Kas įtikina labiausiai: autoritetas ar tradicija?

[xsistemax]

Atvilk ir parodyk Absoliutą,Dievą ar kaip tu ten vadini tą hipotetinę būtybę,gali ir navių šamanę į pagalbą pasikviesti.
Kol kas nesutikome jokios galingesnės būtybės už žmogų,jei ir sutiksime,tai ji bus pranašesnė technologijų ar prigimtinių savybių prasme.Visagalė nebus.Kaip ir žmogus,bus apribota riboto intelekto.
Pasauliui egzistuoti nėra būtinas dievas,nebent pats jį susikursi,kaip savo pasaulio elementą.Kaip kad lakios fantazijos vaikai turi "nematomus draugus".
Žmogaus visagalybės įrodinėti nereikia,nes jis nėra visagalis.
Kad žmogus ir yra jo pasaulio realybė jau įrodyta.Viskas,kas egzistuoja tavo pasaulyje ir yra tu.
PS:kuo skiriasi beasmenė tiesa nuo įgavusios asmeniškumą?Pvz.:visi žinome,kad Ragnaras Britanijoje buvo nužudytas,įmestas į duobę,pilną gyvačių.Tai suasmeninta tiesa.
Objektyvi:Ragnaras Paryžiuje užsikrėtė dizenterija ir mirė Vokietijoje.
Suasmeninta tiesa buvo naudinga Ragnaro sūnums,troškusiems rasti pretekstą nusiaubti Britaniją.Objektyvi-norintiems ŽINOTI.Ji tikra,viena.Sudaryta iš daugybės objektyvių faktų.

[time]

Pirmapradė tiesa ateina, kad žmogus yra dievas. O vėliau niekas nebeateina. Pilnai tikint, (tokia tiesa), kad visi jūs dievai, (po to) nieko nebesuvoksit. Save apsunkinat (nežinodami), kad tiesa gali būti pakeista į (geresnią) ir aš neabejoju. Tik prie žemesnės (tiesos), seniau sužinotos tiesos gali nebesigauti (ką nors pakeisti). Realus pokytis neegzistuoja (ir nėra tokio dėsnio, nebent pasireiškia iliuzijomis). Tuos pačius reiškinius patiriantys asmenys pradeda vienas kito ieškoti, kol sutinka vienas kitą, sutinka bendraminčius. Vėlesnė tiesa pasako, kad tokia priežastis ir buvo, vadinasi, kiekvienas čia atėjęs, ateina dėl būtinybės (išsiaiškinti kas jiems negerai).

Viena iš tiesų buvo (kurią bijojote pasakyti) buvo, kad jūs iki šiol save laikėt dievais. Nežinau kaip tai interpretavot, kaip pasinaudojot ta situacija ir visą laiką turėt omenyje - kad jūs - tai dievas.

Tuom yra patikima per aplinką, nes aplinka apie tai kalba. Atrodo, kad vyksta klaidinimas, bet taip nėra, čia ne suklaidinimas, ne apgaulė. Mes vienas nuo kito galime žinoti tiesas, galime susidaryti bendrą įspūdį ir surasti, kas mumyse įsidėjo, ko negalime pakeisti, užmiršti.

Visgi, įžvelgiu, kad po tokio negero nusistatymo ir manymo, "dievai - mes visi", suvoksite, kaip atrodo modernus pasaulis, koks jis galingas (emociškai), kokie žmonės yra pavojingi ir t.t. Mes negalime sužinoti visko iki galo ir niekada neliksime visko iki galo supratę, išsiaiškinę. Vis klausinėsime, kuri tiesa buvo tikra, kuri netikra. Kur buvo suabėjota, kur buvo tikra prieš tai, o dabar jau nėra tikra.

Yra aukštesnė ir už "dievą" tiesa, gal pastaruoju metu eidami viena kryptimi (greičiau suvoksite).

nematomus draugus

Vat nuo to linkiu apsisaugoti (kam teko jau susidurti su netobulais kūriniais, išsigimeliais, velniais, gyvūnėliais, ateiviais, veidrodžiais, veidais...), yra metodas, su kuriuo galima viską nuslopinti, bet man tik tereikėjo pasakyti, priminti, kad gali ir jums taip nutikti.

Žodžiu, reikia abėjoti tokiu metodu per kurį ateina tokia tiesa, (pasireiškianti iliuzijomis. Netikėti juom - nors tai aukštesnė tiesa, nei tikėjimas, "kad jūs esate dievas". Visiškai nesigėdinu kalbėti ir nemanau, kad kalbu neprotingai. Galima tik pasijuokti, kad metodas per prastas - tikėti dievu ar iliuzijomis. Žmogus nėra kvailas visapusiškai. Nors ir jis nepatikės - tuom, ką gali pamatyti mūsų akys, ką gali išgirsti ausys, ką gali užuosti nosis, ką gali pajausti skonis, o lytėjimas? Bet turės suvokimą, kaip tuom netikėti ar tikėti.

Vadinasi, kažkaip netaip viskas yra ir reikia išsikalbėti be baimės.

[xsistemax]

time,net neabejoju,kad pasakei kažką įdomaus.Todėl prašau,jei galima,rišliai lietuviškai.
Jei gerai supratau,tai nuogąstauji,kad suvokę savo galimybes žmonės sunaikins pasaulį?Nebūtinai,juk destruktyvią energiją galima panaudoti konstruktyviems tikslams.

[time]

Jei gerai supratau,tai nuogąstauji,kad suvokę savo galimybes žmonės sunaikins pasaulį?Nebūtinai,juk destruktyvią energiją galima panaudoti konstruktyviems tikslams.

Nevisi žmonės moka tai sąžiningai panaudoti.

Apskritai kalbant - kas visą laiką dėjo į visų galvas tokias mintis "apie dievą"? Kam to reikėjo?

Kas vėliau pasinaudos ta situacija ir visiems sakys: "aš dievas nedrįskite abėjoti mano žodžiu, tikėkite mano teisingu keliu, nenuklyskite klystkeliais, neįsivažiuokite."?

Seniau buvo mokoma baimės, bet matau ir dabar bandoma išmokyti. Tik mokyti tuos baimės, kurie žino, kaip to išvengti, manau netūrėtų "kilti ranka" taip padaryti. Metodai kaip įskiepyti baimę paseno. Dabar gal kas ir bandys atrasti naujų, nes kol niekas neišsiaiškins kaip ilgiau išgyventi ilgiau - taip ir darys...

Žmogui nėra duota tiek intelekto, kad jis ištrūktų iš šios realybės nepatyręs baimės. Nekalbu apie mirtis. Kalbu, kad per baimę - generuojasi niekam nežinoma ir negirdėta informacija. Tokiu principu veikia daug sistemų ir dalykų. Pats juslinis patyrimas, mano manymu yra netikras, bet daugeliu atvėju tiesa tokia buvo, kad juslėmis gerai nustačiau situaciją ir gerai įvertinau, nesuklydau.

[xsistemax]

time,kai visi lygiaverčiai,kurio nors lyderiavimas neįmanomas,nebent kiti su tuo savanoriškai sutiktų.
@a.t.sielis ,susivėlei pats.Pagal tave išeina,jog ne dievas sukūrė pasaulį,bet pasaulis-dievą.Detalės yra kūrėjai(žmonės-žmonijos priežastis).
Ginčas neteko prasmės,nes abu tos pačios nuomonės.
Ne dirvožemis sukūrė bakterijas,ne vandenynas sukūrė H2O.Augant elementų skaičiui sistema įgauna naujų savybių,bet tik dėl elementų sąveikos,o ne dėl kažkokio vadovo įsikišimo.Kodėl turėtų egzistuoti administratorius,jei jo nereikia,sistema administruoja pati save?

[a.t.sielis]

Na gerai, berods xsistemax filosofinė "liga" nėra tokia sunki, kaip galėjo atrodyti iš kai kurių jo posakių. Pasirodo, kad:

1. Žmogus nėra visagalis
2. Žmogus nėra visa realybė, o tik savo paties realybė. (t.y., tai tiesiog lyrinis posakis)

O posakiai, kurie kėlė būgštavimą dėl "ligos" sunkumo buvo tokie:

Bet noriu pasakyti,jog tu esi aš,paragrafas,TinSoldieris,žemės grumstas,galaktika...Visa visata.Pakanka duomenų padaryti išvadai,jog visatos protas šizofreniškas,kaip apmaudu bebūtų.Išdalintas į begalybę dalių.Gali būti,jog tik dėl to visata ir egzistuoja.

Panašu į tipišką iliuzijos teoriją: realybė esą pasidalinusi į daug mažiukų netikrų subjektų. (O jeigu taip, nežinau, ką tada jam reiškia "objektyvi faktų visuma".)

Tikroji tiesa ir yra tokia:nėra nieko,išskyrus tave patį.

Skamba lyg teiginys: "žmogus=visata". Arba, "išorinis pasaulis neegzistuoja". Daug visokių absurdų gali sekti iš tokio įsitikinimo. Na, bet atrodo, bent išoriškai, xsistemax koreguoja savo posakių prasmes, ir sako, kad jis tokių dalykų neturėjo galvoje.

Efektas neviršina priežasties,priežastis-efekto.BUM!Išsprogdinom Absoliutą!Neliko visagalio.

Čia jau kalba "mechanikas-sprogdintojas"

priežastis,sukūrusi žmogų visais parametrais lygi jam

Deja,žmonės linkę tikėti kažkuo didingu,linkę paklusti visokio plauko pranašams ir autoritetams,užuot patikėję tuo,jog patys yra kūrėjai.Dievai,jei nori.

Iš to kaip ir sektų, kad žmogus pats yra kūrėjas, su tokiais "parametrais", kokius turi pirminė kuriančioji priežastis. Na, bet berods, xsistemax šiuos teiginius atsiima, arba sako, kad to neturėjo galvoje.

Atvilk ir parodyk Absoliutą,Dievą ar kaip tu ten vadini tą hipotetinę būtybę,gali ir navių šamanę į pagalbą pasikviesti.

Čia vėl prabyla "mechanikas-sprogdintojas", ir skamba kaip demoniukas. Matyt, kažkas tokio sprogdina iš vidaus, ir jis pasiryžęs oponuoti pirminei priežasčiai.

---

Pratęsim.

Ar reikia atsakinėti į šiuos teiginius, ar jau patys supratot, kas su jais ne taip?:

1.

netgi elementariai logikai prieštarauja:tobulo kūrėjo kūriniai turėtų būti tobuli.

2.

Entropija negalima esminiame lygmenyje,nes jame tiesiog nieko nėra.

Pradėsim nuo 2 teiginio. Kad esminiame lygmenyje nieko nėra, tai čia ta pati sunkiausia "ligos" stadija: "viskas iš nieko". "Mechaninės sumos" logika: visuma=suma, ir susigalvota, kad suma yra m+-m=0, vadinasi, visuma=0, t.y. viskas yra niekas. Absurdiški, egzotiški, ekscentriški išsigalvojimai. Jeigu viskas iš nieko, ir viskas yra niekas, tada apie ką mes kalbam? Kokia dar tiesa? Tiesa=niekas. Gilumine prasme, nihilizmas, denializmas grynuoju pavidalu. Ir kas čia kalba? Tegu "niekas" patyli, kaip ir priklauso pagal prigimtį .  Ar reikia cituoti fizikus čia?

Apie 1 teiginį: kokia čia ta elementari logika? Kas sprendžia apie kūrinių tobulumą? Kur čia "objektyvi faktų visuma?". Iš kur susigalvojai, kad kūriniai yra netobuli, ir ar toks teiginys yra "objektyvi faktų visuma"? Pagal mane, tai subjektyvus teiginys, kuris neišvengiamai paklūsta klaidingumui, jeigu jau kaip atramine vadovautis tavo "tiesa tai objektyvi faktų visuma" filosofija. "Mechanikai-sprogdintojai" išmatuos charakteristikas ir paskelbs jas "netobulumo įrodymais"? Juokingas farsas. Gal jiems reiktų pirma išmatuoti savo "sprogdinimo" instinktą, ir jį paskelbti keistu ir netobulu? Ir kaip netobulas matuotojas gali tobulai išmatuoti? Tavo teorija suvalgo pati save: netobulas kūrinys negali spręsti teisingai, vadinasi, "kūriniai yra netobuli" - teiginys prieštarauja pats sau.

Efektas negali viršyti priežasties, bet gali būti mažesnis už priežastį. Tiek kiek priežastis įdeda į efektą, tiek jame yra. Viskas nuoseklu. Todėl "tobulo kūrėjo kūriniai turi būti tobuli" - kuo paremta tokia tezė? Laužta iš piršto.

---

Grįžkim prie kito egzotiško teiginio: priežastis, sukūrusi žmogų = žmogus.

Niekaip. Žmogus nesukūrė visatos, jo galios be galo mažos. Atskiras žmogus netgi negali "nusikalti sau laimės", yra vienas skruzdėliukas, dideliame Žemės planetos skruzdėlyne, ir išgyvena atlikdamas savo skruzdėliuko funkcijas.

Pirminė priežastis sukūrė visatą, ir viską, kas joje yra, įskaitant žmones. Pirminės priežasties galios be galo viršija vieno be galo mažo efekto galias.

---

Toliau, teiginys:

Kol kas nesutikome jokios galingesnės būtybės už žmogų,jei ir sutiksime,tai ji bus pranašesnė technologijų ar prigimtinių savybių prasme.Visagalė nebus.

Ar čia argumentas? Tu kažko nematei. O.k., ką tai reiškia, ir ką tai įrodo? Ogi nieko, nes tu daug ko nematei.

Ar matei savo postuluojamą pirminį "poveikis+atoveikis=0", ir erdvę kurioje tai vyksta? Nematei. Jeigu "nemačiau reiškia neegzistuoja", tai tie dalykai neegzistuoja.

Ar matei pirminę visko priežastį. Nematei. Ar tai reiškia, kad ji neegzistuoja?

Žodžiu, vadovaujantis "nematymo" argumentu, galima nueiti toli į nihilizmą ir denializmą, o jeigu kalbant paprasčiau, į atsikalbinėjimą. Bet nuo ko atsikalbinėsime - nuo realybės? Žmogus atsikalbinėja pasauliui, kurį esą nori pažinti. Ginčijasi su "objektyvia faktų visuma"?

@a.t.sielis ,susivėlei pats.Pagal tave išeina,jog ne dievas sukūrė pasaulį,bet pasaulis-dievą.Detalės yra kūrėjai(žmonės-žmonijos priežastis).
Ginčas neteko prasmės,nes abu tos pačios nuomonės.

Nesakiau, kad galutinė priežastis, tiesiog parodžiau, kad priežastingumo ieškai atvirkštine kryptimi. Sumos artimiausia priežastis yra sumos dalys, o ne atvirkščiai. Žmonijos, kaip sumos, priežastis yra žmonijos dalys, o kas yra žmonijos dalių priežastis, t.y. galutinė ir dalių ir sumos priežastis? Tokia buvo logika, ir aiškiai išreikšta atitinkamais teiginiais, nežinau, ko ten galėjai nesuprasti.

Kodėl turėtų egzistuoti administratorius,jei jo nereikia,sistema administruoja pati save?

Vadinasi, sistema yra administratorius, administruoja pati save. O kas yra sistema? Ar tai dalių suma, ar visuma? Ir iš kur atsirado sistemos dalys?

[xsistemax]

Katastrofiškas žinių trūkumas.
Desperatiškas bandymas apginti "namatomą draugą".
Gal kada nors paskaityk ne vien religinių autoritetų kūrinius.Pasidomėk,ķą per tą laiką atrado ir pasiekė mokslas,kol tu garbinai "nematomąjį".Būtent fizika,į kurią vis apeliuoji.Ir neatsirinkinėk citatų,nes be konteksto jos bevertės.
Problema tame,jog nesugebi atskirti savo pasaulio nuo esminės tiesos,kuri nedviprasmiškai kalba,jog nieko realaus nėra.Nei materijos,nei laiko ar erdvės.Tik tavo mintys,kurios realizuojasi iliuzijomis.Ir neįmanoma užčiuopti jokių požymių,kad šalia tavęs kas nors dar turi tokių pačių galimybių.Tiesiog vienas protas,kuris bendrauja pats su savimi.Ir nesusikalba. Ar jautiesi tobulas,prote?
Ne,nes esi padalintas.Nesi nedaloma visuma.
Jei tave būtų kūręs tobulas kūrėjas-viską būtų atlikęs tobulai,nes kitaip negalėtų,juk yra tobulas.Pezėjimas apie tai,kad specialiai tave "sufuflino"prasilenkia su bet kokia logika.
O gal išties tobulas esi?Labai norėčiau pamatyti tokį stebuklą...
Yra dar viena tiesa,ji paremta norais.Neesminė,neobjektyvi.Netitinkanti nei mokslinės tiesos,nei buitinės egzistencijos iliuzinių faktų.
Panašu,kad tau ji svarbiausia.

[a.t.sielis]

Problema tame,jog nesugebi atskirti savo pasaulio nuo esminės tiesos,kuri nedviprasmiškai kalba,jog nieko realaus nėra.Nei materijos,nei laiko ar erdvės.Tik tavo mintys,kurios realizuojasi iliuzijomis.Ir neįmanoma užčiuopti jokių požymių,kad šalia tavęs kas nors dar turi tokių pačių galimybių.

Kad materijos nėra, dar nereiškia, kad nieko realaus nėra. Kažkas yra, ir tai realu. Ir mes esame tame kažkame. Ir yra kiekvienas atskirai, ir visai tai užčiuopiama tiesiogine patirtimi: šalia yra daugybė tokių pat žmonių, ir visi jie atsirado iš kažko daugiau.

Gali neigti tiesioginę patirtį, no problem. Tiesiog retas atvejis.

Savo nuomonę išsakei aiškiai, tai kažkas panašaus į iliuzijos teoriją. O apeliuoji į mokslą be reikalo. Mokslas tik sako, kad "vai vai, kokie mes gudrūs, supratome, kad tai kas mums atrodo kaip daiktai, yra fizikiniai objektai, atomai, energijos ir t.t.", maždaug taip:

"Faktiškai kvantų mokslas, kurį esame susikūrę, beaiškindami materiją, leidžia suprasti, kad pamatiniame lygmenyje nėra nieko pastovaus: viskas amžinai juda, viskas nuolatos keičiasi ir transformuojasi. Tai - nelyginant chaotiškas ir neaprašomas baletas, pašėlusiai šokdinąs elementariąsias daleles. Tai, ką laikėme nejudamu dalyku, faktiškai yra judesiai pirmyn ir atgal, zigzagai, netvarkingi išlinkiai, irimo arba, priešingai, plėtimosi apraiškos. Galiausiai, mus supantys objektai yra tuštuma, atominys kvaitulys ir daugiareikšmiškumas. Štai aš laikau rankose paprastutę gėlę. O koks ji yra siaubingai sudėtingas dalykas: milijardų milijardų atomų šokis (jų skaičius yra didesnis negu visų galimų suskaičiuoti mūsų planetoje būtybių; didesnis, negu visų pasaulio pliažų smiltelių skaičius). Atomai vibruoja, švyti, svyruoja aplink savo kuriamas nepastovias pusiausvyras. Žvelgdamas į gėlę aš mąstau: mūsų Visatoje egzistuoja analogai to, ką senieji filosofai vadino "formomis". Formos yra savotiškos pusiausvyros tipai, paaiškinantys, kodėl objektai yra tai, kaip tik dėl to, kad jie yra tai, o ne kita kas. Nė vienas elementas, sudarantis atomą, niekas iš to, ką žinome apie elementariąsias daleles, negali paaiškinti, kodėl ir kaip egzistuoja tokios pusiausvyros. Jos nurodo priežastį, kuri, griežtai mąstant, vargu ar gali būti mūsų fizinės Visatos darinys. Tai, ką jūs vadinate "lauku", yra langas, atvertas į anapus, į daug gilesnę tikrovę, galbūt - į Dievą.
Niekas iš to, ką pajėgiame suvokti kaip realybę, nėra tikrai "realu" įprastine šio žodžio prasme. Mes kažkaip esame panirę į pačią vienos iliuzijos gelmę. Ta iliuzija išvynioja aplink mus ištisą apraiškų kortežą, vaizdinius, kuriuos mes tapatiname su tikrove. Visa, ką manome žiną apie erdvę ir laiką, visat tai, kaip vaizduojamės objektų išsidėstymą vietose ar įvykių priežastis, visa, ką galime mąstyti apei Visatoje egzistuojančių daiktų individualų pobūdį, - visa tai yra ne kas kita, kaip didžiulė ir amžina haliucinacija, uždengianti tikrovę aklina skraiste. Po šia skraiste egzistuoja keista ir giliaprasmė tikrovė, realybė, kuri jokiu būdu negalėtų būti nulipdyta iš medžiagos, o tik iš dvasios."

Jean Guitton, "Dievas ir mokslas. Metarealizmo link"

Bet tas "atradimas" yra niekuo nestebuklingas. Viskas pasakyta paprastu dalyku: žmogaus jutimai riboti, netobuli, ir jis linkęs pulti į iliuziją, nepažįsta realybės, negali pažinti.

Tai visai neveda prie išgalvotų: "poveikis + atoveikis = 0", visko pagrinde. Čia modernūs savęs apgaudinėjimai, neturinčių ką veikti pliauškalai. Grynai vaizduotės produktas. Be to, net jeigu teoriškai jie laikytų šitą savo mylimą lygtį realiu dalyku, tai ta suma neapibrėžia visos sistemos. Sistema yra daugiau negu poveikis + atoveikis, nes tie abu dalykai turi būti kažkame.

[puodukass]

O ar įmanoma filosofija nepasirinkus kurio nors pradinio atramos taško.
a."Pasaulis iš nieko"
b."Pasaulis sukurtas"?

[a.t.sielis]

Natūraliai, išvada neturi būti prielaida, arba negali pradėti skaičiuoti nuo rezultato, kurio nežinai. Bet išvada apie sukūrimą padaroma per kelias akimirkas, vos tik suvokus, kad pasaulis yra vienas, bet įvairus, ir kad "esu aš", ir yra daug tokių kaip aš. Taigi, filosofija be sukūrimo ilgai neužtrunka.

[xsistemax]

Pabandom dar kartą.
Didžiausias mokslo pasiekimas,jog pagaliau "priskasė" iki pirminės visa ko būsenos.Kvantų teorija.
Toje būsenoje nėra jokio chaoso,tai didžiausia tvarka,kokia tik gali būti,ideali.VISKAS arba NIEKAS VISUR arba NIEKUR yra VISADA arba NIEKADA.Vienintelė visa apimanti būsena,neturinti jokių savybių.
Tai iš kur atsiranda realybė?
Pats patvirtinai,kad laikas ir erdvė yra dozavimo įrankiai.Kitaip sakant,ribotos būtybės trūkumas.Bet šitas totalus trūkumas,neleidžiantis suvokti visko iškart,yra kolosali kūrybinė galia,nes jo dėka iš pirminės neapibrėžiamos substancijos gimsta kvarkai,gluonai ir fotonai-materija,jėgos ir energija.Proto ribotumas sukuria pasaulį.Tegul iliuzinį,bet jį galima matuoti,nes turi begalybę reikšmių.Tai objektyvi tikrovė.
Visi matavimai fiksuoja tik virpesius,kurių pagrindą sudaro kitimai laike ir erdvėje.Netobulumas tampa kažkuo.
Nesuprantama,kaip galima teigti,jog visa tai sukūrė kažkas tobulas,jei mokslo laimėjimai nedviprasmiškai sako,jog pasaulio priežastis trūkumuose.
Pirminė būsena nepalieka vietos kažkam visagaliui,iliuziniai pasauliai pernelyg netobuli.

[a.t.sielis]

Tavo teisė suprasti viską kaip nori suprasti

Toje būsenoje nėra jokio chaoso,tai didžiausia tvarka,kokia tik gali būti,ideali.VISKAS arba NIEKAS VISUR arba NIEKUR yra VISADA arba NIEKADA.Vienintelė visa apimanti būsena,neturinti jokių savybių.
Tai iš kur atsiranda realybė?
Pats patvirtinai,kad laikas ir erdvė yra dozavimo įrankiai.

Iš kur atsiranda savybės? Iš laiko ir erdvės? Iš kur atsiranda laikas ir erdvė? Iš proto? Iš kur atsiranda protas?

[xsistemax]

Savybės atsiranda tada,kai vykdomas matavimas(stebima).Fiksuojama stabili būsena.Tai darome mes su tavimi.Ir visi kiti.
Laikas ir erdvė atsiranda iš ribotumo.
Protas natūrali pakankamo elementų kiekio saviorganizacija dėl rezonanso reiškinių.
Mokslo laimėjimai ir jokios mistikos.Juk skamba fantastiškiau,nei religinia tekstai?Svarbiausia,jog tai pamatuojama,t.y.objektyvu.Kam reikia kažką išgalvoti,jei tikra tiesa pribloškianti?

[a.t.sielis]

Painų kamuolį suki, ir dar apeliuoji į mokslą.

Bandykim išpainioti:

1. Matavimas (stebėjimas) - savybių priežastis.
2. Ribotumas - laiko ir erdvės priežastis.
3. Natūrali saviorganizacija ir rezonansas - proto priežastis.

Kokia yra matavimo (ir matuotojo), ribotumo (ir ribotojo), natūralios saviorganizacijos (ir save organizuojančio), rezonanso (ir rezonuojančiųjų) priežastis?

[xsistemax]

Šitame klausime pasimaunama ant buitiņės patirties stereotipo,jog viskas turi turėti pradžią.Juk aišku,VISADA arba NIEKADA.Amžina.Niekada nebuvo jokios pradžios.Viskas yra ir neegzistuoja vienu metu.Kaip taikliai apibūdino vienas forumietis:"egzistuoja neegzistavime".Kaip filosofas turėtum žinoti pagrindinį filosofijos postulatą:niekas negali egzistuoti.Jis visada yra kažkas,o tiksliau-viskas.
Atstovauju mokslą,nes tai vienintelė pažinimo sritis,paaiškinanti viską argumentuotai.Galiausia-visa galima patikrinti eksperimentiškai.Tai nereiškia,jog ateityje niekas nesikeis,jei gausime naujų duomenų.Deja,religijos yra gilioje stagnacijoje.Niekuo nepateisinamas įsitikinimas,kad viską jau žinai,nes pažinimas-begalinis procesas.