Kaip pasikeistų ateisto gyvenimas, jeigu būtų įrodytas Dievo egzistavimas?

[puodukass]

neįžvelgiu tokio dalyko, nei poreikio vienam kitą įtikinėti kuo nors, nei kad tai darom.

Terėjau mityse ne šitą temą, o visas apie religiją. O čia tas "įtikinėti" tikriausia vėl ne pagal paskirtį panaudotas terminas, tiksliau būtu "dažnai nesutampa nuomonės".
 

Žmonės tiki, ir viskas su jais gerai, what's the problem?

Jei tiki/netiki Dievo egzistavimu jokių problemų, netikint netgi saugiau, mažiau tikimybių nuklysti į kraštutinumus. Patikėjus Dievo egzistavimu gali kilti noras išsiaiškinti: kas tas Dievas?, asmuo- neasmuo?, palaiko ryšį su žmonėm-nepalaiko? religijos tikros-netikros ir t.t.  ir čia platus laukas nugrybavimui.

[paragraf 78]

Nemanau, kad kažkuo baisiai keistūsi

[a.t.sielis]

čia platus laukas nugrybavimui.

no problem, kas ieško, tas ras, kas beldžiasi, tam bus atidaryta

---

Nors nebuvau super duper ateistas, daugiau kvailiukas bet nustojus būti ateistu, gyvenimas smarkiai pasikeitė. Tai jeigu ateistai pagal temos klausimą susiklosčius aplinkybėms, nebūtų užsispyrę likti ateistais, tai daug kas pasikeistų.

[time]

Ateisto gyvenimas nesisieja su vargu ar priklausomybe nuo vienumos, todėl gaunasi, kad tai savotiškas pabėgimas nuo realybės.

Nors nebuvau super duper ateistas, daugiau kvailiukas bet nustojus būti ateistu, gyvenimas smarkiai pasikeitė. Tai jeigu ateistai pagal temos klausimą susiklosčius aplinkybėms, nebūtų užsispyrę likti ateistais, tai daug kas pasikeistų.

[a.t.sielis]

time, nesupratau, ką pasakei. Gal gali kitaip?

[time]

time, nesupratau, ką pasakei. Gal gali kitaip?

Gali tik nesuprasti, kad būdamas ateistu apsisaugojei nuo realybės ir vargo. O Dievo kelias ir kokį jį religija bando realizuoti yra visiškai priklausomas nuo to kokius žodžius pasakys vienuma. Vienuma = subrendusių žmonių visuma apiimta kančios ir vargo koncepcijos. Visuma = subrendusių ir nesubrendusių žmonių visuomenė, kurioje tam tikra žmonių dalis moka apsisaugoti nuo vienumos įsitvirtinimo jų asmeniniame gyvenime. O svarbiausia amžius negali paveikti jokios ribos, dėl to ir suaugusiųjų pasitaiko nesubrendusių ir linkusių krypti link fantazijos, link apsisaugojimo nuo realybės, kančių ir vargų. Nors tokia "optinė iliuzija" nesuteikia jokio atspalvio, turime išsaugoti kiekvieną atvėjį.

Gali mane vaizduoti, kad aš nieko nesuprantu, bet pasakau - ką ir norėjau pasakyti. Tad pasakau labai vienkryptišką nuomonę ir nepalaikau antrosios pozicijos, kuri yra ateistiška bendruomenė. Nors pats buvau ta bendruomenė kažkada ir kažkur labai senai. Manau, nebetie laikai nesuprasti kas darosi aplink ir neatskirti, kad reikia geriau laikytis tradiciškos visumos požiūrio linkti link kančios koncepcijos ir stipriai vargti, norint išspausti kažką labai gryno. Tokį grynumą gal anksčiau galėdavo lengviau gauti, bet dabar esu linkęs manyti kitaip ir manau, geriau turėti apsaugą ir užnugarį. Tai geriausia pasitikėti, kad Dievas yra, po kolkas. O realiai išrišti kiekvieną žmogų, kuris realiai kenčia negalima.

Bet realiai, nematau, kad tai defektas, kad tai negrįžtamasis pokytis. Tik manau, kad reikia perkopti Dievą ir prašyti išrišimo. Kančių atpirkėjas yra pas kiekvieną ir reikia nenustoti tikėti. Tiesiog manau, kad yra kelias grįžti perkopiant šį pokytį. Ir tai realizuoti visiškai įmanoma.

[Cws]

O ar visi tie ateistai tokie neišprusę ir neišsimokslinę, siauro akiračio, tuščius gyvenimus gyvenantys žmogeliai? Ne. Žmogus pats renkasi kaip jis nori gyventi, bet jis taip pat renkasi ir tai, kuo jis nori tikėti ir jei jau Dievas duoda galymybę gyventi taip kaip norime, tai reiškiasi, kad ir ateizmas buvo jo planuose, o pasakoti apie tai, kaip vienas ir kitas kažkuom tai nusileidžia vienas kitam tai yra bergždžias reikalas ir aš užuodžiu fanatizmą.

[kiskis]

Taip meska ir uodas niekuo viens kitam nenusileidzia, nei ugiu nei drasa nei gebejimu skraidyti, jie yra lygus, jei nelygus as uzuodziu diskriminacija. Kurmiai irgi buvo Jo planuose.

[idenmeyou]

Gyvenimas lyg ir pasikeistų. Ateistui reikia realaus įrodymo, jam neužtenka tikėti, jis ieško kaip paneigti Dievą, kurio nemato.

Esmė ta, kad Dievą įrodžius ateistas būtų suklydęs, bet ar tai būtų jo atsivertimas, tikėjimas Dievu? Labiau tai būtų įtikėjimas, žinojimas tiesos, kad taip yra. O pats tikėjimas yra labiau aklas, tad ateistas niekada netaptu tokiu tikinčiu, kuris negali Dievo įrodyti, bet Dievu tiki.

[paragraf 78]

O pats tikėjimas yra labiau aklas

Aklas tikėjimas vadinamas fanatizmu, o fanatizmas su tikėjimu turi tiek pat bendra, kiek diskotekoje šokantis girtas paauglys su profesionaliu baletu

[idenmeyou]

Fanatizmas yra labiau psichopatiškas, kuomet yra ignoruojama tiesa ir faktai ir šventai tikima savo idėja.

Jei tikėjime yra žinojimas, tai tuomet koks čia tikėjimas, kai gauni sakykim gerą argumentą savo protui. Čia labiau tampa žinojimas ir pasirinkimas tikėti, nes taip pasirenki tinkamą pusę. Kaip kažkas yra pasakęs geriau Dievu tikėti, nes jeigu jis yra tu išloši, jeigu jo nėra nieko nepraloši.

[a.t.sielis]

Jei tikėjime yra žinojimas, tai tuomet koks čia tikėjimas, kai gauni sakykim gerą argumentą savo protui.

Kai nėra žinojimo ir argumento - aklas tikėjimas, kai yra žinojimas ir argumentas - neaklas tikėjimas.

Čia labiau tampa žinojimas ir pasirinkimas tikėti, nes taip pasirenki tinkamą pusę. Kaip kažkas yra pasakęs geriau Dievu tikėti, nes jeigu jis yra tu išloši, jeigu jo nėra nieko nepraloši

Paskalio lažybos neteisingai suprantamos. Paskalis nesako, kad dėl tokios išvados (kad tikėti naudingiau)  pradedi tikėti. T.y. argumentas negeneruoja tikėjimo, argumentas tik leidžia suprasti, kad tikėjimo pusėje yra išlošis. Tai dar nereiškia, kad žmogus atsistoja į tikėjimo pusę, tai duoda akstiną neignoruoti tikėjimo pozicijos egzistavimo. T.y. Paskalio lažybų išdava ta, kad, verta bandyti gauti tikėjimą, susipažinti, kontaktuoti su tikėjimo sfera, not keeping aloof.

Ir teisingai sakai, žinojimas reiškia, kad įgalinamas pasirinkimas. Jeigu nėra žinojimo, tai aklas tikėjimas, aklas pasirinkimas, jeigu yra žinojimas, tada pasirinkimas realus.

Tikėjimą galėtume apibrėžti kaip "priėmimą kaip tiesos, visuminės realybės, svarbiausio dalyko". Tai priimti kažką vienaip ar kitaip turime (materiją, etc.), tai neišvengiama. Pasirinkimas neišvengiamas, klausimas, tik kokiomis sąlygomis jis atliekamas. Jeigu mums duodamas žinojimas, tada viskas puiku, pasirenkame teisingai, ne aklai.

[xsistemax]

Pasikeistų ne ateistai,bet tikintieji.Jų paprasčiausiai neliktų,tikėjimą pakeistų žinojimas.O tai jau visai kita kategorija. ☺

[idenmeyou]

Kai nėra žinojimo ir argumento - aklas tikėjimas, kai yra žinojimas ir argumentas - neaklas tikėjimas.

Ankstesnėse šios temos žinutėse būtent tai buvau minėjes.
Paskalio lažybos, bet kokiu atveju yra savanaudiškos. Nes žmogus žinodamas, kad už savo tikėjimą ar netikėjimą gali išlošti, meta monetą ir lošia tikėti ar ne.