Ar žmonės netikintys dievu yra nepilnos komplektacijos?

[TinSoldier]

Ačiū už patikslinimą

Bet turėjau omenyje, kad "dievas" yra konkretesnis dalykas už "kažką". Sąvoka "dievas" savyje jau neša tam tikras "savybes", tam tikrus simbolius, kaip sakai, tam tikrus galbūt tikėjimus ir t.t.
Dievas nėra konkretus objektas, bet ta sąvoka tikrai yra konkretesnė už "kažką".

"Kažkas" ir "dievas" nėra pakaitiniai žodžiai. Niekas nesako: norėčiau dabar dievo (=kažko) užvalgyti ar pan.

[Mekabciel]

Na, galbūt savo filosofijoje naudoji tokią terminologiją, tai negaliu nieko sakyti.
Tačiau šiaip "dievas" nuo "kažkas" skiriasi velniškai.. Dievas jau iš karto yra tam tikra konkretybė. Nebent "dievą" vartoji totaliai panteistine forma. Bet tuomet reiktų tą patikslinti. Nes dabar tikėjimas į "dievą" asocijuojasi su tikėjimu į "kurėją".

Tad ir reikėjo rašyti, kad "žmogaus konstrukcijoje yra poreikis tikėti kažkuo."

Manau, kad sutiksi, jog tarp šio ir taviškio sakinio - yra nemažas skirtumas

Ne, zmogaus konstrukcijoje yra poreikis tiket konkreciai dievu, o ne kazkuo.

As dieva su zodeliu "kazkuo" sulyginau, kad neuzsiciklinti ties juo, nes tas pats dievo apibrezimas - aukso versis.
Nera pas zmones poreikio tiketi kazkuo. Tikejimas kazkuo tai tiesiog tikejimo pakopos aukso versio periode.

[TinSoldier]

Na, tai tuomet vėl grįžtam prie to paties, kad tu absoliučiai jokio argumento nepateiki, tik švaistaisi išvadomis

[Mekabciel]

Na, tai tuomet vėl grįžtam prie to paties, kad tu absoliučiai jokio argumento nepateiki, tik švaistaisi išvadomis

Na tokiu atveju as paklausiu is ko susideda argumentas jei ne is teiginiu ir isvadu?
Juk parasiau, kad yra dievo archetipas. Kokio dar argumento reikia?

[paragraf 78]

Dievas nėra konkretus objektas, bet ta sąvoka tikrai yra konkretesnė už "kažką".

Įvairių religijų mistikai, dievą dažnai įvardina kaip Didysis niekas. Tai nereiškia, kad jo nėra, tačiau išreiškia, kad mes nieko konkretaus apie jį pasakyti negalime dėl savo netobulumo.
Tai tam tikra prasme, gal pasakymas kad Dievas yra kažkas, yra pakankamai geras?
(čia šiaip pamąstymas)

[TinSoldier]

Na tokiu atveju as paklausiu is ko susideda argumentas jei ne is teiginiu ir isvadu?
Juk parasiau, kad yra dievo archetipas. Kokio dar argumento reikia?

Šiuo atveju argumentas turėtų turėti bent kažkokią loginę seką, ar kažkokius faktus, paremiančius teiginius.

Archetipas yra socialinis konstruktas, persikėlęs į kolektyvinę sąmonę/pasąmonę. Tai neturi nieko bendro su žmogaus, kaip būtybės, konstrukcija. Tai nėra biologinis poreikis, tai nėra biologiškai paveldimas poreikis. Tai yra socialinis-kultūrinis konstruktas.

Tai, kad įvairios kultūros, įvairios civilizacijos ir įvairios gentys susikonstruoja tikėjimus dievais, nieko nepasako. Įvairios kultūros, įvairios civilizacijos ir įvairios gentys konstravosi plaktukus, visų kurių konstrukcija yra labai panaši. Ar tai reiškia, kad plaktukų gamybą yra žmogaus esybėje arba "konstrukcijoje"? Ne. Tiesiog gali būti tam tikras poreikis, kuris verčia žmogų ar gaminti plaktukus, ar įtikėti dievais. Šie dalykai yra lengvai prieinami, primityvūs (neturiu omeny blogąja prasme), paprasti ir intuityvūs konstruktai, kurie, todėl nekeista, jog ir paplinta ir kartojasi.

Tačiau tų konstruktų galima atsisakyti. Jeigu yra patogi alternatyva plaktukams, kuri gali patenkinti poreikius, nafig tas plaktukas. Jeigu yra patogi ir tenkinanti alternatyva tikėjimui dievu, nafig tas tikėjimas dievu. Būtent tas ir pasireiškia tarp daugybės individų, tarp įvairių visuomenių, kurių pavyzdžius jau daviau.

Tai, kur visame šitame yra priežastis teigti, jog tai, kuo tiki ateistai, kas tenkina ateistus, kažkuo nusileidžia tikėjimui dievu? Kur ir kokia ta priežastis?

[Mekabciel]

Šiuo atveju argumentas turėtų turėti bent kažkokią loginę seką, ar kažkokius faktus, paremiančius teiginius.

Archetipas yra socialinis konstruktas, persikėlęs į kolektyvinę sąmonę/pasąmonę. Tai neturi nieko bendro su žmogaus, kaip būtybės, konstrukcija. Tai nėra biologinis poreikis, tai nėra biologiškai paveldimas poreikis. Tai yra socialinis-kultūrinis konstruktas.

Jei tai neturi nieko bendro su butybes konstrukcija, iskur tas atspindys sociume? Ir nebutinai tai turi buti biologinis poreikis, poreikiu daugiau yra. Be to ar tai nera biologinis poreikis, juk zmogus siekia but tobulai graziu, dievisku savo sugebejimais, nemirtingu ir t.t.

Tai, kad įvairios kultūros, įvairios civilizacijos ir įvairios gentys susikonstruoja tikėjimus dievais, nieko nepasako. Įvairios kultūros, įvairios civilizacijos ir įvairios gentys konstravosi plaktukus, visų kurių konstrukcija yra labai panaši. Ar tai reiškia, kad plaktukų gamybą yra žmogaus esybėje arba "konstrukcijoje"? Ne. Tiesiog gali būti tam tikras poreikis, kuris verčia žmogų ar gaminti plaktukus, ar įtikėti dievais. Šie dalykai yra lengvai prieinami, primityvūs (neturiu omeny blogąja prasme), paprasti ir intuityvūs konstruktai, kurie, todėl nekeista, jog ir paplinta ir kartojasi.

Na tai o poreikis ar ne zmogaus esybes dalis?

Tačiau tų konstruktų galima atsisakyti. Jeigu yra patogi alternatyva plaktukams, kuri gali patenkinti poreikius, nafig tas plaktukas. Jeigu yra patogi ir tenkinanti alternatyva tikėjimui dievu, nafig tas tikėjimas dievu. Būtent tas ir pasireiškia tarp daugybės individų, tarp įvairių visuomenių, kurių pavyzdžius jau daviau.

Na ir kas kad zmones atsisako to tikejimo i dieva. Tikek i ka nori. Vistiek tiki i kazkoki aukstesniji ivaizdi.

Tai, kur visame šitame yra priežastis teigti, jog tai, kuo tiki ateistai, kas tenkina ateistus, kažkuo nusileidžia tikėjimui dievu? Kur ir kokia ta priežastis?

As to neteigiu.

[TinSoldier]

Jei tai neturi nieko bendro su butybes konstrukcija, iskur tas atspindys sociume? Ir nebutinai tai turi buti biologinis poreikis, poreikiu daugiau yra. Be to ar tai nera biologinis poreikis, juk zmogus siekia but tobulai graziu, dievisku savo sugebejimais, nemirtingu ir t.t.

Jeigu tai nėra biologinis poreikis, o socialinis, reiškia, kad jis yra išmokstamas ar įdiegamas, ar įsidiegiamas, ar pan. Dabar dauguma žmonių turi poreikį būti turtingais. Tačiau ar tai reiškia, kad tas poreikis yra žmogaus konstrukcijos dalis?

Nežinau, kuo siejasi sugebėjimų ar grožio siekis su tikėjimu dievu...

Na tai o poreikis ar ne zmogaus esybes dalis?

Poreikis - taip. Dėl to nesiginčiju. Ginčijuosi dėl to, _koks_ poreikis Ir taip, net ir konkretus poreikis gali būti žmogaus esybės dalimi. Pavyzdžiui, kad ir tas tikėjimo dievu poreikis. Tačiau tai būtų atskiro individo asmenybės dalis, o ne žmonių, kaip rūšies visumos. Tikėjimas dievu nėra kažkoks prigimtinis visų žmonių poreikis, ar asmenybės dalis.

Na ir kas kad zmones atsisako to tikejimo i dieva. Tikek i ka nori. Vistiek tiki i kazkoki aukstesniji ivaizdi.

As to neteigiu.

Juk rašei, kad iš esmės be dievo siekio nėra jokio kito poreikio. Jog visi kiti poreikiai - tik trumpalaikiai ir atkrentantys. Ar kažką ne taip supratau?

[Mekabciel]

Jeigu tai nėra biologinis poreikis, o socialinis, reiškia, kad jis yra išmokstamas ar įdiegamas, ar įsidiegiamas, ar pan. Dabar dauguma žmonių turi poreikį būti turtingais. Tačiau ar tai reiškia, kad tas poreikis yra žmogaus konstrukcijos dalis?

Nežinau, kuo siejasi sugebėjimų ar grožio siekis su tikėjimu dievu...

Beabejo tai konstrukcijos dalis. Yra 5 pagrindiniai žmogaus poreikiai rysyje su likusiu pasauliu(tokiais paciais kaip jis). Zmogus netik biologiniai poreikiai, nes jis yra socialine butybe, be to biologinius poreikius jis irgi mokosi is kitu.

Sugebejimu ir grozio siekis tai "stabo kultas".

Poreikis - taip. Dėl to nesiginčiju. Ginčijuosi dėl to, _koks_ poreikis Ir taip, net ir konkretus poreikis gali būti žmogaus esybės dalimi. Pavyzdžiui, kad ir tas tikėjimo dievu poreikis. Tačiau tai būtų atskiro individo asmenybės dalis, o ne žmonių, kaip rūšies visumos. Tikėjimas dievu nėra kažkoks prigimtinis visų žmonių poreikis, ar asmenybės dalis.

Na o kodel tai nera prigimtis visu zmoniu poreikis?
Daugiau nei puse pasaulio yra religingi, o kiti kitais budais bando savo poreiki patenkinti. Visi zmones nori buti laimingi, visi nori but mylimi ir mylet, nori gero maisto, saugiu namu, pakankamu pinigu, pripazinimo socialiniame gyvenime, ziniu ir isminties suvokti pasauli ir  savirealizacijos seimoje. Bet kai pasigilini i visus situos dalykus, tampa aisku, kad jie ne paciu situ dalyku nori, o tai kas stovi uz to.

Juk rašei, kad iš esmės be dievo siekio nėra jokio kito poreikio. Jog visi kiti poreikiai - tik trumpalaikiai ir atkrentantys. Ar kažką ne taip supratau?

Taip, bet nevertinau kas geriau ar blogiau.

[tadasas99]

Nu temos klausimas dalinai atsakytas pirmuose postuose, tai nesigilisiu, tik ieskant atsakymo buvo pamirstas svarbus klausimas ir jo atsakymas, t.y. kas yra religija, suvokiant kad ne religija sukure zmogu o zmogus religija tuomet klausimas kam to reikejo, zinant zmogaus savanaudiska peigimti klausimas ka religija mums duoda, ar tai ka gauname is religijos galetume gauti is kurnors kitur, ir ar galetume pilnavertiskai gyventi be to.
 Atsake situs klausimus turesit savo atsakyma.

[a.t.sielis]

Komplektacija pilna, tik ne viskuo naudojamasi. Čia kaip tose kalbose apie tai, kad žmogus naudoja tik 10% savo smegenų pajėgumų.

[tadasas99]

Komplektacija pilna, tik ne viskuo naudojamasi. Čia kaip tose kalbose apie tai, kad žmogus naudoja tik 10% savo smegenų pajėgumų.

klausimas daug sudetingesnis.
 Pvz paklausk suaugusiu zmoniu kurie auge asocialiose seimose ar jie turrjo laiminga vaikyste, nustebsi kiek ju atsakys teigiamai, nors zmogui augusiam tvarkingoje seimoje ir turejusiam drauga is asocialios seimos tas atsakymas skamba kaip visiska nesamone.
 Kodel? Todel kad zmogus vertindamas nesugeba atsiriboti nuo savos gyvenimiskos patirties, kad ir koki supratinguma bandome demonstruoti mes vertiname is savos varpines.
 T.y. Religingas asmuo niekada nesupras netikinciojo ir atvirksciai, ir mane knisa kai nesuprantantis bando aiskint koks kitas esa, pilnas, nepilnas, moralus, amoralus ir pan.
 Pamirsdami kad jie patys neturetu teisti kitu

[a.t.sielis]

Ogi niekas nieko neteisia, nes aš pats buvau netikintis savo laiku.

Čia niekas nieko neteisia, tiesiog bando paaiškinti, kodėl ateistiniai argumentai nėra teisingi, kad tie argumentai neįkalintų žmonių savyje, ir negadintų jiems gyvenimo.

[cs]

negadintų jiems gyvenimo.

Jei religija atspindi realijas panašias į "daugiau duoti, negu priimti", galima įgyti 100% pranašumą prieš nesusijusius visai su religine tematika.

Bet jeigu religinė tematika sudaro: "laukimas, ar prašymas stebuklų", gali nebeišeiti to parodyti.

[a.t.sielis]

Pasaulis paprastas: įsivaizduokim fabriką, mes galim įlįsti ten kur nors į laidų knibždėlyną, ir tas laidų knibždėlynas gali atrodyti sudėtingas ir absurdiškas, bet realiai fabrikas sukonstruotas žmonių, turi savininką, tikslą gaminti tam tikrą produkciją, darbininkus ir t.t. Ekspertas technikas įlįs į tą knibždėlyną, įjungs ir atjungs ką reikia, sutaisys ką reikia.

Taip ir mechanistinės pasaulėžiūros žmonės, gamtamoksliški materialistai-ateistai, jiems atrodo, pasaulis kažkokia mechanika, nieko už jo nėra. Atrodo, akivaizdu, kažkoks knibždėlynas, sudėtingas ir absurdiškas. Bet knibždėlynas turi tvarką, logiką ir tikslą, tiesiog tiems, kas nėra to "visatos fabriko" paskirti technikai, ta techinė materiali pasaulio pusė nesuprantama, t.y. nesuprantama kur "laidų" galai ir koks viso to tikslingumas.