Netikintys žmonės yra protingesni?

[A.C.A.B]

Ateistai nesako, jog viskas atsirado iš nieko, ateistai tiesiog atmeta dievo egzistavimą, nes tam nėra jokių įrodymų.

Negi taip sunku tai suprasti? 

[a.t.sielis]

Blogam šokėjui batai maišo, o kai kuriems neįtinka pateikiami įrodymai.

Kas link to, jog ateistai nesako, kad viskas atsirado iš nieko, techniškai galbūt ir teisinga (nors kartais sako ir taip, pvz. S.Hawking: "Kadangi yra tokie dėsniai kaip gravitacija, visata gal ir susikūrė iš nieko. Spontaniškas susikūrimas yra atsakymas, kodėl kažkas yra vietoj nieko, kodėl visata egzistuoja, kodėl mes egzistuojame". ). Bet praktiškai, teigti, kad viskas išsivystė savaime, be jokio proto, tolygu teigimui kad viskas išsivystė iš nieko. Yra dėsniai, yra kažkokia savaime egzistuojanti visatos pradinė medžiaga (kad ir kas tai būtų). Ir va, viskas išsivysto. Kas stovi už dėsnių? Iš kur dėsniai? Atsakymas greičiausiai būtų, kad "nežinome". O nežinia yra tas pats kas niekas. "Mes nežinome, kokia išsivystymo priežastis, kas lemia dėsnių egzistavimą, bet tikrai žinome, kad tai išsivystė savaime, ir jokio visaapimančio proto pradžioje nėra". Tokios idėjos, ar kažką neteisingai suprantu?

[idenmeyou]

Be tikėjimo, žinios neįmanomos. Turi tikėti tuo dalyku (ar sfera), kuriuo užsiimi, tada gali jį pažinti ir suvokti. Kitaip sėkmės nebūna. Pvz. koks nors G.Nausėda ar N.Mačiulis (bankų ekonomistai, ekonomikos mokslų daktarai), jeigu netikėtų ekonomika, ar galėtų sukaupti tiek ekspertinių žinių toje srityje?

Dabar, kas yra kvailas, ar tas, kas tiki protu, ar tas, kas netiki? Tikintieji priima, kad visatą sukūrė Dievo protas, o netikintieji galvoja, kad viskas atsirado iš nieko. Kuri idėja protingesnė?

Na kosmologijoje labiau ideja priimama, kad visata atsirado is nieko tad tau spresti kas protingiau O siaip visi zmones kazkuo tiki, savim ar savo darbu, bet tai nereiskia, kad tiki i Dieva, ateistai lygiai taip pat eidami i darba ar kazkur kitur, mintyse tiki, kad jiems pasiseks ar pns.Bet pati savoka tikintieji yra priskiriama, tik tiems kurie tiki Dievu.

Blogam šokėjui batai maišo, o kai kuriems neįtinka pateikiami įrodymai.

Kas link to, jog ateistai nesako, kad viskas atsirado iš nieko, techniškai galbūt ir teisinga (nors kartais sako ir taip, pvz. S.Hawking: "Kadangi yra tokie dėsniai kaip gravitacija, visata gal ir susikūrė iš nieko. Spontaniškas susikūrimas yra atsakymas, kodėl kažkas yra vietoj nieko, kodėl visata egzistuoja, kodėl mes egzistuojame". ). Bet praktiškai, teigti, kad viskas išsivystė savaime, be jokio proto, tolygu teigimui kad viskas išsivystė iš nieko. Yra dėsniai, yra kažkokia savaime egzistuojanti visatos pradinė medžiaga (kad ir kas tai būtų). Ir va, viskas išsivysto. Kas stovi už dėsnių? Iš kur dėsniai? Atsakymas greičiausiai būtų, kad "nežinome". O nežinia yra tas pats kas niekas. "Mes nežinome, kokia išsivystymo priežastis, kas lemia dėsnių egzistavimą, bet tikrai žinome, kad tai išsivystė savaime, ir jokio visaapimančio proto pradžioje nėra". Tokios idėjos, ar kažką neteisingai suprantu?

O tai is kur tie desniai susiformavo? Man juokinga tai, kad Dievas is niekur atsirasti galejo ir veliau sukurti mus, o musu visata savaime atsirasti negalejo. Ir kalbant apie Hawkingo ideja, ne visi mokslininkai jam pritaria, jis pats labai daug pasieke savo srityje, bet yra tam ir nepritaranciu.

[a.t.sielis]

Na kosmologijoje labiau ideja priimama, kad visata atsirado is nieko  tad tau spresti kas protingiau

Va va! 

Išmintis ir absurdas pristato save taip akivaizdžiai, kad to neįmanoma sumaišyti.

O tai is kur tie desniai susiformavo? Man juokinga tai, kad Dievas is niekur atsirasti galejo ir veliau sukurti mus, o musu visata savaime atsirasti negalejo.

Savaime egzistuojantis protas (būtis, Dievas, Sąmonė) yra pakankama priežastis dėsniams, tvarkai, suderintiems reiškiniams, o savaime egzistuojanti inertiška substancija - nepakankama priežastis.

[Ezekiel]

O nežinia yra tas pats kas niekas. "Mes nežinome, kokia išsivystymo priežastis, kas lemia dėsnių egzistavimą, bet tikrai žinome, kad tai išsivystė savaime, ir jokio visaapimančio proto pradžioje nėra". Tokios idėjos, ar kažką neteisingai suprantu?

Sunku pasakyti ar nežinia yra tas pats kas niekas. Nežinia gali būti kažkas, o kažkas yra jau idėja. Tarkim žinome, kad tai gali būti tas arba kitas, tačiau nežinome kuris. Tai gaunasi tai jau nėra visiška tuštuma.

[a.t.sielis]

Gerai, jeigu manoma, kad tas kažkas turi kažkokių ypatingų savybių. O jeigu ne, jeigu kalbama kad viskas galėjo išsivystyti iš skystos materijos, kuri nei galvoja, nei ką, tai tas pats kas iš nieko.

[Owldies666]

Gerai, tai krikščionys teigia, jog žmogų sukūrė Dievas. Vadinasi, jis taip pat sutvėrė mums protą, gerai apgalvojo smegenų funkcionavimą, nervų sistemą. O tai reiškia, jog iš Dievo, jo dovanos mes galime mąstyti. Netikintys šia Dievo kūrybos teorija turi turėti savo paaiškinimą, kaip ir iš kur jie atsirado. Tikrai ne iš niekur. Neturėtų egzistuoti tokia sąvoka, kaip niekas. Ta pati Visata negalėjo susikurti iš nieko. Visata sudaryta iš tamsiosios materijos, vien jau tai yra KAŽKAS. Visata atsirado, nes taip buvo užprogramuota, ir ji egzistuoja bei egzistuos, plėsis, nes taip užprogramuota. Dievas, apie kurį mes kalbame, negali to programavimo atlikti, nes jis atsirado vėliau nei susikūrė Visata. Dievas yra tiesiog religinis objektas, dvasia, negalinti tiesiogiai įtakoti fizikos, gamtos reiškinių. Dievas gali įtakoti žmones, tiksliau, visus organizmus, kurie geba patys mąstyti, turi dvasią. O tie organizmai gali įtakoti gamtos veiksnius, turėdami galios, kurią jiems teikia Dievo jėga. Kitaip sakant, žmonės veikia per Dievą, nors ir ne visuomet gėrį skleidžia...

Aš nežinau, ar šį stereotipą, kad netikintys žmonės yra protingesni, galima patvirtinti. Kas yra tas protas, intelektas? Tarkim, jei jis yra iš Dievo, tada logiškiau sakyti, kad tikintys yra protingesni, nes jie daugiau žino tiesos apie "teisingą" tikėjimą. O jei šią proto galią žmonės yra įgavę iš kažko kito, tai net neįsivaizduoju, kas tai galėtų būti. Geriau pagalvojus, čia viskas per daug painu ir sudėtinga, kad būtų galima lengvai suprasti. Tiesiog išdėsčiau savo mintis.

[paragraf 78]

Grįžtant prie temos, man patiko tokio Chestertono mintis:
(čia savais žodžiais perteiksiu)
Dažnai sakoma, jog tikintys žmonės yra siauro mąstymo. Tačiau pagalvokime: štai tikintis gali tikėti ir fėjom ir elfais ir drakonais ir nuo to jo ribos tik plėsis, o štai jei netikintis žmogus įsileis į savo gyvenimą elfą, jo visas pasaulėvaizdis staiga griūva. Tai kuris čia yra siauro mąstymo?

Čia šiaip pamąstymui

[Jupiteris]

Svarbu, ar tu pats nori tuo tiketi ,ar tau prikisa tai kiti... Gimei Lietuvoj, valio , dabar tu krikscionis, tik neduok dieve turesi daugiau nei viena dieva... Gimei kitur, valio tu budistas ar dar koks ten.. Cia yra visumos prikista nuomone tau.. Kaip pavyzdi imu krikscionis, skaito visi ta testamenta savo, ir duodi argumenta koki is kitu tikejimu, kad galbut galejo buti taip ar taip.. Dieve puola visi kaip beprociai ant taves, vos ne egzorcizma nori daryti tau, kad kazka ne taip pasakei, ne taip kaip knygoj parasyta.. Tai ar cia plati pasauleziura?? As manau visko esi tik tu pats irodymas, kas tau padeda , o kas ne ,sprendi pats. Reikia noreti tiketi kazkuom, o ne bijoti netiketi kazkuom.. Kada zmogus pradeda netiketi jam prikista religija? Kaip mato, kad kazkas joje negerai, kad ji jam nepadeda gyventi.. Uzdavineja klausimus , kodel atsitinka taip ar anaip, ir religija neatsako i tai, tada jis atsimerke ir pradeda ieskoti kazko naujo, kazko kas jam duotu atsakymus, nes religija to negali padaryti. Daznai tokie zmones, jie netiki tiesiog religija , bet jie tiki dar didesniais stebuklais negu tiki tie , kurie skaito testamenta po 10 kartu ir gyvena pagal ji.

[paragraf 78]

Jupiteri, paprastai žmonėms netinka religija dėl jos prasto pažinimo. Dar nesutikau nei vieno kuris išmanydamas religiją kurios terpėje gimė jos nemėgtų. Dažniausiai nemėgimo priežastis tokia triviali, kad belieka tik nusišypsoti, patapšnoti per petį ir pasakyti: pastudijuok daugiau.

Beje, tą krikščionio vaizdą kur nupiešiai, tai jis labai jau iškreiptas. Mes gyvename katalikiškoje terpėje, o katalikai vienintelė religija kuri tikrai gerbia kitas religijas. Žinoma, pasitaiko individų ir nemažai, kurie dėl prasto ssavo išpažįstamos religijos puola smerkti kitą kuris domisi kažkuo kitu. Šiaip katalikai turėtų gerbti religijos išpažinimo laisvę, nes patys tą reikalą ir pradėjo. Jei ne RKB tai greičiausiai dar ir dabar nebūtų religijos išpažinimo laisvės

[Jupiteris]

Jupiteri, paprastai žmonėms netinka religija dėl jos prasto pažinimo. Dar nesutikau nei vieno kuris išmanydamas religiją kurios terpėje gimė jos nemėgtų. Dažniausiai nemėgimo priežastis tokia triviali, kad belieka tik nusišypsoti, patapšnoti per petį ir pasakyti: pastudijuok daugiau.

Jau viena sutikai, paaiskink tada man is savo religijos, kodel as medituodamas pasidariau 999 kart laimingesnis nei buvau pries tai, ir pakeisiu poziuri i ja

[paragraf 78]

Na tai šaunu kad atradai savo meditacijos būdą kuris padarė tave laimingesniu. Be to nesiruošiu keisti tavo požiūrio, kam to reikia? Esi laimingas ir gerai. Tiesiog nereikia smerkti religijos jei jos nepažįsti. Kitos religijos smagus reikalas. Man šiuo atveju patiko Dalai Lamos mintis: tu negali būti pusiau katalikas pusiau budistas, tačiau būdamas tikras katalikas gali daug ko pasisemti iš budizmo, o būdamas tikras budistas iš katalikybės, neprarasdamas savęs.
Šiaip įdomiausia, kad žmonės ieško kažkokių dalykų kitoje religijoje, kai toje pačioje religijoje kurioje jis užaugo gali atrasti tuos pačius dalykus.
Pvz. krikščionybeje užaugęs žmogus susidomi mantromis arba zen meditacija, visiškai nežinodamas kad krikščionybėje tokios pačios meditacijos formos yra. Be to tikras atsivertimas iš tokių skirtingų religijų kaip vakarų ir rytų, religijotyrininkų nuomone yra itin retas, nes žmogus jau turi susiformavusį mąstymą apie Dievą ir kitus dalykus, tad jis net tapęs tarkime budistu, turės kirkščionišką Dievo įvaizdį. Būtent todėl kirkščionybė praktiškai neprigijo rytuose.
Žodžiu ką noriu pasakyti: koks skirtumas kokią religiją išpažįsti, svarbu kad ji darytų tave geresniu žmogumi. Čia žinoma nekalbu apie sektas, nes jos visuomet luošina žmones.

[Jupiteris]

As nesmerkiu religijos, ir palaikau toki poziuri kaip tavo, bet kiti su sitom religijom pasidaro kaip sektantai, nematantys nieko, tik tai kas parasyta knygoje, visiskai nesiremiantis savo protu ir nesigreziantis i kitas religijas... Meditacija krikscionybeje, tai bendravimas su "blogom butybem"
, pas krikscionis kiek zinau yra tik maldos, meditacijos jie isviso nepripazysta, nors ta malda kaip savotiska meditacija..

[paragraf 78]

Va čia tu klysti, maldos formų krikščionybėje yra pačių įvairiausių, nuo žodinių ir kartotinių maldų iki meditacijos ir kontempliacijos. Taip sakant bet kokiam skoniui. Aš vienu metu ieškodavau kitų religijų maldų formų atitikmenų krikščionybėje tai faktiškai viskam radau. Yra įvairios tradicijos, įvairios maldos formos, vienos labiau paplitusios kitos mažiau. Va kai buvau įstojęs į pranciškonų vienuolyną tai mes kas rytą medituodavome tylos maldą praktiškai vienas prie vieno kaip zen meditacija.
Žinoma yra pagrindinės maldos formos, jos išdėstytos katekizme, jei įdomu štai nuoroda http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N19637.html be šių formų yra begalė kitų, kurios mažiau paplitusios. Manai bažnyčia per 2000 metų tik tiek ir sugalvojo kad kartoti sveika marija ir tėve mūsų?
Kuo labiau gilinuosi į bažnyčios lobyną, tuo daugiau joje atrandu įdomių dalykų apie kuriuos nebuvau nei pagalvojęs. Va pavyzdžiui indėnai katalikai per mišias meldžiasi su pypke. Kur tu dar rasi tokį maldos būdą?

[Jupiteris]

Graziai cia surasei, na , as tiek informacijos neturiu kiek tu, as remiuosi savo aplinka ir visais aplink mane esanciais "tiketojais"... Kurie skaito ta savo testamenta 10 karta is eiles ir visiskai turi neadekvatu elgiasi su aplinka, nes bijo, kad juos nubaus dievulis.