Ar žmonės netikintys dievu yra nepilnos komplektacijos?

[TinSoldier]

Mekabciel,

Na, bet esmė mano klausimo nepakito
Ar žmonės, neturintys poreikio ir netikintys dievu yra nepilnos komplektacijos?
Ir kaip, tuomet, egzistuoja tokios didžiulės ateistų bendruomenės, kurios vis tiek plačiausios mano minėtose šalyse? Ar tų šalių visuomenės yra kažkokios brokuotos, lyginant su kokio Pakistano, PAR, Lenkijos bendruomenėmis?

[Mekabciel]

Mekabciel,

Na, bet esmė mano klausimo nepakito
Ar žmonės, neturintys poreikio ir netikintys dievu yra nepilnos komplektacijos?
Ir kaip, tuomet, egzistuoja tokios didžiulės ateistų bendruomenės, kurios vis tiek plačiausios mano minėtose šalyse? Ar tų šalių visuomenės yra kažkokios brokuotos, lyginant su kokio Pakistano, PAR, Lenkijos bendruomenėmis?

Jie irgi turi ta poreiki. Ateistas juk tiki kazkuo kitu. Savo jegomis, likimu, gyvenimu, prezidentu - tai ir yra jo dievas. Ir visad zmogus uzduoda gyvenimo prasmes klausima ir knieti suzinot, kodel egzistuoja, kas jam suteike gyvybe, kur jis keliauja ir t.t.

[TinSoldier]

Tai, tuomet, sorry, visiškai netiksliai formuluojamas pradinis teiginys
Nėra visiškai jokios priežasties teigti, jog tas esminis poreikis yra dievo, o absoliučiai visi kiti - tik kažkokie pakaitalai. Gal būtent tas dievo poreikis ir yra pakaitalas kitiems tikėjimams, tokiems kaip savo jėgomis, gyvenimu ir t.t. ?

To nėra kaip įvertinti. Bet ir nereikia. Nes, manau, logiškiausia būtų manyti, jog yra pamatinis poreikis, iš kurio gali kilti visi tie tikėjimai, tarp kurių neišskirtinis ir dievo. Pavyzdžiui, prasmės, vilties, užuojautos, stiprybės, artumo, arba, kaip pats sakei, prigimtinis poreikis sužinoti, kodėl jis egzistuoja. Tad nebent šituos poreikius galima būtų vadini "žmogaus konstrukcijos" dalimis. O tikėjimas dievu - tik to išraiška. Tačiau niekuo neišskirtinė ir ne nepakeičiama išraiška.

prezidentu - tai ir yra jo dievas

Tikrai su tuo nesutinku, bet nebeplėtosiu off-topic'o

[Mekabciel]

Tai, tuomet, sorry, visiškai netiksliai formuluojamas pradinis teiginys
Nėra visiškai jokios priežasties teigti, jog tas esminis poreikis yra dievo, o absoliučiai visi kiti - tik kažkokie pakaitalai. Gal būtent tas dievo poreikis ir yra pakaitalas kitiems tikėjimams, tokiems kaip savo jėgomis, gyvenimu ir t.t. ?

To nėra kaip įvertinti. Bet ir nereikia. Nes, manau, logiškiausia būtų manyti, jog yra pamatinis poreikis, iš kurio gali kilti visi tie tikėjimai, tarp kurių neišskirtinis ir dievo. Pavyzdžiui, prasmės, vilties, užuojautos, stiprybės, artumo, arba, kaip pats sakei, prigimtinis poreikis sužinoti, kodėl jis egzistuoja. Tad nebent šituos poreikius galima būtų vadini "žmogaus konstrukcijos" dalimis. O tikėjimas dievu - tik to išraiška. Tačiau niekuo neišskirtinė ir ne nepakeičiama išraiška.

prezidentu - tai ir yra jo dievas

Tikrai su tuo nesutinku, bet nebeplėtosiu off-topic'o

Visos formos trumpalaikes ir atkritineja. Poreikis tiesiog Dievui - egzistuoja. Jei zmogui pakolkas uztenka apvalkalo ar kazkokios kitos formos, jo ir dievas kitas. Atkritinejant ivairiausioms formoms zmogaus poreikis gryneja.

[paragraf 78]

Viskas ok su tais ateistais, jie irgi geri žmonės

P.S. tik vienas paradoksas: mano asmeninis pastebėjimas - panašu ateistai daug daugiau šneka apie dievą ir jiems daug daugiau rūpi dievo klausimas, nei tiems kurie yra tikintys

[Mekabciel]

Net neabejoju, kad ateistai ir yra patys didziausi tiketojai.

[TinSoldier]

<...>
Visos formos trumpalaikes ir atkritineja. Poreikis tiesiog Dievui - egzistuoja. Jei zmogui pakolkas uztenka apvalkalo ar kazkokios kitos formos, jo ir dievas kitas. Atkritinejant ivairiausioms formoms zmogaus poreikis gryneja.

Nematau nė vieno pagrindimo šitiems teiginiams. Lygiai tą patį galiu šnekėti apie tai, jog poreikis tiesiog sviestui - egzistuoja, o kiti poreikiai - trumpalaikiai ir atkritinėjantys.

P.S. tik vienas paradoksas: mano asmeninis pastebėjimas - panašu ateistai daug daugiau šneka apie dievą ir jiems daug daugiau rūpi dievo klausimas, nei tiems kurie yra tikintys

Ne paradoksas, kadangi priežastys, kodėl ateistai kalba apie dievą, skiriasi nuo priežasčių, kodėl tikintieji kalba apie dievą. Be to, visuomet reikia atkreiptį dėmesį į tai, kas pradeda kalbas labai kontraversiškais, provokuojančiais ir kartais net įžeidžiais teiginiais. Nors ir trumpais   (Kalbu bendrai, o ne apie šią diskusiją).

[paragraf 78]

Ne paradoksas, kadangi priežastys, kodėl ateistai kalba apie dievą, skiriasi nuo priežasčių, kodėl tikintieji kalba apie dievą. Be to, visuomet reikia atkreiptį dėmesį į tai, kas pradeda kalbas labai kontraversiškais, provokuojančiais ir kartais net įžeidžiais teiginiais. Nors ir trumpais   (Kalbu bendrai, o ne apie šią diskusiją).

Esmė ne kalbėjimo būde, o tame kiek kalbama. Ateistams dievo tema daug labiau rūpi nei tikintiesiems. Koks skirtumas kokia tema, jei jis vis tiek svarbi gyvenimo dalis
Šiaip dar vienas dalykas: labai retai sutiksi ateistą kuris kritikuodamas religiją supranta ką kritikuoja, nes dauguma kritikuoja patys būdami visiški infantilai toje srityje. Na čia panašiai, kaip kad aš dabar kritikuočiau kvantinę fiziką tam kas jos taip pat neišmano gal ir atrodysiu protingas, gal ir sau atrodysiu be galo protingas, tačiau bent kiek pasigilinusiam į kvantinę fiziką atrodysiu kaip nevisprotis )
Deja būtent taip dažniausiai jaučiuosi diskusijose su neišprususiais ateistais. Tačiau labai džiaugiuosi sutikęs pasikausčiusį ateistą, nes su jais diskusijos išties įdomios.

Kažkada buvau forume įmetęs paveikslėlį, tai dabar pakartosiu



Vertimas: Kai kas nors, kas neišmano Biblijos, tačiau imasi ją komentuoti

[Mekabciel]

Nematau nė vieno pagrindimo šitiems teiginiams. Lygiai tą patį galiu šnekėti apie tai, jog poreikis tiesiog sviestui - egzistuoja, o kiti poreikiai - trumpalaikiai ir atkritinėjantys.

Yra toks apibrezimas kaip aukso versis ar stabas, ikona.

Zmogaus  norai pastoviai auga, jis protingeja ir aukso versis keiciasi. Nuo mazu noru prie didesniu. Materialiame gyvenime jis vienoks, dvasiniame dar kitoks, bet visa laika jis egzistuoja. Jis egzistuoja iki tam tikros ribos, veliau isnyksta. Aukso versis tai siekis dievo, bet siekis ji per kazkokias formas ir apvalkalus, nes zmogaus protas kitaip negebetu judet i prieki. Jam reikia kazkokio apciuopiamo, suvokiamo motyvo. Motyvas gali egzistuoti, tik zmogaus protiniuose remuose. Zmogus negeba panoret kazko ko jis nesuvokia.

Is esmes be  dievo siekio, isvis nera jokiu kitu noru, tik kiek tai zmogus suvokia, klausimas.

[gidas]

Mieli ponai, kodėl gi taip Kūčių dieną - metą, kai derėtų būti pakantiems ir su šeima laukti Kalėdų Senelio.
Su ateinančiomis Šventėmis visus    

[TinSoldier]

Mekabciel, vėl daugybė teiginių, bet jokio argumento, ir jokios priežasties, kodėl tie teiginiai turėtų būti tokie, kaip rašai.

Kodėl nusprendei, kad aukso veršis tai siekis būtent dievo? Gal tai siekis, pavyzdžiui, pažinimo? prasmės? meilės? sviesto? Kodėl ant pjedestalo pastatei būtent dievą, o ne bet kokį kitą dalyką, kurių žmonės trokšta? Koks to motyvas? Kodėl vengi jį parašyti?

Paragraf, sorry, labai plačias temas, kiek nukrypstančias nuo pagrindinės, čia keli, į kurias nenoriu veltis dabar Bet tema, ar/kodėl ateistai apie dievą kalbą daugiau nei tikintieji, norėčiau kada nors pasiginčyti Reiktų tokios atskiros temos. Na, bet čia ateičiai tik

[paragraf 78]

Paragraf, sorry, labai plačias temas, kiek nukrypstančias nuo pagrindinės, čia keli, į kurias nenoriu veltis dabar Bet tema, ar/kodėl ateistai apie dievą kalbą daugiau nei tikintieji, norėčiau kada nors pasiginčyti Reiktų tokios atskiros temos. Na, bet čia ateičiai tik

Taip iš post scriptum gavosi offtopikas. Mea culpa aš kažkada irgi norėsiu šitą klausimą panagrinėti, tad lauksiu

Is esmes be  dievo siekio, isvis nera jokiu kitu noru, tik kiek tai zmogus suvokia, klausimas.

Labai spritualistinis tavo požiūris, jis visiškai nuvertina tai, kad žmogus yra ir kūniškas ir dvasiškas. Taip eliminuojamas kūniškumas, kuris deja eina pirmiau, o iškeliama spiritus kuris esant kūniškiems eina paskiau.

[Mekabciel]

Mekabciel, vėl daugybė teiginių, bet jokio argumento, ir jokios priežasties, kodėl tie teiginiai turėtų būti tokie, kaip rašai.

Kodėl nusprendei, kad aukso veršis tai siekis būtent dievo? Gal tai siekis, pavyzdžiui, pažinimo? prasmės? meilės? sviesto? Kodėl ant pjedestalo pastatei būtent dievą, o ne bet kokį kitą dalyką, kurių žmonės trokšta? Koks to motyvas? Kodėl vengi jį parašyti?

Paragraf, sorry, labai plačias temas, kiek nukrypstančias nuo pagrindinės, čia keli, į kurias nenoriu veltis dabar Bet tema, ar/kodėl ateistai apie dievą kalbą daugiau nei tikintieji, norėčiau kada nors pasiginčyti Reiktų tokios atskiros temos. Na, bet čia ateičiai tik

Na pavadinti galima kaip nori, neturi reiksmes visa tai velgi etiketes. Zmogus nesiekia pazinimo vardan pazinimo ar meiles vardan meiles ir sviesto vardan sviesto. Visa tai velgi tos pacios formos ir apvalkalai.
Zmones troksta kazko del to, ka tai nesa, o nesa pasitenkinima. Pasitenkinimo neimanoma, kazkaip aprasyti kaip ir dievo. Na galima pakeisti vietoj zodzio dievas - kazkas arba viskas, abstragcija.

[TinSoldier]

Na, galbūt savo filosofijoje naudoji tokią terminologiją, tai negaliu nieko sakyti.
Tačiau šiaip "dievas" nuo "kažkas" skiriasi velniškai.. Dievas jau iš karto yra tam tikra konkretybė. Nebent "dievą" vartoji totaliai panteistine forma. Bet tuomet reiktų tą patikslinti. Nes dabar tikėjimas į "dievą" asocijuojasi su tikėjimu į "kurėją".

Tad ir reikėjo rašyti, kad "žmogaus konstrukcijoje yra poreikis tikėti kažkuo."

Manau, kad sutiksi, jog tarp šio ir taviškio sakinio - yra nemažas skirtumas

[paragraf 78]

Dievas jau iš karto yra tam tikra konkretybė

Khem... čia patikslinsiu, dievas labiau ne kokretybė, o kitokykybė, kurią žmogus geba tik labai dalinai pažinti, todėl apie dievą paprastai kalbama simboline kalba, nebent tai ateizmas, tada jis tą kitokybę susiaurina iki inantilaus lygio ir tada kritikuoja tokį dievą kuriuo iš esmės niekas ir taip netiki ( čia jau Dawkinsas meisteris kritikuoti savo susikurtą dievo samprata kuria nei vienas tikintysis netiki)
Dievas kitokybė, o ne konkretybė