Netikintys žmonės yra protingesni?

[crystal]

Tikinčiajam viskas kaip ir aišku kas blogai kas gerai, tuo tarpu netikintysis gali samprotaut maždaug taip - aha šitai yra blogai tik iš dalies, šitai pakoreguojam, šita iš vis išbraukiam iš galvoje sukurto blogybių sąrašo, čia manau galima sutikt iš dalies ir pan.

Ir negi čia geras dalykas tas tikinčiojo aiškumas kas yra blogai, o kas gerai? Gerai savo smegenėlių nekrutinti ir nevertinti jokių aplinkybių, o tik visur ir visada vienareikšmiškai laikytis to, kas kažkur parašyta? Ir ne...Klysti dėl netikinčiųjų kaltės. Visų pirma jie galvoja, jie viską pasveria už ir prieš ir niekada nėra vienareikšmiški savo poelgiams. Ko ne visada galima būtų pasakyti apie tokį tavo minimą tikintįjį, kuriam, kaip jau rašei, visada yra aišku „kas blogai, kas gerai". Štai pvz religija sako „nežudyk". Tavo apibūdinti  tikintieji  tikriausiai, švelniai tariant, nemano, kad abortas ir eutanazija yra moralu. O vat, tarkim žmogus, atmetęs religijos skelbiamą moralę, mąstys, kad nėra amoralu „žudyti" seną nepagydomą ligonį, kuris pūva ir dreba nuo skausmo, o naktimis šaukia, kad kas jį nugalabytu pagaliau. Nemanys, kad amoralu leisti pasidaryti abortą išprievartautai nepilnametei, neturinčiai nei darbo nei normalaus pagrindo gyvenimui. O ar jaus toks tavo minimas tikintysis kaltę leisdamas mirštančiajam kankintis, ir leisdamas nepilnametei savo varganą gyvenimą nugyventi su papildoma našta, iš kurios išaugs dar viena nelaiminga asmenybė? Ne, jis jausis doras ir moralus, nes laikysis aiškiai užrašyto dievo žodžio „nežudyk". Be jokių moralinių normų „patobulinimų"..Ir mąstymo (beveik į pačią temą..).

[gidas]

Trumpai.

Pasiūlyta tema, kad yra tam tikrų studijų, teigiančių, jog netikintys yra protingesni už tikinčiuosius, t.y., tie, kurių IQ didesnis, yra mažiau religingi. Palengva nukeliauta iki moralės klausimų.

Komentuodamas Benamio pateiktą interviu su atsivertusiu eksgamtamokslininku Alister McGrath'u, kuris teigė, kad  "Krikščionybė geriau negu ateizmas leidžia viską suprasti" atsakiau tolerantiškai (kiek pataisyta sintaksė)  ir daugiau šia tema nesiplėsiu.

Nei krikščionybė, nei ateizmas, mano galva, nieko neduoda „visko" supratimui, ir mokslo istorijoje yra svetima skaičiuoti, kokių mokslui nusipelniusių asmenybių yra daugiau - tikinčių ar netikinčių. Galioja vienintelis kriterijus - tai, kas atrasta, turi būti pagrįsta moksliniu metodu.

O moralės klausimai yra dar „sudėtingesni", todėl apskritai nesu linkęs diskusijai, nes mano nuostatos šiuo klausimu yra ganėtinai paprastos, t.y., įsipaišo į evoliucijos teoriją.
Bet norėčiau pasiūlyti vieną dalyką - tikrai daug peno apmąstymas gali duoti genialaus lenkų režisieriaus K. Kiešliovskio šedevras „Dekalogas".

„Dekologo" filmai yra paremti 10 Dievo įsakymų. Kaži, ar visi dabar sugebėtume juos teisingai išvardinti ir visus prisiminti, tačiau žiūrint K. Kieslowskio filmus iškart supranti apie kurį Dievo įsakymą eina kalba. Visgi Kieslowskis nebūtų Kieslowskis, jei nepriverstų suabejoti tokiu įsišaknijusiu, atrodo, neginčijamu pasaulio tvarkos pamatu kaip 10 Dievo įsakymų. Filmai suformuluoja daug klausimų, daug abejonių, į kuriuos atsakymus galime rasti tik mes patys.