Kas įtikina labiausiai: autoritetas ar tradicija?

[puodukass]

ir charizmatiška asmenybė.

Pats faktas, kad gimė žemiausiam socialiniam sluoksnyje, neturėjo jokių titulų, rodo, kad nebuvo jokio išorinio emocinio spaudimo žmonėm, kad patikėtu Juo. Pagal tai manau ir išoriškai neturėjo niekuom išsiskirti iš daugumos.

[a.t.sielis]

Tai manai, charizma susijusi su socialiniu statusu?

Aš charizmą suprantu kaip natūralų ir stiprų asmenybės patrauklumą, kurį lemia elgesys, charakteris, savybės, manierizmai, bendravimas, ir t.t. Dieviškos, dvasinės savybės turi super-charizmą.

NT nieko kito ir nedaro, kaip tik aprašinėja Jėzaus charizmą: "sek paskui mane", ir žmonės seka, "ateik į svečius", ir žmonės ateina. Kur Jėzus eina, ten būriuojasi žmonės, ir visi klausosi pagauti.

[puodukass]

Aš charizmą suprantu kaip natūralų ir stiprų asmenybės patrauklumą, kurį lemia elgesys, charakteris, savybės, manierizmai, bendravimas, ir t.t.

Na taip, bet tas patrauklumas yra per emocijas. O daryt įtaką žmonėm per emocijas- čia jau manipuliavimas. Ir nemanau, kad socialinis statusas, titulas ar pareigos nedaro papildomo emocinio poveikio.
 Aišku yra žmonių kurie laisvi nuo tokio poveikio, bet aš kalbu apie daugumą, kokie esam.

[a.t.sielis]

Na, galima skirstyti charizmą pagal tipus. Pvz. Hitleris laikomas charizmatiška asmenybe, bet man jis yra atstumiantis. Hitleris neabejotinai buvo apsimetėlis ir manipuliatorius, tam tikras aktorius, įkūnijęs savo vaidmeniu vokiečių tautos "didybę" ir "pasipiktinimą neteisingu vokiečių tautos likimu". Ir t.t. ir pan.

Kita charizmatiška asmenybė - Ledi Diana, Anglijos Princo Čarlzo žmona. Galėtume priskirti charizmai aistringumo lygmenyje. Ji nepasižymėjo kažkokiom super duper moralinėm savybėm, bet kaip gražus žmogus, tam tikroms žmogiškom charakterio savybėmis iššaukė anglų didelį pomėgį.

Dar kita charizmatiška asmenybė - popiežius Jonas Paulius II. Iš dalies tai susiję su tam tikru viešuoju vaidmeniu, gestais, bet jie buvo nuoširdūs.

Taigi, charizma gali būti:
- demoniška
- tamsi
- aistringa
- dorybinga

Čia dar nekalbame apie dvasinę.

Yra trys lygmenys:

- kūnas
- protas
- siela (sudaranti organišką vienovę su savo dvasiniu kūnu, dvasiniais jutimais, dvasiniu protu; nėra dualumo; tai vienas dalykas)

Kūniškos ir protinės emocijos yra vienas dalykas, iš sielos srities ateinančios emocijos yra kitas dalykas.

Pvz. įsivaizduok, sutiktum Jėzų. Kokia būtų emocija? Kas patraukia? Arba, jau sutikai Jėzų, dvasiniu lygmeniu. Kokia emocija, kas patraukė? Be abejo, vienas iš dalykų, tas visiškai anapusinis, virš-gamtiškas, bet ką viršijantis gerumas, malonė, pasiaukojimas, dieviškumas. Tai jau dvasinė, dieviška sritis, ir kai jis susiliečia su siela, iššaukia sielos emociją, kuri pati yra visai nesulyginima ir visaip kaip viršija kūno ir proto lygmenų emocijas.

Jeigu Jėzus, religija, tikėjimas tau iššaukia kažkokį vidinį gyvą ne-sausą atsaką, reakciją, nevadinkime to emocija, ar tai laikai manipuliavimu? Tikriausiai, kad ne. Vadinasi, tai kažkas kita, ir ši charizma yra tikra, dieviška. Tu pats, ir netgi Dievas to atsako nevaldo, jis natūralus, yra sielos sandaroje.

Religijoje vartojamas toks žodis "meilė". "Mylėti Dievą", "Dievas yra meilė". Kas yra ta meilė? Ar tai kažkas sauso, šalto, abstraktaus, kažkokia mechaninė erdvės konstrukcija? Iš to, koks buvo Jėzus, nepanašu į tai.

[xsistemax]

Kalbi taip,lyg asmeniškai būtum pažinojęs tuos žmones. ☺
Visi jie buvo su nemenkais psichopatiniais nukrypimais ir pilni kompleksų,kaip šunys blusų. ☺
Vienu žodžiu,charizma laikai legendas,neatitinkančias tikrovės.Čia ir paaiškėja,jog tikroji vertybė yra tiesa...

[a.t.sielis]

Čia ir paaiškėja,jog tikroji vertybė yra tiesa...

Su tuo, manau, visi sutinka. Tiesa - vienintelė ir tikroji vertybė.

Klausimas apie tai, kaip užmegzti ryšį su Tiesa, kaip ją pažinti, kaip save transformuoti pagal Tiesą.

Ar Tiesa turi charizmą?

cha·ris·ma
Origin mid 17th century (sense 2): via ecclesiastical Latin from Greek kharisma, from kharis 'favor, grace.'

Taigi, iš graikiškojo kharis, "malonė, kilnumas"

The New International Version: Keyword Study Bible in its "New Testament Lexical Aids" under the word KHARIS informs us:

"CHARIS...From its root, this word denotes that which causes joy, pleasure, that which creates delight in the recipient or observer. Hence, it is used with some latitude to mean gratification, thankfulness, gratitude or appreciation for a kindness granted or desired: a benefit, favor or gift: acceptance, approval, genorosity, open heartedness, or magnanimity. It was used especially to describe favors done without expectation of return. In reference to God we might understand it as the absolutely free expression of His loving-kindness to men, finding its only motive in His bounty and benevolence as the Giver: His unearned and unmerited favour. .....Meanings of charis:.....2. Grace, in act and deed, a favor conferred, a kindess, benefit, gift..."-p1686. italics ours

From Abbott-Smith's Manual Greek Lexicon of the New Testament we read, in part:

".....2 Subjectively, (a) on the part of the giver, grace, graciousness, kindness, goodwill, favour; esp. in the N.T. of the divine favour, grace, with emphasis on its freeness and universality.-italics ours.

Tiesa (Realybė, Visaapimanti Būtis) - asmuo ar beasmenė? Kokios savybės? Ar turi grožį, jėgą, išmintį, malonę, gailestingumą?

[xsistemax]

Charizma yra įgimta.Bet dažniausiai mes chrizma vadiname įvaizdį,prie kurio padirbėjo viešųjų ryšių specialistai.
Pvz.: jei ledi Di nebūtų paveldėjusi socialinio statuso?Jei tai būtų tavo žmona,žuvusi bandydama nuslėpti neištikimybės faktą?Ar būtum ja sužavėtas?
Manau,kad autoritetų aukštinimas būdingas neiniciatyviems,pasroviui plaukiantiems individams.Arba tiems,kas iš to aukštinimo turi naudos.
Tikroji tiesa yra objektyvių faktų visuma.Beasmenė.Tol,kol natsiranda interpretatorius,transformuojantis ją pagal savo suvokimą.
Dar papildysiu:dėl to,jog yra beasmenė,neturi jokių būdo savybių,būdvardžiais neapibūdinama.Būdvardžiai atsiranda intrpretuojant.

[a.t.sielis]

Tikroji tiesa yra objektyvių faktų visuma.Beasmenė.

Na ne, tai ką įvardinai kaip tiesą, tikrai nėra tiesa, nes:

1. Objektyvūs faktai neegzistuoja, visus juos fiksuoja kažkoks subjektas. T.y. visi faktai iš tiesų yra subjekto pažįstami faktai. Ir jų fiksavimas arba nefiksavimas priklauso nuo subjekto.
2. Objektyvių faktų visuma yra ribota, neapibūdina visos realybės, tai kaip tai gali būti tiesa? Kaip gali būti tiesa, kas neatitinka realybės?
3. Objektyvių faktų visuma neišvengiamai yra pilna klaidų, apgaudinėjimo, iliuzijos, jutimais surinktos informacijos neatitikimo tam, apie ką ta informacija surinkta.

Iš esmės, "tiesos" sąvoka tau tapatinga tiesioginio jutiminio patyrimo visumai. Bet jutiminis patyrimas neišvengiamai yra klaidingas, taigi, kaip tai gali būti tiesa? Tai klaida, ne tiesa

[xsistemax]

Apie subjektyvų suvokimą net nekalbėjau,jis iš interpretacijų srities.
Faktų visuma nėra ribota,ji begalinė,kas lygu faktų nebuvimui.☺
Tikroji tiesa ir yra tokia:nėra nieko,išskyrus tave patį.Nei autoritetų,nei tradicijų.Visa tai susikūrei pats,kad išvengtum atsakomybės prieš save.
Atrodo kaip kliedesys?Bet pabandyk įsigilinti,gal ateis nušvitimas? ☺
Giliai kapstom,vargu,ar kas nors supras.Bet noriu pasakyti,jog tu esi aš,paragrafas,TinSoldieris,žemės grumstas,galaktika...Visa visata.Pakanka duomenų padaryti išvadai,jog visatos protas šizofreniškas,kaip apmaudu bebūtų.Išdalintas į begalybę dalių.Gali būti,jog tik dėl to visata ir egzistuoja.

[a.t.sielis]

o.k., faktų visuma egzistuoja. Tai ir yra realybė, būties visuma.

Tu sakai, kad realybė yra beasmenė. Iš kur žinai?

Be to, sakai, kad "nėra nieko išskyrus tave patį". "tu pats"=realybė. Bet "tu pats" yra asmuo, vadinasi, realybė=asmuo.

Gerai, sakykim, visokie mažiukai "tu pats" yra netikri, egzistuoja tik faktų visuma, o anie neegzistuoja. Jeigu taip, kalbėtojas turi nutilti (jis neegzistuoja), ir palikti tik tiesą, t.y. tik faktų visumos egzistavimą. Kai tik jis kalba apie faktus, jis jau meluoja, iškreipia tiesą, nes prideda prie faktų visumos tai, kas neegzistuoja (neegzistuojančio savęs aktyvumą).

Faktų visuma begalinė = faktų visumos nebuvimas. Čia to paties tęsinys, faktų visuma=jos nebuvimas, t.y., faktų visuma neegzistuoja, tiesa neegzistuoja. Kalbėtojas taip pat turi neegzistuoti, nes prideda kažką bereikalingo prie neegzistuojančios faktų visumos. Kodėl gi tu kalbi ir bandai įvardinti kas yra tiesa?

Išvada: totaliai prieštarauji pats sau, ir pasimeti egzistavimo-neegzistavimo prieštarose.

[xsistemax]

Gal nespėjai paskaityt papildymo...
Tiesa yra. Viena.O štai asmeniškumo ji neturi.Nes yra sudėtinė,susidedanti iš begalybės dalių.

[a.t.sielis]

Nespėjau perskaityti papildymo

Apie papildymą:

Bet noriu pasakyti,jog tu esi aš,paragrafas,TinSoldieris,žemės grumstas,galaktika...Visa visata.Pakanka duomenų padaryti išvadai,jog visatos protas šizofreniškas,kaip apmaudu bebūtų.Išdalintas į begalybę dalių.Gali būti,jog tik dėl to visata ir egzistuoja.

Tiesa yra. Viena.O štai asmeniškumo ji neturi.Nes yra sudėtinė,susidedanti iš begalybės dalių.

Visuma, pagal tave, susideda iš begalybės dalių.

Pagal mane (to supratimo išmokau iš reginčių Tiesą, ir jam pritariu), mes matome begalinę visumos įvairovę, begalines skirtybes.

Tu, aš, ir visos kitos gyvos esybės, visi daiktai ir energijos, nesame vien atskiri elementai, egzistuojantys nepriklausomai. Matyti, kad yra vienarūšybės, o galiausiai, jeigu sakai, kad Tiesa arba visuma yra viena, tai pripažįsti jos principinį nepadalintumą. Jeigu ji būtų iš principo padalinta, mes galėtume kalbėti tik apie realybių daugybiškumą, o ne apie vieną Tiesą. Negaliotų teiginys "viena Tiesa". Nes jeigu egzistuoja tik dalys, tai jokios vienos nėra, yra tik dalių egzistavimas.

Ar visuma yra dalių suma?

Kame egzistuoja dalys? Negalėtum jų sumuoti kaip visumos, jeigu jos nebūtų kokybiškai vienoje sferoje. Todėl visuma nėra dalių suma, visuma yra didesnė už dalis "erdvė", arba būtis, kuri viršija visas dalis kartu sudėtas, bet kartu yra kokybiškai vienos prigimties. Jeigu ji viršija, ji yra priežastis, o dalys yra efektai. Efektas negali būti pranašesnis už priežastį, todėl, jeigu aš, tu, ir visos kitos gyvos esybės yra asmenys, priežastis yra didesnis asmuo.

Tokiu būdu, viena Tiesa, viršiausioji Realybė, yra Asmuo, o aš, tu, ir visos kitos gyvos esybės, bei visi daiktai, yra tos Realybės efektai.

Realybė neserga šizofrenija, tai mūsų būsena šiuo metu yra šizofreniška. Šizofrenija išgydoma atrandant egzistuojantį kiekvieno iš mūsų ryšį su Realybe. Kaip sako filme "Avataras" Pandoros gyventojų šventikė, "pažiūrėsim, ar tavo beprotybė gali būti išgydyta".

[xsistemax]

Krūva akmenų yra kalnas. Bet jis tik krūva akmenų.Nėra sunkesnis už sudėtines dalis.
Žmonija ņėra asmuo.Nors susideda iš to paties objekto skirtingų projekcijų.Visumoje dingsta išskirtinumas,kuris apibūdina asmenį.Nelieka būdvardžių,nes jie vienas kitą sunaikina priešingomis reikšmėmis.

[a.t.sielis]

Žmonija nėra asmuo. Krūva akmenų nėra vienas akmuo. Bet žmonija nėra žmonių priežastis. Žmonės yra žmonijos priežastis. O kas žmonių priežastis? Toliau, kas žmonių priežasties priežastis ir t.t.? Vieno žmogaus priežastis yra du žmonės - jo tėvai. O kas pirmųjų tėvų priežastis? Gamta? O kas gamtos priežastis? Visuminė realybė.

Krūva nėra akmenų priežastis, akmenys (+ erdvė, + atrama, + sudėliojusios jėgos) yra akmenų krūvos priežastis. O kokia akmenų priežastis, arba kilmė? Susilydžiusi uoliena iš pradžių, paskui atšalo, paskui susiskaldė.

Nepamirškime, kad yra viršesni ir mažesni asmenys. Jeigu nori pamatyti žmoniją viršijantį asmenį, reikia tam tikros kvalifikacijos, jo nepamatysi taip pat lengvai kaip kitus žmones. Bet kad priežastys turi turėti daugiau savybių, negu turi efektas - žmogus - toks yra natūralus ir nuoseklus filosofinis žinojimas.

[xsistemax]

Na va,prakalbai kaip eilinis kunigas,įvarytas į kampą.Tikrai manai,kad esu pernelyg kvailas suprasti?Ar pernelyg protingas? ☺
Beje,apie priežastį ir pasekmę:jos visiškai lygiavertės.Ir nesvarbu,kuri yra pirmoji,svarbu tik tai,jog jos neišskiriamos.Įrodyta.
Nėra žemesnių ar aukštesnių asmenų,mes patys nustatome hierarchiją.Vieni nori valdyti,kiti nori būti valdomi.Abu norai-iškrypimai.Nėra prigimtiniai.