Kaip pasikeistų ateisto gyvenimas, jeigu būtų įrodytas Dievo egzistavimas?

[Visažinis]

Forume turime ateistų, tad labai knieti sužinoti kaip jų manymų (nes žinoti neįmanoma), pasikeistų jų gyvenimas, jeigu būtų įrodytas Dievo egzistavimas?

Situacija paprasta: mokslininkams pagaliau pavyko įrodyti Dievo egzistavimą. Jie įsitikino, kad yra protinga esybė sukūrusi Visatą, ir toji esybė yra teigiamai nusiteikusi žmonių atžvilgiu.

Temoje nekalbam apie tai, kaip jie galėjo tokius dalykus sužinoti ar apie tai ar buvo atliktos metaanalizės ir metaanailizių metametametametanalizės.

Darom prielaidą, kad tokia diena atėjo, ir tokia informacija patvirtinta.

Tad klausimas: kaip pasikeistų ateisto gyvenimas, jeigu būtų įrodytas Dievo egzistavimas?

[time]

Pradžiai galiu pasakyti, kad ateitistai gyvena nevisai pilnavertišką gyvenimą ir save realizuoja iš labai siauros krypties, jiems kaikurios dorovės ir moralės normos gali būti nežinomos ir nepažintos. Jie patys renkasi ką nori pažinti ir ko nepažinti, taip save nukreipdami tam tikra linkme. O sričių, kurios eina iš ateistiško požiūrio yra tikrai nemažai, beveik visos pasaulio sritys yra tokios.

Todėl spręsti, kodėl žmonės tampa ateistais, sprendžiame iš to, kad dauguma linkę abejoti, nepasitikėti kitais, jie linkę kurti sąmokslo teorijas (kurioms nereikia jokio realaus turinio pagrindimo). Yra grupelė, kuri netiki Dievu ir realybe, kurioje jie suprojektuoti egzistuoti.

Visa ši dilema yra keista, nes esu perėjęs daug tikėjimų ir priėmes daug tikėjimo krypčių skelbiamų idėjų, tačiau neoficialiai. Taip dariau, nes mėgstu ekspermentus ir ne veltui norėjau įsitikinti kaip viskas vyksta. Pradžioje perėjau visas populiarias kryptis, nuo budizmo iki judaizmo ir t.t. Tačiau po kažkurios ilgesnės patirties ėmiau suvokti kad tai netikra.

Jos bedievės religijos ir suprantau, kad žmogus jas sukūrė ir pritraukė pasekėjų. Kad pasižymi viena veikiančia ypatybe ir gebama pritraukti savo pasekėju, tai neabejotina, bet tai žmogaus darbas. Nesijaučia jokio dvasiškumo ar tikėjimo. Viskas labai paviršutniška ir tie kurie gali tikėti tokiomis religijomis nespėjo pereiti kitų religijų, todėl jais visais pasinaudojo ir pritraukė būti pasekėjais. Ir dalinai manau, kad visos (įtraukiant mokslo ir nemokslo sritis) kryptys, išskyrus krikščionybę, gali būti ateistiško pagrindo ir tai gali būti įrodyta.

Dabar bandau atsakyti temos klausimą. Dievas leidžia rinktis kuom kas nori būti ir leidžia rinktis juom tikėti. Ar ne per gerai dar leista taip rinktis kiekvienam? Iš dalies Dievas padarė visatą visiškai nesaugiuoju būdu, tam kad, galėtų susikurti kuo įvairesnių variantų ir žmonės pamatytų kiek aplink skirtingo konteksto gali atsitikti ir įvykti. Ateistas neišimtis, jis stebi pasaulį irgi, bet jau iš siauresnės perspektyvos, jis atsirenka ko jis nori ar nenori. Bet dažniausiai tai vyksta neturint jokios realios patirties su tikėjimu ir dar neapsiskaičius, nepasigilinus, neišbandžius - todėl laikau, kad tai klaida. Jo gyvenimas sužinojus, kad yra Dievas neturi jokios įvairiapusės reikšmės.

[a.t.sielis]

Pasikeistų, kai kurie priimtų tą įrodymą, ir imtų plačiau mąstyti, labiau rūpintųsi gilesniais dalykais, atitinkamai, visuomenės pasikeistų. O kai kurie kovotų ir prieš faktą.

[Mekabciel]

Jo jo. Zmones maziau siukslintu, nerukytu, vaikai stropiai namu darbus darytu ir i pamokas vaiksciotu. O politikai pradetu rupintis nuskriaustaisiais. Saule sviestu, o menulis jai pritartu.

[a.t.sielis]

Nebūtinai. Tiesiog daugiau vertybių salų būtų, didesnės viršūnės. Bendra padėtis galėtų būti bloga, bet rastum daugiau "aukso pelenuose".

[Mekabciel]

Pelenu aukse rastu.

[.L.U.T.H.O.R.]

Įrodo, kad visatos kūrėjas egzituoja ir jis visiškai dėjęs ant mūsų 

[a.t.sielis]

Įrodo, kad visatos kūrėjas egzituoja ir jis visiškai dėjęs ant mūsų 

Kodėl?

[gidas]

kaip pasikeistų ateisto gyvenimas, jeigu būtų įrodytas Dievo egzistavimas?

Taigi, vėl hipotetinė prielaida, bet tiek to.  Jei taip atsitiktų, pasikeistų visų gyvenimas  - ir ateistų, ir agnostikų, ir tikinčiųjų, nes tikėjimo vietą smegeninėje užimtų žinojimas ir visa, kas iš to žinojimo seka...  Situacija taptų paradoksali - visi žino/niekas netiki.   Ateistai ir agnostikai priimtų kaip mokslinį faktą (nors suvirškinti šį faktą savaime visiems būtų labai sunku, o gal ir neįmanoma), bet  galiausiai paklaustų - o kaip jis tai padarė?  Ką darytų žinančiais tapę "tikintieji" neįsivaizduoju, ir šis klausimas asmeniškai žymiai įdomesnis. O jei esybė palankiai nusiteikusi, gali ir iš viso nereaguoti ir/ar toliau netikėti pažinimu.

[a.t.sielis]

bet  galiausiai paklaustų - o kaip jis tai padarė?

Galėtų atsekti, iki bepriežastingumo ribos.

Sakykim, mes norim sukurti virtualų pasaulį (kompiuteryje).

Pradžiai reikia programos ir kompiuterio.

Tada sėdi prie balto popieriaus lapo (t.y. tuščio failo) ir kuri programos kodą.

Iš to pavyzdžio intuityviai galima išvesti, kad reikia bent kelių dalykų, kad visata, kuri irgi yra kuriamas pasaulis, galėtų startuoti.

Iniciatoriaus, kuris turi "kompiuterį", t.y. įvairias galias ir sugebėjimą protauti.
Noro ir veiksmo.
Projekto.
Pirminių fundamentalių santykių/parametrų/sąlygų uždavimo ("programinė įranga"). Dėsnių visuma.
Veikiančio kodo, "paprogramių", etc.

Galvoju, ar galėtų kompiuterio paprogramė suprasti, kaip programuotojas ją sukūrė. Iš ko sukūrė - iš idėjos, gyvenimo, paverstų skaičiais ir raidėmis, instrukcijomis, kurios pulsuoja kaip elektriniai impulsai kompiuterio mašinerijoje. Jeigu sugebėtų stebėti savo programą, ir kokius bruožus ta programa turi, kaip veikia, kažkiek galėtų suprasti, kaip veikia aukštesnis gyvenimas. Skaičių ir teksto sistemą, iš kurios susidaro programa, irgi kažkiek galėtų apčiuopti.

Ar galėtų suprasti, kaip kompiuteris buvo pagamintas fabrike? Kad žmogus panaudoja gamtos jėgas, pasinaudodamas gamtos elementais, turi tokią galią, suprasti, sukonstruoti, įgalinti veikti.

[.L.U.T.H.O.R.]

O kodėl ne? Nereikėtų personifikuoti kuriančios jėgos

[time]

Pasikeistų, kai kurie priimtų tą įrodymą, ir imtų plačiau mąstyti, labiau rūpintųsi gilesniais dalykais, atitinkamai, visuomenės pasikeistų. O kai kurie kovotų ir prieš faktą.

Labai mažai kas norėtų pasikeisti, jei nebūtų tiesiogiai paveikti kažkokio jų sąmonę apvalančio nuo blogio psichotroninio ginklo.

Kas jei paaiškėtų, kad technologijos kursto nesantaiką, verčia užmiršti tradicijas ir pagrindus. Taip išsigimsta visokios idėjos, kad Dievo negali būti ir daugelis tikrai patiki. Būtent per kvailas idėjas, velnio išdaigas, trolinimus, mes nebesuvokiame kokia aplinka čia yra, ir kokią mums davė ją Dievas. Dievas mums pasiūlė vienkrytį gyvenimo variantą, tai toks būdas irgi, nereiškia, kad nesamonė. Tai lygiai tas pats kaip suprasti ir pripažinti, kad žmogus turi 2 akis, ausis, kojas, rankas, 10 pirštų ir pan ir negalėti persikūnyti į kitokią būtybę. Nesamonė būtų tai neigti. Jeigu Dievas leido pasirinkti patiems mums, ką daryti, kaip gyventi, bet kartu atsiuntė ir teisingo kelio taisykles. Ir pilnai tikiu, kad Dievas yra būtent tokių įsitikinimų kūrėjas ir jo kūrinija nors ir laisva, renkasi pati pasirinkimus, nes taip leido (toks sukūrimo būdas).

Jeigu suprastu žmonės, kad per telefonus ir kompiuterius ir įvairius viliojimus jų samonė nukreipinėjama ir švaistoma nereikšmingiems dalykams, o iš to džiūgauja tik sukūrę žmonės, suprastu kokia apgaulė čia vyksta. Bet tik jei sąžiningai bandytu suvokti.

Kaip sakiau, žmogus būtent toks, tai ir sistema,kurioje jis yra būtent tokia. Čia toks kūrėjo buvo pasirinkimas, mes kūriniai.

[a.t.sielis]

eigu suprastu žmonės, kad per telefonus ir kompiuterius ir įvairius viliojimus jų samonė nukreipinėjama ir švaistoma nereikšmingiems dalykams, o iš to džiūgauja tik sukūrę žmonės, suprastu kokia apgaulė čia vyksta.

Zuckerbergas džiūgauja iš Facebooko

[time]

Zuckerbergas džiūgauja iš Facebooko

Gal ir tu džiūgauji?

[a.t.sielis]

Ne. Manau, nesąmonė visi tie kompai, jeigu jų nebūtų, žmonės labiau gerbtų kitų žmonių laiką ir darbą, būtų didesnis užimtumas, mažesnė bedarbystė ir daug kitų pozityvių dalykų visuomenėje.