Dievu aš netikėjau, bet dabar tikiu

[TinSoldier]

Tikrai taip. Tušti žodžiai

[Mekabciel]

 

[paragraf 78]

Tikriausiai, netinkamą žodį pavartojau
Turėjau omenyje: nematau maldos prasmės. Apart psichologinio palengvinimo pačiam besimeldžiančiam.

Maldos formų yra įvairių ir prašymo malda tik viena iš nedaugelio kuriomis yra meldžiamasi. Tai gali būti šlovinimas, dėkojimas, kontempliacija, barimasis, keiksnojimas ir t.t. Formų kiekvienam skoniui ir reikalui.
Prašymo malda, sakyčiau yra viena iš primityviausių maldos formų.
Taip pat tai nėra norų išplidymo aparatas, kur pasakius vien ar kitą maldelę staiga turėsi kompą apie kurį svajojai. Čia labiau veikia principas suformuluotas šv. Benedikto Ora et Labora

[TinSoldier]

Na, tai tuomet nereiktų ir pavyzdžių naudoti apie stebuklingus ramentų atsisakymus, bei metimus rūkyti. Jei malda nėra tai, jei tai nėra esminis maldos principas

[paragraf 78]

Na aš sakyčiau kad tai galimas šalutinis produktas, bet tikrai neesmė

[Kopernikas]

Problema ta, kad  žmonės sąmonigai ar ne bando nuspręsti už Dievą koks jis turėtų būti ar ką jis turėtų vienu ar kitu atveju daryti.

Malda gali būti visiškai nuoširdi, be jokio menkiausio šešėlio, tikras šauksmas iš sielos gelmės tik tuomet jei žmogus visa širdimi, visu protu, net sakyčiau visu kūnu besąlygiškai melstų Aukščiausiojo "tebunie tavo valia". Gal net labiau ne melstų, o geistų tos valios. Sūnus žuvo - tebūnie tavo valia, sunkiai susirgau - tebūnie tavo valia, praturtėjau - tebūnie tavo valia, visko netekau - tebūnie tavo valia. Čia yra esmių esmė. Tu turi tapti tuščiu indu, tik tuomet Jis tave užpildys. Jis geriau žino kas tau naudingiausia. Jei tu, pavyzdžiui, susergi vėžiu, vadinasi vėžys yra pats naudingiausias dalykas koks tau galėjo nutikti.

[Dūmelis]

Problema ta, kad  žmonės sąmonigai ar ne bando nuspręsti už Dievą koks jis turėtų būti ar ką jis turėtų vienu ar kitu atveju daryti.

Malda gali būti visiškai nuoširdi, be jokio menkiausio šešėlio, tikras šauksmas iš sielos gelmės tik tuomet jei žmogus visa širdimi, visu protu, net sakyčiau visu kūnu besąlygiškai melstų Aukščiausiojo "tebunie tavo valia". Gal net labiau ne melstų, o geistų tos valios. Sūnus žuvo - tebūnie tavo valia, sunkiai susirgau - tebūnie tavo valia, praturtėjau - tebūnie tavo valia, visko netekau - tebūnie tavo valia. Čia yra esmių esmė. Tu turi tapti tuščiu indu, tik tuomet Jis tave užpildys. Jis geriau žino kas tau naudingiausia. Jei tu, pavyzdžiui, susergi vėžiu, vadinasi vėžys yra pats naudingiausias dalykas koks tau galėjo nutikti.

Ale tu čia neblogai dūmiji, seniuk. Gal pasidalinsi paslaptimi, ką rūkai? Nes aš irgi noriu tokio galingo dūmo, seni.

[Kopernikas]

Nuvilsiu seniuk, nei rūkau nei geriu. Tapk tuo tuščiu indu ir bus tau galingiau už viso pasaulio koksą

[paragraf 78]

@Kopernikas puikiai aprašei katalikišką požiūrį

[Vytautas]

Prisijungsiu prie diskusijos ir išsakysiu savo nuomonę. Na dėl kūrėjų kaip aš sakau egzistavimo man nekyla jokių abejonių. Bet tai nieko nekeičia. Kas liečia stebuklus iš jų pusės taip man jie pademonstruoti. Tai ir gyvų organizmų ir negyvų objektų dingimas atsiradimas, tai ir keistas neįmanomas kažko pasikartojimas, keistai palankios situacijos, elektros buvimo nebūvimo valdymas, manęs ir kitų valdymo visapusė valdymo galimybė.  Bet tai skirta individualiai. Net šalia esantis tuo metu nieko nesuprastų. Demonstravimas kuklus, būtinas ir pakankamas. Po viso to nekyla jokių abejonių apie kažko egzistavimą ir suvoki to kažko galimybes bei suvoki kada yra laisva valia iš vienos pusės ir kaip būtų jei jos nebūtų. Bet viso to žinojimas realiai nieko nekeičia tik keičiasi supratimo lygis.

Kas liečia maldą tai iš tikro ji neturi jokios prasmės. Jei man kažko reikia yra elementarus žodis "prašau". Šis žodis tam kad nepažeidinėti žmogaus laisvos valios.  Prašau padėti vienu ar kitu klausimu. Bet būtina ir pakankama pagalba išgyvenimui vykdoma nepriklausomai nuo kūrėjų. Tai vykdo mūsų antroji pusė ne materijoje. Tokia jos tiesioginė funkcija.  Ir pažiūrėjęs į savo gyvenimo praeitį tai labai aiškiai matau. Tai matu ne tik savo bet ir sau artimų žmonių gyvenime. Bet tai vykdoma taip pat būtinumo ir pakankamumo ribose. Pvz koks nors bandymas loterijoje absoliučiai ne į temą. Tokiais dalykais net nereikia bandyti užsiiminėti, nes tai neturi prasmės.

Bet yra taip kad žmonės, net vaikai miršta ne laiku. Čia yra tas momentas kad žemėje gyvena dvejopi žmonės. Yra žmonių kurie neturi savo pagalbininko iš anapus. Jei jie nesisaugo patys jų neapsaugos niekas. Dar yra kitas momentas grynai "techninis". Tie kitokie žmonės yra savotiškos kopijos. Atitinkamai ir visokių klaidų problema. Gan žiauriai tai atrodo bet nuo to nepabėgsi. Kas liečia žmonės su apsaugomis taip pat neįmanoma jo apsaugoti jei žmogus pats veikia prieš save. Ypač pavojingi žalingi įpročiai, nes tai labai blogina saugojimo iš anapus galimybes. Visumoje egzistuoja toks vidutinis fonas kuris visus žmonės "sulygina" ir galiausiai neina suprasti esmės. 

Bendrai pagrindinė kūrėjų funkcija sukurti ir palaikyti vienokias ar kitokias globalias egzistavimo sąlygas ir aplinką bei taisykles t.y. laisva valia ir priežastis - pasekmė. Iš jų pusės viskas. Gyvenkit kaip norit. Kaip anksčiau rašiau buvę tam tikrų problemų. Bet jos sprendžiamos. Atėjus laikui gyvenimo aplinka turėtų būti pertvarkyta. Pertvarkymas ne kažkoks individualus o globalus. Tiesiog esamoje situacijoje žmonija eina į visišką destrukciją. Patys kažko pakeisti negali dėl objektyvių priežasčių, nes buvo viskas perkurta visiškai kita linkme. Čia ne kūrėjų darbas bet įvyko kaip įvyko. Iš tikro neįmanoma numatyti kaip elgsis tavo kūrinys, nes jis turi laisvą valią. Kūrėjai nėra kažkaip užsifiksavę savo kūrybos proceso. Viskas yra judėjime, procese. Klasikiniai ši vieta įsivaizduojama statinė.

[TinSoldier]

<...>Jis geriau žino kas tau naudingiausia. Jei tu, pavyzdžiui, susergi vėžiu, vadinasi vėžys yra pats naudingiausias dalykas koks tau galėjo nutikti.

@Kopernikas puikiai aprašei katalikišką požiūrį

O tai laisva valia kur? Paragraf, forume tiek kartų kartojai, kad blogybės žmonijoje dėl laisvos valios, dėl blogų pasirinkimų, dėl nuklydimų. Bet dabar, pasirodo, viskas yra dievo valioje, ir viskas yra kažkoks jo 'planas'?

[paragraf 78]

Na tai nesikerta su laisva valia. Nes Dievas tam kad būtų kažkoks maldos poveikis (nelabai tinkamas žodis bet vistiek), reikia tavo laisvas valios pritarimo. Dievas niekada nebruks tau to ko nereikia. O tai kad kažkas vyksta tavo gyvenime, ne taip kaip turėtų nulemia begalė faktorių, kurie dažnai priklauso nuo kitų žmonių laisvos valios pasireiškimo. Tarkime tavo mama pasirinko rūkyti nėštumo metu, o dabar pas tave vėžys, dėl to kad ji rūkė. Tai neeliminuoja tavo laisvos valios kaip tokios.
O tai ką rašė kopernikas, tai čia labiau liečia atsakymo į maldas klausimą.
Meldi ko nors ir to negauni. Tai vėlgi neeliminuoja tavo laisvos valios, tiesiog principas maždaug toks: vaikas prašo tėvo kad jam leistų maitintis tik saldainiais, tačiau tėvas žino kad nuo to gali pablogėti vaiko sveikata, todėl jis neduoda jam saldainių, o duoda valgyti daržoves ir gerti vitaminus. Na maždaug tokiu principu ir veikia tas maldos atsakymas. Tai vadinama dieviškąja pedagogika.

[Vytautas]

 Seniau malda - savo energijos savanoriškas atidavimas pseudo dievui. Už tai ne vykdomas arba vykdomas mažiau skausmingai energijos nusiurbimas per prievartą. Bet vėl jai iš tikro meldiesi nuoširdžiai o ne apsimetinėji.  Aišku prie viso to veikia savitaiga.
Dabar malda kūrėjams absoliučiai beprasmis dalykas. Pvz imat ir meldžiatės savo tėvams. Kokia to prasmė? Iš kitos pusės geri tėvai kai nesikiša į vaikų gyvenimą.  Suprantama kol būna dar vaikais neišvengiamai jais rūpinasi.

[gidas]

Problema ta, kad  žmonės sąmonigai ar ne bando nuspręsti už Dievą koks jis turėtų būti ar ką jis turėtų vienu ar kitu atveju daryti.

Teisingas pastebėjimas.  Dėl šios priežasties  tikintieji sukuria problemą ir sau, ir religijai/tikėjimui apskritai, nes patenkama į loginius spąstus, iš kurių ištrūkti neįmanoma. Tikinčiajam derėtų "kalbėti su Dievu, o ne apie Dievą" (kartoju Kafką - jis čia kaip tik), nes tik tuomet

Malda gali būti visiškai nuoširdi, be jokio menkiausio šešėlio, tikras šauksmas iš sielos gelmės tik tuomet jei žmogus visa širdimi, visu protu,

ir t.t.
O jei jau esi priverstas tarti žodį, tai kalbėti apie Dievą reikia atsargiai, atsižvelgiant  su kuo, kada ir kur, nes užšoksi ant a la Sokrato ir tapsi ateistu...

Toks tas mano žargonas ir yra - citata gali pradėti, įsiterpti ar pabaigti mintį...

[paragraf 78]

la Sokrato ir tapsi ateistu...

Na ant Sokrato užsišokęs ateistu tikrai netapsi
Beje, Justinas Kankinys savo Apologijose, Sokratą pavadino krikščionimi gyvenusiu iki Kristaus. Tai labai gerai atspindi jo filosofiją.