekvienoje religijoje duodamas laisvas pasirinkimas ir laisva ašis tikėjimo pagrindais. Bet, dvasios sema nėra dalymosi objektas, o ten atsakyta daug klausimų, kaip dvasia gali kurti ryšius ir kontaktuoti su užrealybės vieta, o visada gyventi realybėje. Kitaip sakant, realybėje jau turima dvasios sema; ir toji sema realybėje yra didesnė nei užrealybėje – ir taip kalba kiekviena religija. Nors religija atvira, vis dar tarprealybė nevienodai duoda žinių iš užrealybės pusės – ir daugiau yra realybės pusėje. Dar yra dvasingumo klausimas, kuris neatsakytas ir kurį atsakius būtų aišku ką suplanavo religijos dvasingumo praktika ir ką turi pasiūlyti gyvenimui ir egzistencijai. Toje pusėje religija turi pasižymėti ties laisvės klausimu ir kiek religijoje ištiesų yra laisvės ir natūralumo. O jei tai ne laisvė ir ne natūralumas, lieka dirbtinumas. Todėl tarprealybinis gyvenimas ir atėjimas į realybę iš užrealybės rodo negilias ir eksperimentines žinias; ir yra nežinoma ką galima maksimaliai pasiekti praktikuojant tą dvasingumą. Taigi, dvasia yra sema, kuri nėra plačiau žinoma užrealybės pusėje, o tarprealybinis žinojimas yra sukeltas tik į realybės pusę. Ir vis dar nėra žinoma ar tarprealybė gali atskleisti užrealybę ir dvasios semą toje vietoje, nei tik ryšinį dvasingumo kontaktavimą ir palaikymą su dvasine esybe.
cs2025-03-31 17:51
Nedvasingumo tema tai ne apie vien mistiką ir religiją ir turi konkretų vertinimą ir kriterijų, objektyvumą informacijoje. Tęsiama tema priklauso ne opozicijų ieškojimui, ne dvasingumui. Iš tokių pagrindinių vertinimų ir kriterijų sudėliojama tema, kuri tai jungtinė informacinė – apie objektyvų faktą ir turimus klausimus, kurie dar neatsakyti pavyzdžiui apie situacijas su nematerialumu arba skirtumą tarp dvasios ir materialumo. Tai datuojama būti nedvasingumo asociacija, kuri nėra pasisavinta idėja ar projektas nuo atskirų autorių.
cs2025-04-01 01:26
Pasilieku ties viena laiko teorija apie "Suplanuotą laiką" ir dvi laiko sistemas. Vienoje laiko sistemoje daugiau akcentuojama laisvė ir netikslumas, kitoje ribotumas ir tikslumas. Kad laiko ribotumas ir maksimumas būtų didesnis tam būtina ieškoti daugiau informacijos apie laiko sistemas. Todėl siūlau susipažinti su "Suplanuoto laiko" teorija. Šioje teorijoje yra bandoma pasvarstyti, ką duoda laisvė ir ką ribotumas, jei tai suplanuotas reiškinys, ir ar įmanoma laiką planuoti asmeniškai ir neįsikišant visuminio dėsnio. Ši teorija taip pat atsako į didesnius klausimus, kaip atsiranda laikas ir kaip jis planuojamas. Todėl į laiką galima žvelgti neįprastai ir išmintingai. Kas kalbėta iki šiol, tebėra sisteminiai atvaizdai, kurie nepasiekė dar tokios teorijos lygmens, kur laikas yra kuriamas naujai ir asmeniškai įsigilinant į teoriją ir atrandant maksimumą. Galima pasvarstyti ir kaip atrodo laiko pranašystės ir panašūs reiškiniai kylantys iš tos pačios šaknies ties laiko planavimu. Šiai įžangai užbaigti parengiau schemą, kurioje pradinis žvilgsnis į laiko planavimą yra laisvas.

Ne dvasingumo autorius

cs2025-04-01 14:41
Dvi laiko sistemos yra maksimalios ir abi skirtingos. Viena iš sistemų, kurią nagrinėsiu dabar – tai "Riboto laiko sistema". Maksimaliai ši sistema turi funkciją kaip suplanuoto laiko pranašavimą, o minimaliai suplanuoto laiko atėjimą. Į šią sistemą įvestas ribotas ir tikslus laiko: kiekis, judėjimas ir erdvė, kurie turi maksimalų ir minimalų laiko efektą. Nors, laiko sistemos efektas yra tolimas reiškinys, jame yra rasta pradinė įkrovos pradžia tarp vidinės ir išorinės laiko funkcijos. Vidinėje laiko terpėje kuriamas laikas, maksimaliai apjungia energiją, dėsnį ir materiją, kurie yra suplanuojami ir turi vertę, kurią centriniame planavime įvardyja kiekis. Ši idėja yra po kol kas pirma, apie laiko sistemą ir laiko efektą ir ši informacija skirta apžvelgti dvi sistemas, kurias pagrindiniu ir centriniu klausimu jau įvardyjau. Dabar schemoje yra parodytas laiko sistemos atvaizdas, kuris turi įvardytas ypatybes ir funkcijas ir yra vidinis ir išorinis laiko ribotas reiškinys.

Vidinis laikas tai: kiekis-judėjimas-erdvė.
Išorinis laikas tai energija-dėsnis-materija.

Ne dvasingumo autorius – paveikslėlis 2

cs2025-04-01 19:49
Dvi laiko sistemos yra visame bendrame komplekte ir laiko atradime:

1) Laisvo laiko sistema.
2) Riboto laiko sistema.

Tai nėra paslaptis, kai tai įmanoma. Todėl, laikas yra judėjimas ir jame atrandamos kitos priklausančios sąsajos. Tai savo atvaizdu atitinka visatos fizikos dėsnių aprašymą ir matematinę loginę kryptį.

Vidinis laikas tai: kiekis-judėjimas-erdvė.
Išorinis laikas tai: energija-dėsnis-materija.

Šis būdas, tik pažymi faktus, kuriuos turiu surinkęs šiuo metu. "Laikas" taip pat svarbus nedvasingumo temai, kuriai siekiau atrasti pagal naują formą nuo dvasinės pusės į daugiau dirbtinę. Tai leistų praplėsti nedvasingumo modelį, nei vien pagal dvasingume turimą informaciją. Todėl dvasingume nėra ir nerandu  visos reikiamos informacijos, kurios reikia nedvasingumo plėtrai.

Dėl šio pokyčio aš apie tai informuoju; ir laikas yra nedvasingumo metodo atitikmuo jau yra įtrauktas plane.

Taip pat, nėra renkama kokia nors asmeniška informacija iš kitur, kuri reikalinga nedvasingumui ir to plėtrai. Visa tai yra mano informacija, kuri susijusi tik su mano veikla ir tuom ką užsiimu tik aš.

cs2025-04-02 15:31
Taigi, trumpai be schemos apibendrinu, kas yra "laikas" nedvasingumo požiūriu.

1) Laisvo laiko sistema.
2) Riboto laiko sistema.

1 – Laisvo laiko sistema dar nebuvo nagrinėta ir tuo pat metu apžvelgta. Tai irgi priklauso laiko sistemoms, kurios laiką perdalina į dvi sistemas, kurios tarpusavyje skirtingos, bet sudarytos iš tų pačių siejančių elementų, kurių reikšmė įgyja maksimumą – laiko pranašavimą, minimumą – suplanuoto laiko atėjimą. Mano nedvasingumo požiūryje tai yra palikta vieta, kurioje galima stebėti dirbtinį ekraną, pagal visas kūrybines galimybes ir metodines. Kaip žinia visos kūrybos neturi nei natūralaus, nei dirtbinio nei laisvo požiūrio, todėl aš konkrečiai neįvardyju – kas yra nedvasingumo kūryba. Grįžtant prie laisvo laiko sistemos, tai yra trijų dalių veiksmas, vedantis link laiko išgryninimo ir rezultato. 2 – Riboto laiko sistema turi tai ką kalbėjau jau dešimtmetį apie "suplanuotą laiką". Suplanuotas laikas gali atnešti ribotumą ir keisti natūralų požiūrį į laiką, kurį šiuo metu turime. Skirtingai nei laisvo laiko sistemoje tai yra kitaip išgrynintas laikas, kuris turi minimumą ir maksimumą, to ir visko ką minėjau neturi laisvo laiko sistema. Taigi, laisvo laiko sistema turi mažesnį minimumą ir maksimumą, o riboto laiko sistema turi didesnį minimumą ir maksimumą, kurių dalimis yra atėjimas suplanuoto laiko ir laiko pranašavimo.

1) 1 [kiekis→energija] 2 [judėjimas→dėsnis] 3 [erdvė→materija]
2) 1 [kiekis−judėjimas−erdvė] 2 [energija−dėsnis−materija]

Kiekis − objektas, matavimo vertė.
Judėjimas − objekto dinaminis reiškinys.
Erdvė − objekto vietos plotas.
Energija − objekto įkrova.
Dėsnis −  objekto dinamikos ir statikos sąvybė.
Materija − objekto būsena.

cs2025-04-04 01:09
Gėrio ir blogio kartos nuomonė

Bendruomenės kūrusios antikos laikų istoriją neatėjo iki pabaigos; ir dvasingume vėliau apsistojo ties gėrio ir blogio dvasios taisyklėmis dvasingume. Todėl nauja istorija dvasingume nuo antikos buvo ilga, bet dabartis dvasingume yra nepasikeitųsi; ir dar yra užvedamas klausimas apie gėrį ir blogį. Šis antikos kartos panašumas su dabartinių amžių kartos dvasingumu yra datuojamas senas istorinis įvykis, kuris parodo daug paslaptingų gėrio ir blogio realizacijų senose ir naujose dvasios taisyklėse. Visos bendruomenės nuo antikos amžių iki dabartinių yra nuėjus tokį istorinį kelią ir išlikusius senovės ir antikos raštus su dvasios taisyklėmis pakankamai gerai supranta; gėris ir blogis ten apkalbamas kaip nepasiekiantis pabaigos ir neišsenkantis. Ne vien istorijoje, bet ir dabartyje siekiama prie to ateiti ir tai išgyventi naujai ir su naujovėmis; kaip pavyzdžiui filosofijoje yra bandoma tai suprasti alternatyviai tiek gelmiškumu tiek paviršutiniškumu ir kitais metodais dvasios gėrio ir blogio esmę. Tačiau, į filosofinę praktiką tikroji dvasingumo gėrio ir blogio reikšmė neįeina ir to ryšio su dvasios rodmenimis nepakeičia ir negali sukurti; tai tik alternatyvus išteklis. Dabartinių laikų kartos daugiau krypsta ir domisi link primityvios filosofijos krypčių ir taip mokosi alternatyviomis dvasios taisyklėmis ir šaltiniais; galiausiai neįgauna visos reikiamos šaltinio svarbos ir reikiamo funkcionalumo dvasingumo praktikoje. Taip pat šioms bendruomenėms tas netrugdo minimaliai kartu būti arti gėrio ir blogio išgyvenimo; bet tik labai "arti" ir dirbtinai laikinai. Taigi, kas yra šių laikų gėris ir blogis, dar nebuvo antikos laikuose tiek išgvildentas ir atrastas. Faktiškai antikoje nebuvo siekiama konkuruoti iš skirtingų alternatyvių tikram dvasingumui priklausančių šaltinių ir raštų, kaip priešingai siekiama dabartyje šioje kartos susidariusioje nuomonėje dvasingumo tema.

cs2025-04-06 17:46
Kosmoso tema nedvasingume yra daugiau nefilosofinė, tačiau, prie to atsiranda nedvasingumas, kuris minimaliai yra žinomas, taip pat nežinomas papildomomis sąvokomis iš realybės pusės. Galima realybės pusė yra atvaizdavimas, kuriame yra sukurta minimali sandara, turinti ryšį su kosmoso platybėmis, bet tam trūksta nefilosofinio išpildymo, regėjimo pagrindo ir prasidedančios istorijos ašies. Nedvasingumas yra pradėtas būtent minimaliai nei žvelgiant į kosmoso platybes, kurios eksperimentinės ir neturi atsiradimo ir atramos istorinio taško laike. Tam paruošiau schemą ir teorinį modelį, kuris rodo nefilosofinę "Kosminę akį", skirtą atrasti istorinį tašką, kosmoso platybių įvardyjimą savo laikmatyje. Prieš tai apžvalga, kuri yra įvadas į mano teorinį modelį. Teorijoje centrinis pasirinkimas atitenka dviejų kosminių akių funkcijai, kuri pažymėta KA1 – tamsos, ir KA2 šviesos objektų sencoriams. Visatos akis padalytame pagrinde deri kryptys per šviesos taškų objektines ašis, ir tamsos taško objekto ašį. Šviesos taškai ypatingai F ir C yra priekiniai taškai, kurie rodo priekinį sąrangos sencorių vaizdavimui; X galinį sąrangos sencorių. Akis atranda išsidėstymą, kuris yra ašinis ir kryptinis, rodantis derinį ir atskirtį logikoje. Taip išryškėja sencorių sukurta kosminės akies modelio teorija, kuris dabar yra pirmo karto nedvasingume parodymas, sukurtas ir pažymintis naują modelį, kaip kosmosas yra pažengęs, bet turima praktika, turima minimalia realybe. Taigi, kosmosas yra minimalus, ir neturintis prasidedančios ašies laiko ir erdvės istorija, klausimais. Šie klausimai yra neatsakyti ir neišpildyti taip pilnai, kaip įmanoma. Norint pasiekti daugiau, dar nėra minimaliai suprastas viso kosmoso platybių klausimas ir vietinė logika, tiek erdvės istorija tiek laiko istorija.

Ne dvasingumo autorius – paveikslėlis 3

cs2025-04-07 14:47
Ne dvasingumo autorius – paveikslėlis 4

Priekis ir galas kosminėje akyje yra svarbios pusės, jos yra nedvasingumo metode. Priekyje, kurį įsivedžiau kaip F yra šviesos sensorius, kuris veda šviesos išteklį per skirtingas būsenas, kur vėliau susikuria kosminės akies sensorių gebos KA1 ir KA2 ir veda link galo X. Taip pat čia yra svarbūs būsenos etapai, kurie priekyje pasirodo. Tuos etapus įsivedžiau C, kurių smulkesni etapai susikuria nuo KA2 pradžios ir toliau grįžtantys į KA2. Nepaminėta reikšmė, KA3 tai vieta, kuri neturi sensorių. Visos turimos sensorių vietos yra KA1-KA2. Didžiausi sensorių taškai yra C1 ir C2, tai priekiniai sensorių taškai, pagal išsidėstymo tvarką. Taigi, dabar visos reikšmės, kurios svarbios suprasti mano kosminės akies išplėstą teorinį modelį yra aiškios. Paaiškinime iškylantis nedvasingumo kosminės erdvės atvaizdas pritraukia netik objektus, bet ir veiksmą, kuris galimas kaip vedlys iš turimų kosmoso išteklių, sukuriantis judesio sensoriams. Mano vizijoje ir idėjoje ši kosminė akis, stebi išorę, taip pat turi vidaus puses ir procesus viduje, tai priekį ir galą. Priekis daugiau artimas ateinančiai šviesai, o galas tamsai. Šios dvi kosminės akies pusės yra pažymėtos schemoje, ir ankstesnėje neišplėstoje schemoje, buvo taip pat šios pusės paminėtos. Todėl, to klausimo nebeplėtosiu. Dabar išplėsta schema, tai naujas pagrindas kosmose atrasti tai kas neatrasta, taip pat erdvės istoriją, laiko istoriją. Visa ši idėja kilo nedvasingume, ir nedvasingumo metode, kuris skirtas nebetkam ir ne gyvūnui ir ne filosofijai. Mums, turėtų būti aišku, kam tai skirta, ir netrugdysime laiko nagrinėdami pašalines temas, kurios beprasmės, nes paminėjau paskirtį, kuri intelektualinė. Toliau, šiame modelyje yra surasta mintis, kad šviesa ir tamsa yra būsenos, kurios yra dėka sensorių ir išsidėstymo tvarkos, kokią sensorių erdvę pirma sukūrė ir kokią turi kiekvienas "kosminės akies" logikos turėtojas. Toks sukūrimas istorijoje jau yra didelis atradimas, bet tik maža dalis atradimo yra ta logika, kad lieka daug ieškoti erdvės istorijoje ir laiko istorijoje, kur visa tai susijungia į kosminės akies visumą. Visą visumą atskleisti greitu metu nebus galima, bet pavinėmis dalimis tai apiims po vieną svarbų procesą ar detalę ir taip atrodys kosminės akies teorija ir atskleidimas.

C1 – Šviesos kosminė erdvė.
C2 – Sensorių erdvė.
C3 – Tamsos kosminė erdvė.
C4 – Sensorių neturinti erdvė.

cs2025-04-09 10:14
Kosminė logika ir modelis susideda iš kelių įrašų kuriuose nagrinėjau apie kosmoso temą nedvasingumo atvėju. Kad būtų aiškiau, sukūriau schemą ir formulę, kurioje visą nedvasingumo sampratą ir kosminę logiką patalpinau. Todėl, jau dabar galima susipažinti su kosminės logikos modeliu ir savarankiškai apžiūrėti. Tai yra pirmojo atvėjo apžvalga. Taip pat yra įtraukta ir kosminė akis, kuri nesenai pasirodė nedvasingume ir nedvasingumo teorijoje.

Formulė (kosminė logika) tokia:
I [1] > II [2] > III [3,4,5,6] > I [1]

o – objektas
s – subjektas
l – laikas
r – realybė
ur – užrealybė
ar – antirealybė
e – erdvė
k – kosminė akis
m – materija

https://drive.google.com/file/d/1a7mH_ShhxROF_tObEoSxyIl-t_2qs1VK/view?usp=sharing

cs2025-04-09 12:32
Kosminės akies modelis turi daug variantų, pradedant mažomis funkcijomis, baigiant sistemomis nedvasingume. Taip pat, kosminė akis yra naujas atradimas, kuris dabar tik pradžioje. Tačiau, dvasingumo akivaizdoje to nėra, ir kosminės akies atradinėjimas daugiau nedvasingumo pusėje ir tik įmanomas nedvasingume. Tai yra atradinėjama logika, kuris pasirodė kosmoso logikos pradžios modelyje. Svarbu, šis modelis dar kartą yra nagrinėjamas, kuriame atskleidžiama, dar viena funkcija, ties tamsos erdvės būsena. Šiame modelyje tai atitinka C3 – tamsos kosminė erdvę, kuri yra kosminėje akyje ir KA1 sensoriuje. Tai analogiška situacija, kuri vadinama būsenos kryptims, kurios sukurtos viena kryptimi ir ta kryptis niekada nesikeičia; todėl iš daug kosminės akies funkcijų tai yra viena funkcija, nagrinėjama kaip pirmas kosminės logikos pagrindas. C3 tamsa yra kosminė būsena, kuri nesikeičia į kitas arba egzistuoja kaip viena būsena, kuri taip pat daug reiškia nedvasingumo teoriniam kosmosui. Tam taip pat svarbūs sensoriai, kurie yra KA1 ir KA2, jie pagrindiniai sensorių taškai kosmoso akyje. Tai formuoja galo struktūrą, kuri generuojama ir modeliuojama šiais pateiktais kosminės logikos principais. Todėl tam tikras proveržis įžvelgiamas kaip C3, bet tamsos pusėje ir kosminės akies galo pusėje. Pagrindinę svarbą tai kaip akies funkcija turi visos įvardytos dalys išplėstoje kosminės akies teorijoje ir schemoje, kuri buvo pateikta pradžioje. Dabar, galima apžvelgti naują schemą, kurioje apkalbėta funkcija C3 yra reali ir yra realybėje ir kosmose kaip tamsos būsena, pagal erdvinių sensorių logiką turimą kosminėje akyje. Ši tamsos kosminė erdvė yra pradinė ir tame vyksta neanalogiški C1 ir C2 funkcijų veiksmai. Taigi, kosminė erdvė yra užminta, kuri yra teoriškai daug žinoma moksle ir filosofijoje, bet tai nėra išplėsta nauja informacija tose srityse. Kaip matoma idėja kilusi pagal nedvasingumą.

Ne dvasingumo autorius – paveikslėlis 5

cs2025-04-09 22:31
Ne dvasingumo autorius – paveikslėlis 6

Šis apibendrinimas yra svarbus tolimesnei kosminės akies eigai ir toliau nebebus mano tokio aktyvumo šia tema. Tad į tai žiūriu atitinkamai ir kosminės akies C3 apibendrinime turiu paskutinę schemą, kuri vaizduoja centrinį kosminės akies procesą susietą su:

Logika – kosminė logika.
Būsena – tamsos kosminė erdvė.
Sensorius – KA1 (K1 arba S1).

cs2025-04-12 21:46
Kosminės akies modelio aiškinimas yra užbaigtas, bet tik minimaliai ir laikinai; ir greičiausiu metu bus pratęstas kitas nagrinėjimas tolesnis kosminei akiai, bet irgi bendras; kartu nedvasingumui. O, kad suprasti kosminės akies reikšmes, pateikiu reikšmyną, sudarytą iš tų dalių, kurias nagrinėjau siaurai ir plačiau. C yra žinoma reikšmė. O, vietoje klasikinio KA, įsivedžiau išskaidytą K ir S.

C – tai kosminė erdvė, K – tai kosminė akis, S – tai sensoriai.
C (šviesos, sensorių, tamsos, ne sensorių) (1, 2, 3, 4) erdvės.
S (1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8).
K (1 – C3, 2 – C1, 3 – C2, 4 – X).

Tai atitinka dar tokią sistemą:
Logika – kosminė logika.
Būsena – C.
Sensorius K arba S.

cs2025-04-15 23:15
Nedvasingumas bėgant laikui tampa priimtinas ir saugesnis informacinės logikos šaltinis, kuris toleruoja proto ribose veikiančią ir saugią logiką ir ši logika yra skirta ne vien tik dvasingumo šaltiniui, bet yra dar daugiau vietų. Ši didelio informacinio dydžio logika yra suvokiama ir remiama ne taip primityviai, pavyzdžiui kaip filosofijos ar teologijos viena disciplina, o tam taip pat pavyzdžiui netinka apibūdinimas: ideologija, paradigma, sistema, vergovė. Kodėl visi kiti logikos metodikos pavyzdžiai yra ne nedvasingumo kelyje? Todėl, kad informacinėje logikoje (Nedvasingume) atsiranda metodinės kliūtys, kurios apsireiškia tokiais veiksmais, kaip: prieš valią ir apeinančiai veikiantis proveržis, nekontroliuojamas imitavimo proveržis, netinkamo adaptavimo ir netinkamo elgsenos su informacija proveržis. Jei šie proveržiai yra daug kartų atsitikę, jie datuojami kaip nesaugūs nedvasingumui ir jei jie kartojasi, būtina atkurti saugesnį metodinį darbą ir imtis priemonių tai sustabdyti. Tai parodo, kad nedvasingumas neina primityvo keliu, o tik siekia kas saugiausia ir geriausia ir šie tikslai, apibrėžia mano veiklą ir nedvasingumo prasmingą vertę, kurią turi ne kiekvienas norintis suprasti nedvasingumą, o jiems tas vertinimas taip reikalingas!

Mūsų žiniomis nedvasingumas yra plati ir didelė informacinio dydžio logika ir joje pažymėta įvairių logiką apibrėžiančių vietų, kuriose medžiaga yra skirta originaliems ir specialiems tikslams. Tačiau, vis įžvelgiu, paminėtus proveržius, kurie nepadeda konstruktyviai susitelkti link nedvasingumo, o tik iškelia (išlikimo arba gyvavimo ir konkuravimo) informacija metodinės kliūties problemą. Nedvasingumas, kaip praktikoje išties reikalauja susitelkti ir turėti vertingą sąmoningumą tame, ne tokį, kuris užvaldomas proveržių ir veikiamas priešingai nukreipta logika. Todėl jeigu žvelgiame teisingai, tai turi pradžią ir atsiradimo tašką ir konkretų įvykį informacijos logikoje (Nedvasingume). Šis įvykis, man daugiau artimas, bet norint jį artimai turėti, nebūtina kurti priešingos logikos proveržių ir geriau būtų būti tiesiog nedvasingumo skaitytojais ir sekėjais.

Dabar įvardysiu, kas yra nedvasingumas – nedvasingumas tai informacijos logikos šaltinis, skirtingesnis nei dvasingumas ir turi platesių temų nagrinėjimų, nei dvasingumas Tai yra temos,  kurios paruoštos skaitytojams ir sekėjams. Iš rinktinių temų, kurios autoriškai priklauso nedvasingumui yra padarytas sutrauktas šiuometinis atvaizdas, kuris įvardyja nedvasingumo specialų variantą savo šaltiniu:

1) Logikos saugumas ir apsaugojimas.
2) Pilnas būvimas ne dvasios planuose.
3) Dvasios ir ne dvasios skirtumas.
4) Dvasingumo aiškinimas pagal nedvasingumą.
5) Laikas ir laiko suplanavimas.
6) Kosmosas.
7) Antikos istorija.

cs2025-04-17 13:42
Buvo preita prie išvados, kad nedvasingumas yra naujai pasikartojantis. Tačiau, ne taip primityviai ir ne tais primityviais metodiniais principais, kurie arti nevientisumo. Kitiems, kas nėra bandę suprasti mano kūrybos, neįžvelgia vientiso kūrinio ir plataus siejimo praktikos naudojimo. Ir greičiausiai taip atsitinka, ne dėl nepatinkančios idėjos ar koncepcijos turinio, bet dėl techninio pobūdžio nuomonės apie tai. Mano siekis tame rasti sprendimą, kuris nedvasingume būtų išsaugotas kaip pradinis, bet kartu, ir skaidresnis ir aiškesnis. Apie tokį pokytį nedvasingumo raštų technikoje, dar neteko kalbėti ir šis pristatymas dar pirmas. Pirmiausiai, tai sulyginu, su galimybe įvesti istoriją, nedvasingume. Tai rodytų atsinaujinantį veiksmą, ir tausotų laiką, bevertėms informacijos paieškoms ir giliai nutolusių šaltinių. Antra, tam būtinas saugumas ir vienas šaltinis, kuris būtų kronikos raštų pavidalu. Pačią kronikos idėją, dar galima laikyti nedvasingumo istorijos taupymu, kurioje yra aiškus tikslas – artimi šaltiniai ir artima kūryba.

Taigi pokyčių yra daug, bet, visa kūrybos ašis atitinka kroniką, kuri sudėta iš daug nedvasingumo raštų. Šiuo metu daug raštų neturiu, bet pradžioje turiu nusprendęs atskleisti kodinius nedvasingumo kronikos pavadinimus ir siejančias pagalbines koncepcijas. Tai reiškia, kad kronikos sudarytos būtent tokiu planu, kuris yra pildomas kronikos raštais įeinančiais į pradinę kalbą ir prado sąvoką nedvasingume, kuri ir bus kronika. Pradinė ir pirmoji kronika bus "VsA" pavadinimu. Ten yra susitelkiama ties logikos ir informacijos modeliu, kuris mano kūryboje yra reikalingas, tam tikromis formomis, pavyzdžiui kaip "suplanuoto laiko teorijai" išplėsti, kuri atrasta dar 2013 metais. Taip pat jau yra sukurta kita kronika pavadinimu "VsA2" ir po pusmečio, ji daugiau nagrinės dvasios sąvoką. Visa tai, kas bus vienoje kronikoje, yra iš mano idėjų ir kūrybos raštų ir net tokių, kurie buvo parašyti prieš dešimtmetį. Tai yra nauja technika, kuri yra realus pokytis ir nuomonė į nedvasingumą, kuri daug saugesnė kūryba. Todėl nedvasingumas bus tęsiamas aiškesniomis priemonėmis, o ne primityviais principais ir ne vien teorija ar dirbtine paradigma kaip faktų visuma, taip pat ne vien siejimo metodu, ar idėjų dėliojimu ir rikiavimu į modelį. Tam reikalingi artimi šaltiniai, kūryba ir veikianti logika.

Iki šiol, nedvasingumas ruošiamas skaitymo formatu, tai ir bus išlaikyta ilgiau. Kas nori susipažinti su nauja nedvasingumo kūrybos technika, gali peržiūrėti kronikas, jos yra faile išdėstytos.

https://drive.google.com/file/d/12ZEvFXKaTFUt-WMJQ3hswcZY86kzxs-n/view?usp=sharing

cs2025-04-17 20:07
Kaip prieš dešimtmetį

Laikrodis mums siunčia svarbią žinutę: kaip mokėti šią žinutę perskaityti? Laikas yra tarsi papildomas intelektas, kuris kartodamas laiko intervalus mums primena tvarkingai atlikti visus suplanuotus darbus. Nuo mažų iki didelių smulkmenų, šis papildomas intelektas mums palengvina planuose ir darbuose. Visa darbų ir planų tvarka, procesas yra be trukdžių; ir yra tai ką laikas reiškia papildomu intelektu. Bet, ar papildomas intelektas mums gali siųsti svarbią žinutę ir ar mes jau ją pastebėjome ir supratome? Platesnėje mokslo praktikoje ir atitinkamoje logikoje laikas yra kaip tėkmė, kuri mūsų istorijoje nesikeitė ir tik rodė: praeitį ir dabartį, o planuose ateitį. Šios trys laiko tėkmės perskyros yra neabėjotinai daug nagrinėtos moksle; ir laiko dėsnio atradinėjimas iki mūsų istorijoje pasiekė aukščiausiais atradimais ir pasiekimais, kurių daugiau ir didesnių nėra. Galima sakyti, mums pavyksta demonstruoti ir atkartoti paskutinius atliktus eksperimentus ir susijusius mokslo atradimus. Tai visada atitinka pilną greitį per distancijos ir laiko santykį. Mokslas taip papildė laiko aiškinimą, kuris anksčiau buvo papildomo intelekto supratime.

Laikrodis mums siunčia svarbią žinutę: kaip mokėti šią žinutę perskaityti? Laiko išskirtiniai ženklai horologijoje yra neaptinkami, bet tą praktiką bando suprasti ezoterikai. Ezoterikų žiniomis: supanti aplinka ir iškrentantys ženklai, laike kur ir esame, lemia likimas. Likimas laiko sąvoką iš eksperimentinės reikšmės padaro praktiškai pritaikomu prioritetu, kurį naudoja ezoterinė praktika. Tam tikrų didelių laiko periodų pranašavimų, tame istorijoje būta, kur buvo pranašaujama ne tik vieno žmogaus, bet ir visos planetos žemės ateitis. Tą bandė ir Nostradamas ir Vanga. Atskirai šiais laikais tą bando individualiai išpildyti: astrologija, horoskopai, būrimai taro kortomis ir testai. Kaip svarbi laiko žinutė susijusi su likimu? Likimas yra fatalizmo išraiška, kurioje yra svarbus laiko dėsnis ir žmogaus įpročiai. Fatalizme yra išnagrinėti visi žmogaus kasdieniniai įpročiai ir ritualai, kurie atitinka logiką ir tai tikrai nusveria žinomą likimo scenarijų. Taigi, koks yra svarbiausias laiko siųstos žinutės tikslas, vis yra suprantamas skirtingai. Atsakymą turi: buitiniai pastebėjimai, mokslas, ezoterika, fatalizmas. Iš surinktos medžiagos, nors ir labai trumpos, matosi kur link juda ši laiko paslaptis. Ir šią laiko paslaptį, manau, turi įminti kiekvienas individualiai, tai yra viso to tikslas.

cs2025-04-20 01:26
Informacijos sauga

Informacijos sauga iki 20 amžiaus pradžios neturėjo sukūrusi vizijos poreikiais kiekvienam žmogui. Kai kiekvieno, šių amžių, žmogaus informacijos saugos poreikiai yra maksimalūs ir dideli, jie iki 20 amžiaus buvo neįgyvendinti. Daug ką šiais laikais, po 21 amžiaus, rodo technologijų pasiūla, kurioje didėja informacinis srautas, ir atitinka ir progresuoja situaciją su informacijos sauga. Taip pat plėtojantis naujoms technologijoms išstumiamos senstančios technologijos ir žmonių vartojimas priima naują apyvartą, su kuria ateina patobulinta informacijos sauga. Tai leidžia suprasti, ką reiškia šių laikų informacinis amžius ir kad didėjantis informacijos srautas gali susidurti su nesaugumu, ir tam bus reikalinga informacijos saugos perkūrimo programa. Galima sakyti, senstančios technologijos faktiškai nebėra funkcionalios kai didėja informacinis srautas; ir taip galimai daugelis susiduria su problemomis, tiek vartotojai tiek technologai ir kūrėjai.

Prieš 4 dešimtmečius dar taip pat informacijos sauga buvo minimali ir nebuvo suderinta su kiekvieno žmogaus poreikiais, kaip dabartyje yra galimybė turėti didelius informacijos srautus vienoje vietoje. Šis 4 dešimtmečių eigos pagrindinis technologijų vartojimas ir kūrimas reprezentuoja didelį indelį į ateitį, kuris jau matomas net per paskutinį dešimtmetį ir suaktyvėjimą informacininių technologijų srityje. Tai nėra blogas kelias, tai yra kaip istorinis pokrypis, kuriame mes matome, informacijos kultūros situaciją. Tai nauja kultūra, kuri turi poreikį turėti informacinį srautą artimesnėje aplinkoje. Tam užtenka ir taupomas išteklis, kai nereikalingos vis naujos kelionės aplink pasaulį ir pirmapradės žinios. Pasikeitus informacijos vartojimo įpročiams, keičiasi ir poreikių vizija, kuri reikalinga funkcionuojančioms informacinėms technologijoms ir su jų kūryba technologams iškilusiems tikslams.

Naujais tyrimais ieškomas dirbtinis intelektas, dar nėra mūsų gyvenimo ir įpročių dalis, bet, kaip poreikis ateityje bus. Mes dar nežinome tikrosios integravimo į mūsų gyvenimą paskirties, nes neturime daug metų patirties ties dirbtiniu intelektu, o turime tik eksperimentus. Ir ar dirbtinis intelektas pajėgus pakeisti įvairius darbus, kuriuos mes kasdien aliekame, negalime to pasakyti. Tai yra irgi istorinio pokrypio detalės, o dirbtinis intelektas, visada buvo mažesne to forma, robotika. Pavyzdžiui, dar seniau istorijoje, praėjusiame amžiuje, buvo susiduriama su problema ir robotikos kūrimu. Ar robotika šiais laikais, kai didėja poreikis turėti technologijas ir plėtojama informacijos sauga; yra blogas siekis? Taigi, informacijos poreikių vartojimas yra momentinis, visada pasiekia naujesnės to formos ir dažniausiai šiais laikais tobulinamos technologijos, kuriose yra tobulinama informacijos sauga. Pagrindinis žmonių poreikis išlieka to ko neturėjo iki 20 amžiaus, tai informacinių technologijų naujovės ir inovacijos.

cs2025-04-20 01:30
(Kaip prieš dešimtmetį; Informacijos sauga) yra įvadinės temos į nedvasingumo kronikas, ties kodiniu pavadinimu VsA. Šios temos viešinamos, nes apie tai bus VsA.
cs2025-04-21 01:01
Suplanuotas laikas

Ateities laiką apiimanti nedvasingumo logikos tema yra identiška horologijos vienam patobulinimui, kur yra vieta pažvelgti kitaip ir būtent suplanuotu laiku. Identiška situacija, 21 amžiui yra tinkanti. Kadangi jau yra žvelgiama plačiau ateities laiko apiimančioje apyvartoje ir yra kuriami planai į tolimą ateities apyvartą. Šios yra pagrindinės detalės; ir nedvasingumas savo teorijoje gali patobulinti horologijos situaciją. Bet pirma, reikia pradinio plano ir prioritetų sudėliojimo. Tai atlikus, gali atsirasti 21 amžiaus laiko sampratos papildymas ir nauja informacija apie laiko teorinę logiką. Pirmiausiai, mano planas nedvasingume susideda iš ieškomų detalių, kurios yra teorinės ir nėra pritrauktos iš kažkada autorystę turinčių kūrėjų identiškos informacinės medžiagos, kuri peržengtų autorių teises. Tai yra vienas iš informacinių kriterijų, kuris daug ką reiškia abiems pusėms. Tada nedvasingume laiko sąvoka yra suprantama pilniau ir nebūtinai reikalinga medžiaga iš tokią logiką kūrusių pradininkų. Pagrindiniai laiko logiką kūrę pradininkai jau įvardyjo laiko tėkmės kryptis, kurios yra trys: praeitis, dabartis, ateitis. Ir to užtenka. Po to ši laiko tėkmės teorija yra artima suplanuoto laiko teorinė užuomena, kuri įsisieja į nedvasingumo suplanuoto laiko teoriją.

Suplanuotas laikas ir tokia laiko logika tai šio amžiaus antro dešimtmečio nedvasingumo teorijos situacija, susisiejusi su horologija. Iš šios situacijos yra daug laiko tėkmės krypčių, bet viena pagrindinė apie ateities laiką yra tiksliausia. Iki tol, galima dėlioti horologijos pavydžiais daug atvėjų su ateities laiku, bet nedvasingume pamatytas naujas logikos atvėjis ir jį vadinu "suplanuotu laiku". Kas yra suplanuotas laikas? Nežvelgiant į pažodinę vertimo prasmę, tai turi kelius atvėjus ir skirtingus apibūdinimus. Bet pagal nedvasingumą yra turimas tikslesnis to variantas, kuris daugiau pasako ir tame yra daugiau atitikčių ir elementų su ateitimi iš objektyvios susitelkimo pusės. Tai reiškia, kad suplanuotas laikas yra teorijoje žinomas, bet iškarto keliais variantais, o iš jų didesni yra susiję su žmogaus vietinėmis ir ribotomis galimybėmis pagal materialiuosius išteklius. Tai taip pat reiškia, kad nėra pilnai prognozuojamas laikas siekiant įvaldyti už materijos esančias energijas, jėgas ir vietas. Galima sakyti, tai yra tokia teorinė mintis ir ji nėra išnaudojama daugiau nei informacijos galimybės leidžia. Taigi, ši suplanuoto laiko logika yra sukurta, bet tam reikalingas stebėjimas, dar kelius metus teorinę medžiagą ir ieškojimą trunkantis procesas nedvasingume. Paaiškėjus daugiau suplanuoto laiko teorijos, būtų galima daugiau pastebėti atvėjų, bet pilnai įvertinant ribotumo prielaidą su materialumu.

cs2025-04-24 14:34
Apėjimo noras

Apėjimas turi ilgą istoriją nedvasingume, nuo paprasto noro iki provokavimo ir siekio sužlugdyti nedvasingumą. Į nedvasingumą atėjo toks laikas ir periodas, kai apėjimas išlenda ir tai nenatūralių žmonių siekiai, kurie perauga į didesnes pasekmes. Nedvasingumas seniai ieško saugios ir artimos aplinkos kūrybai ir šaltiniams, bet tai nėra pasiekiama, kadangi tai ką kuriu visiems yra atiduodama sužludyti nenatūraliems žmonėms. Apie tai rašiau seniau ir paminėjau metodines kliūtis, kuriomis šiuo metu susiduriu nedvasingume. Tai yra: apėjimas, informacijos mėgdžiojimas, netikslus supratimas apie nedvasingumą. Nuo šių metų pradžios ir sausio pastebiu šiuos kliūčių reiškinius, kurie gali sužlugdyti nedvasingumą, daugiausiai kur egzistuoja nenatūralūs žmonės pasižymintis psichologine stoka. Buvau minėjęs, kad niekas nedvasingumo nepraktikuoja be manęs. Ir kad kūrėjų dar nėra daugiau kaip vienas. Todėl nedvasingume man svarbūs skaitytojai ir sekėjai šiuo metu. Būtent tokį formatą tik matau, nes nedvasingumas dar nėra aukštai pasiektas ir tame nėra daug saugumo skirto man formuoti kitus nedvasingumo kūrėjus. Tuo pat metu egzistuoja problemos ir nenatūralūs žmonės su psichologine stoka.

Nedvasingumas įveda visiškai skirtingą pusę, nei dvasingumas turi ir tam labai reikia materialaus saugumo, kaip pavyzdžiui kai tuo tarpu dvasingumui reikalinga nemateriali sauga. Taip priešingoje pusėje esantys nenatūralūs žmonės yra nedaug protingi, bet sugeba apeiti ir sužlugdyti nedvasingumą. Todėl esant mažai saugumo, negaliu nieko kurti nedvasingume ir tai yra didelė problema, kuri auga į didesnius saugumo svarstymus ir ieškojimus pokyčių. Galima svarstyti, ką įmanoma nedvasingume pakeisti, klausimo forma. Visa nedvasingumo sandara bent šiuo metu yra turima aiškiame plane, saugioje logikoje ir artmiuose šaltiniuose, kurie nėra vogtų patentų ar pasisavintų autorių teisių. Tad, nedvasingumas būtų saugus, tik tam reikia pastangų, noro ir supratimo, kuris yra tik skirtas skaitytojams, o ne atiduodamas nenatūraliems žmonėms sužludymui. Kaip ir sakiau, neturiu laiko perkūrinėti ką atrandu naujo, tas reikalauja daug laiko, kol atsiranda. Taigi, apėjimo noras yra tik nedvasingumo žlugdymas. Be to yra ir pašalinių reiškinių, kurie sukelia metodines kliūtis iš nenatūralių žmonių daromų veiksmų ir provokacijų. Ar nedvasingumas yra beprasmis ir būtina tai apeiti? Tą gali atsakyti tik ne nenatūralūs žmonės, pagal viziją, kurią pateikiau ir planą kurį pateikiau. Tai grynai nelogiškas nuosprendis – iš nuotolio apeiti ir sužlugdyti nedvasingumą.

Kaip yra sakoma: pozityvo yra, bet labai mažai.