Ką žmonės aukoja už norų išsipildymą?

[Visažinis]

Internete galima rasti daug magijos ritualų, kurie sako, kad padės išpildyti vieną ar kitą norą.

Štai, kad ir anomalijoje: http://anomalija.lt/2015/11/tikra-juodosios-magijos-pinigu-pritraukimo-apeiga/

Skaitant straipsnį, galime suprasti, kad aukojame tik kraują už pinigus. Tačiau kyla klausimai kam būtent mes tą kraują aukojame ir ar tikrai tik kraują? Gal aukojame kur kas daugiau, negu patys žinome? Pvz. sveikatą, santykius, ramybę...

[paragraf 78]

Pagal archajinę religinę ir maginę sampratą, kraujas yra gyvybė, tad pagal šią sampratą, tu aukoji ne savo kraują, o savo gyvybę.

[.L.U.T.H.O.R.]

Apskritai paėmus tai viską aukoją ir santykius ir sveikatą, potenciją, ką tik sugalvoja, bet tai daro sąmoningai. O kad aukojant viena gali susigadint kita, tai dažniausiai, ne pačios magijos, bet jos rezultatų pasekmės. Tarkim noriu gauti daug pinigų, padarau ritualą, gaunu darbo pasiūlymą, su labai geru atlyginimu, žinoma priimu, bet ten reikia arti belekaip, prasideda stresai, dėl streso pradeda viskas erzinti, pykstiesi su visais, prastėja sveikata. Todėl dažniausiai reikia apgalvoti visas pasekmes, kurios gali atsirasti. Bet paprasti pinigų, sėkmės, meilės pritraukimo ritualai skaudžių pasekmių neturi, na bent jau dažniausiai.

[paragraf 78]

@Legionas labai geras pastebėjimas

[Vendigo]

Aš paaukojau viską. Žinau net kiek apytiksliai gyvensiu.

[.L.U.T.H.O.R.]

Aš paaukojau viską. Žinau net kiek apytiksliai gyvensiu.

Ir sveikatą, ir santykius, ir ramybę ir visa kita?

[Vendigo]

Viską.

[TinSoldier]

Viską.

Ir plaukus?

[Vendigo]

Jeigu paakojau viską, tai nereiškia, kad dabar esu ligoninės palatoje su prijungtu dirbtinio kvepavimo aparatu.

Tad ir tavo sarkastiški plaukai kol kas ant mano galvos vis dar.

[001]

Jeigu paakojau viską, tai nereiškia, kad dabar esu ligoninės palatoje su prijungtu dirbtinio kvepavimo aparatu.

Tai ką būtent tada reiškia paaukoti sveikatą? Į metus kartą peršalti? Nes arba negalutinai kažką paaukojai, arba tikrai ne viską. Papasakok plačiau, atsakymai galimai kam pravers (arba bent bus įdomūs), o abstrakčios vingrybės -- nelabai.

[Vendigo]

Paaukojau viską, t.y. būti pasiruošusiam už prašymus atiduoti viską. Nėra taip, kad iš karto visko netenki.

[001]

Paaukojau viską, t.y. būti pasiruošusiam už prašymus atiduoti viską. Nėra taip, kad iš karto visko netenki.

Dabar daug kartų aiškiau! Tiesa kad logiška po mažu viską prarasti, o ne per kelias akimirkas likti basam. O gal gali pasidalinti kas taip suviliojo, ar ko taip reikėjo, kad tokiems dalykams pasiryžai ir ar taip pasielgei sąmoningai, savo noru? Niekados nesupratau dėl kokių realių priežasčių žmonės taip elgiasi (spekuliuoti, kad dėl meilės, pinigų, šlovės ir t.t. galima, bet konkretūs pavyzdžiai gerokai įdomesni). Aišku, suprantu, jeigu to daryti nesinori.

[Vendigo]

Parašysiu trumpai: kai atsisuka nuo tavęs šviesa, belieka pasirinkti tamsą.

O kodėl pasirinkau sunku pasakyti. Kartais atrodo, kad tai manę pasirinko. Nesididžiuoju ką darau (o esu padaręs daug blogų dalykų), tačiau to ir nesigėdiju.

Jeigu pasirinksi tamsą, daug smagiau gyventi. Aišku kainuoja, bet smagumas viską atperka.

Gaila, kad žmonės viską vertina per žmogiškumo ir empatijos faktorius:

"Kaip jis gali ramia sažine prakeikti žmogų, juk tam amoralu"!

Tad kartais sunkiai sekasi rasti bendrą kalbą.

[time]

Paaukojau viską, t.y. būti pasiruošusiam už prašymus atiduoti viską. Nėra taip, kad iš karto visko netenki.

Sorry, nenoriu užgauti, bet čia kažkoks meinstrymas. Nieko nenori sakyti, svaidais paprastais posakiais, kuriuos kiekvienas gali pasakyti. Maždaug sakai: "Aš tik aukoju tai ko nereikia", "Aš žinau dėl ko aukoju", "nes taip reikia". Rimtai nesupyk, bet tas nieko nepasako. O jeigu nieko nenori sakyti, geriau nesakyk.

Parašysiu trumpai: kai atsisuka nuo tavęs šviesa, belieka pasirinkti tamsą.

O kodėl pasirinkau sunku pasakyti. Kartais atrodo, kad tai manę pasirinko. Nesididžiuoju ką darau (o esu padaręs daug blogų dalykų), tačiau ir to nesigėdiju.

Jeigu pasirinksi tamsą, daug smagiau gyventi. Aišku kainuoja, bet smagumas viską atperka.

Gaila, kad žmonės viską vertina per žmogiškumo ir empatijos faktorius:

"Kaip jis gali ramia sažine prakeikti žmogų, juk tam amoralu"!

Tad kartais sunkiai sekasi rasti bendrą kalbą.

Kiek suprantu perėjai į tamsiąją pusę. Koks tai pojūtis po perėjimo? Kuo skiriasi gėris ir blogis (tamsa ir šviesa ir t.t.)? Ar kuom nors padėjo ta tamsa?

[001]

Parašysiu trumpai: kai atsisuka nuo tavęs šviesa, belieka pasirinkti tamsą.

<...>

Jeigu pasirinksi tamsą, daug smagiau gyventi. Aišku kainuoja, bet smagumas viską atperka.

Gaila, kad žmonės viską vertina per žmogiškumo ir empatijos faktorius:

"Kaip jis gali ramia sažine prakeikti žmogų, juk tam amoralu"!

Tad kartais sunkiai sekasi rasti bendrą kalbą.

Na, nereikia nieko vertinti kaip kategoriškai gerai ar blogai, nes pasukus perspektyvą gali visai kitaip pasirodyti.
Lygiai taip pat ir tau kas yra smagu blogyje, kitam to atitikmuo būtų rami sąžinė, vidinė ramybė, tai čia nei tavo, nei pastarojo kaltė. Tokiems žmonėms nemanau, kad verta ir rasti bendrą, artimą kalbą, vis tiek po to nesikertantys interesai galiausiai jus išskirs dėl priešingybių ir kitų faktorių. Tiesiog aš pats asmeniškai tai kad ir kaip norėčiau, bet neįsivaizduoju savęs situacijoje, kad dėl kažkokio smagumo (kad ir teigiamam lauke, nesvarbu) paaukočiau savo vertybes. Tiesiog nerandu tokio smagaus dalyko, bet gal čia tik aš toks.