Kam Jezui reikėjo keltis iš numirusių?

[Visažinis]

Kai netikintieji klausia tikinčiųjų kodėl Dievas nenori įrodyti savo egzistencijos, pvz. padaryti stebuklą, kad jį pamatytų visas pasaulis, jiems atsakoma, kad tikėjimas tai tik pasirinkimas. T.y. jeigu jis parodytų, kad štai va aš egzistuoju ir esu, tada pats tikėjimas prarastų prasmę.

Mano klausimas: kam Dievui reikėjo prikelti iš numirusių savo sūnų? Na, numirtų Jezus ir numirtų, beliktu žmonėms arba tikėti jo žodžiais arba ne. Tačiau buvo pasirinkitas kitas variantas - stebuklo variantas.

Todėl klausimas: kam Jezui reikėjo keltis iš numirusių?

[;D]

o kokia pati tikejimo prasme? kas is to jai as tikiu ir kas is to jai as netikiu? kas nuo to pasikeis? jai netikiu mirsiu amzinai? jai tikiu gyvensiu amzinai? kas per nesamone? kodel dabar jauciuosi siek tiek issigandes? ir dabar kyla noras tiketi,kad isvengt amzinos mirties? bet ar as dabar nesu savanaudis? ar nesu blogesnis uz netikinti? m?


STEIBLY!!! laukiu nesulaukiu tavo komentaru

[Visažinis]

Neterškim temos. Ačiū.

[a.t.sielis]

Todėl klausimas: kam Jezui reikėjo keltis iš numirusių?

Greičiausiai daug priežasčių. Kad parodytų, jog Dievo galia stipresnė negu mirtis, kad egzistuoja gyvenimas už mirties ribų, kad žmonės įtikėtų į Dievo atstovo ryšį su Dievu ir jo gebėjimą padėti.

Pasirinkimo negalėtų būti, jeigu Dievas nepateiktų aiškaus ir tikro pasirinkimo "už Dievą". Jeigu turėtume pasaulyje viską, kas tik neigia Dievą, tai ką tada rinktis? Nėra iš ko rinktis.

[Visažinis]

lia stipresnė negu mirtis, kad egzistuoja gyvenimas už mirties ribų, kad žmonės įtikėtų į Dievo atstovo ryšį su Dievu ir jo gebėjimą padėti.

Bet šie žodžiai tada prieštarautų teologų sapalionėms.

Pasirinkimo negalėtų būti, jeigu Dievas nepateiktų aiškaus ir tikro pasirinkimo "už Dievą".

Kaip tai negalėtų būti? Pasirinkimas būtų arba tikėti, arba netikėti.

[a.t.sielis]

Bet šie žodžiai tada prieštarautų teologų sapalionėms.

Kuo prieštarautų?

Kaip tai negalėtų būti? Pasirinkimas būtų arba tikėti, arba netikėti.

Bet tai kuo tikėti, jeigu jokio apčiuopiamo pagrindo tam tikėjimui nebūtų? Tai būtų kaip loterija. Tai būtų apgaudinėjimas, žmogaus pastatymas į iš esmės nepalankią padėtį, kai jam nesimato, kuris pasirinkimas geresnis, tikresnis. Kitaip sakant, viskas būtų iliuziška, ir žmogaus pasirinkimas - iliuziškas.

Jeigu Dievas yra Tiesa, tai Tiesa turi pasirodyti, įrodyti save kaip Tiesą, kad ir kaip netiesiogiai.

[;D]

Neterškim temos. Ačiū.

cia as ja tersiu?

[Visažinis]

Kuo prieštarautų?

Teologai dažnai sako, kad tikėjimas turi atitikti patį žodį, t.y. tikėti. Koks gali būti tikėjimas, jeigu buvo parodytas stebuklas kai Jezus buvo prikeltas iš numirusių? Tai jau būtų žinojimas, kad Dievas egzistuoja. Faktas ir tiek. Be jokio pasirinkimo ir atmetimo.

Kitaip sakant, viskas būtų iliuziška, ir žmogaus pasirinkimas - iliuziškas.

O dabar tikėjimas ne iliuziškas?

[paragraf 78]

Kristaus mirtis ir prisikėlimas yra krikščioniško tikėjimo pagrindas.
Kam viso to reikėjo yra daug teologinių dimensijų. Tai atperkamoji auka, ir mirties nugalėjimas, ir žmogaus sutaikinimas su Dievu ir t.t. Čia neužtektų ir metų laiko kasdienių studijų kad visas tas dimensijas erprastum

Neterškim temos. Ačiū.

cia as ja tersiu?

Taip. Sekantys neįteminiai pranešimai bus trinami be atskiro perspėjimo.

[Visažinis]

Čia neužtektų ir metų laiko kasdienių studijų kad visas tas dimensijas erprastum

Kitaip tariant, atsakymo nėra. Nes jeigu būtų, nereikėtų metų metus diskutuoti, kad perprasčiau, kam Dievas vieną kartą per visą istoriją parodė stebuklą (nes kitus stebuklus kiek žinau bažnyčia nepripažįsta).

[paragraf 78]

Blogai žinai
O ir atsakymas yra, tik jis iš daugelio segmentų sudarytas.
Kas iš to jei parašyčiau atsakymą: kad Kristus mirė ir prisikėlė tam kad atpirktų žmoniją.
Tau toks atsakymas vis tiek nieko nesakys (o jei klausimų neiškles, tada visai prastai). Tam kad suprastum šį atsakymą ir reikia daug įdirbio, kaip ir bet kokioje srityje. Pvz. kvantinėje fizikoje, tau kas nors pateiks vieno sakinio atsakymą, tačiau kad tą atsakymą suprastum irgi reikės ilgai pastudijuoti ir taip sakant daug žolės apšikti o jei po to atsakymo viskas taps aišku, tai tu arba genijus arba suveiks koks nors Dunning'o-Kruger'io ektas
Na va, pateikiau atsakymą, o dabar manau pasipils sakymas kokia tai nesąmonė, net nebandant išsiaiškinti visų likusių segmentų

[a.t.sielis]

Teologai dažnai sako, kad tikėjimas turi atitikti patį žodį, t.y. tikėti. Koks gali būti tikėjimas, jeigu buvo parodytas stebuklas kai Jezus buvo prikeltas iš numirusių? Tai jau būtų žinojimas, kad Dievas egzistuoja. Faktas ir tiek. Be jokio pasirinkimo ir atmetimo.

Teologų daug, nuomonių daug.

Nuo kažkurio momento, tikėjimą lydi žinojimas. Tik jo prigimtis kitokia negu statiškų dalykų atžvilgiu. Dvasinė realybė liečia santykius, todėl ten visada viskas su tikėjimu, t.y. noru pasirinkti, noru mylėti, noru bendrauti, noru pripažinti tą realybę, kuriai pasišvenčiama.

Paimkim pvz. Jėzaus mokinius. Jie keliavo su juo, klausėsi jo, tikėjo tuo, ką jis sako. Galiausiai, jį pagauna valdžia, nukryžiuoja. Atrodo, visos "iliuzijos" turėjo žlugti, likti tik tas tikėjimas tikėjimu. Bet Jėzus prisikelia, pasirodo jiems. Vadinasi, dabar tas jų tikėjimas tuo, ko jis mokė, ir tuo, kas jis yra, eina kartu su žinojimu, kad yra stiprių indikacijų, kad jis neeilinis žmogus. O jo motina Marija, kuri patyrė nuo pat pradžių, kad Jėzus gimė be tėvo, jos žinojimas dar stipresnis. Bet be tikėjimo, be to pripažinimo būtent tos realybės, kaip mylėtinos, ir absoliučios, tas indikacijų žinojimas nieko neduoda savyje. Taigi, tai tik detalė, kuri negali egzistuoti be labiau pilnavertiško dalyko - tikėjimo, kaip santykių su Dievu suvokimo. Indikacijų žinojimas yra tik viena iš žinojimo rūšių, kažkiek liečiančių išorinę realybę. Tikėjimo sferoje, žinojimas daugiau reiškia suvokimą, galiausiai, patyrimą, kuriame vidinė ir išorinė realybės "susilydžiusios".

[paragraf 78]

Nuo kažkurio momento, tikėjimą lydi žinojimas.

Sakyčiau čia tomizmo esmė, nes Tomas Akvinietis pirmasis sujungė tikėjimą ir žinojimą. Esmė tame, kad žmogus turi tikėti ir širdimi ir protu. Tikėjimas be žinojimo būna infantilus. Todėl atpirkimo klausimas kurį čia bandome nagrinėti negali būti suvokimas vien per žinojimą arba vien per tikėjimą, čia reikalingos abi sritys

[Nightcrawler]

Čia dar klausimas, ar jis prisikėlė...

[paragraf 78]

Čia dar klausimas, ar jis prisikėlė...

Kaip jau sakiau, tai krikščioniško tikėjimo pamatas, bet tema ne apie tai ar jis prisikėlė ar ne, o kodėl jis turėjo prisikelti, taip kad gal offtopiką tuo ir baikime