Žvaigždės lemia žmogaus likimą?

[paragraf 78]

Man įdomu, kodėl tie mitiniai tikrieji astrologai taip niekada ir nepasirodė per visą istoriją? Nes kiek egzistuoja astrologija, tiek yra tekstai kuriuose bandoma ją paneigti, pvz. šv. Augustino "Išpažinimuose".
Man tai apskritai ta "tikrųjų astrologų" idėja labiau panaši į gralio paieškas. kažkas tiki kad toks reiškinys egzistuoja, bet niekas nėra matęs, visi ieško bet niekas neranda. O jei kas pradeda kritikuoti astrologiją kaip tokią, tada paprastai sakoma, jog čia kritikuojama ne tikroji astrologija, o bulvarinė, o kas ta tikroji astrologija taip niekas ir negeba paaiškinti. Čia sakyčiau mitinio mąstymo apraiška desakralizuotame pasaulyje.

[a.t.sielis]

Klausimas: Augustinas buvo susipažinęs su visu pasauliu, ar labiau Europos / Romos imperijos patirties sąlygotas?

Bent prieš 500 metų buvo gerų astrologų, o šiaip ir šiais laikais esu girdėjęs apie tokius, kurie turi ekstrasensinių savybių.

[puodukas]

Idealas- ideãlas [pranc. idéal < gr. idea -- sąvoka, vaizdinys]:
1. tobulybė, pavyzdys, aukščiausias tikslas;^.zodynas.lt

Astrologas- tai žmogaus sąmonės programuotojas besiremiantis nepatikrinamais dalykais. Jei kas ir išsipildo, tai tik tuo blogiau, nes žmogus pasidavė jo įtakai, o jei važiavo pas astrologą "už devynių marių", tai jau išanksto buvo nusiteikęs atsiduoti jo valiai.
kame čia įdealas, kad sugeba įtikinti?... tuomet ir kiekvienas verslininkas kuris sugeba įsiūlyti savo prekę už nerealią kainą taip pat "įdealas".

[a.t.sielis]

Kaip ir visų būtybių yra dvi kryptys: ateistiškos ir dieviškos, taip ir astrologai būna ateistiniai ir teistai. Ateistinis pakenks, o teistas - parems asmens dvasinį tobulėjimą. Bet šiaip, jeigu yra prieinamos teistinės žinios,  tada astrologiją rekomenduojama palikti ir nenaudoti, kaip reikalą, kuris labiau nagrinėja karmą, o ne dvasinius dalykus.

[paragraf 78]

Augustiną pateikiau kaip vieną pavyzdį, šiaip visur būta tų kurie kritikavo astrologiją, ir Europoje ir Rytuose.
Susiduriame su klausimu: kas buvo tie astrologai prieš 500 metų kuriuos minėjai.
Beje, astrologija remiasi ptolemėjiška pasaulio samprata, kuri jau nuo Koperniko revoliucijos subyrėjo į šipulius. Tai kaip sistema pastatyta ant neteisingo pamato gali būti teisinga?

[a.t.sielis]

Astrologija gal ir taip, o džjotiš žvaigždžių mokslas (jyotish) rėmėsi ekstrasensine Vedų civilizacijos išminčių patirtimi. Vienas pirminių džjotiš autoritetų buvo Parašara Munis, kuris, laikoma, gyveno kelis tūkstantmečius prieš mūsų erą. Yra toks jam ar jo mokymui priskiriamas raštas, Brihat Parašara Hora Šastra http://en.wikipedia.org/wiki/Bṛhat_Parāśara_Horāśāstra. O po jo buvo daug žinomų ir nežinomų džjotiš žinovų Indijoje. Šiais laikais jų kvalifikacija sumažėjusi.

[paragraf 78]

Atrodo kaip dar vienos sistemos mitinės šaknys, tai patikimo kažkaip nesuteikia. Tuoj dar lemūriečius su hiperboriečiais prisiminsime.
Siūlau pasidomėti mitinio kultūrintojo fenomenu, religiniame ar bent jau kultūriniame mąstyme. Tai ką rašai, labai primena šį religinį kultūrinį fenomeną.

[a.t.sielis]

Troja irgi buvo laikoma mitine Bet jeigu rimčiau, jeigu gyvenime remčiausi tokių "specialistų" kaip G.Beresnevičius ir visų kitų akademikų samprotavimais ir nuomonėmis, turėčiau sau užduoti klausimą, ko tie žmonės pasiekė ir kaip jie užbaigs gyvenimą, ir kur nueisiu jais sekdamas. Ką jie iš tikro žino? Ar svarbi nuomonė, ar žinojimas? Kaip sakė Merfis, nuomonė - pats nepatikimiausias matas

[paragraf 78]

Žinoma, geriau remtis ezoteriniais mokytojais? šiaip kiek rodo praktika su ezoterika žmonės dažniausiai susigadina gyvenimą, kad ir tas pats Beresnevičius savo paskutinėje knygoje aprašė kas nutinka praktikuojant ezoteriką.
O ir pats asmeniškai pažįstu ne vieną ir ne du žmones kuriems Beresnevičiaus aprašyti simptomai pasireiškė praktikuojant ezoterinius menus.

Kas dėl religijotyros, tai ji gali padėti suprasti kokie procesai vyksta religiniame mąstyme, kokie fenomenai ir kodėl esti. Tačiau ji nesiūlo jokio dvasinio kelio į išganymą ar panašius dalykus. Tai akademinė disciplina, žvelgianti į religijos fenomeną iš pašalies. Tarkime, religijotyrininkas negali tirti religijos kurią išpažįsta, tai sena taisyklė. Tad religijotyra tau greičiausiai nepadės kuriantis savo religines iliuzijas, tačiau ji gali padėti atsikratyti iliuzijų, bet ji negali tapti dvasingumo pamatu.

[a.t.sielis]

Kažkaip akademinė religijotyra netraukia, neimponuoja. Tai principinis reikalas. Jeigu reikia požiūrio iš šalies, tiesiog pasidomiu, kokią informaciją sekuliarūs stebėtojai yra sukaupę tuo ar kitu klausimu. Akademinė religijotyra man asocijuojasi su Parsingerio sindromu (che, sugalvojau naują sindromą).

Kaip ten sakoma, "agnostikas - tai ateistas be kiaušų", o religijotyrininkas - kaip juos galima būtų taikliai pakrikštyti?

Mane domina religija iš vidaus, ne iš išorės. Išorinio požiūrio ir pats pakankamai turiu, per daug, vidinio atsiekti ne taip lengva.

Ieškau galimybės mokytis pas mokytojus, tokius kaip Jėzus. Jėzus buvo ezoterinis mokytojas? Galbūt. Galiausiai koks skirtumas, yra tik dvi rūšys asmenų, kiek liečia dvasinį mokymąsi: patikimi ir apsišaukėliai. Tai mus, kaip normalius žmones, aišku, kad domina patikimi mokytojai, ir stengiamės atsijoti apsišaukėlius. O patikimą mokytoją skirti galima - taip kaip ir Jėzų mokiniai pažino kaip patikimą mokytoją. Kaip tai atsitiko - Evangelijose aprašoma, gana keistu būdu, pašaukimo būdu.

Jėzus siūlė išganymą, ko negali pasiūlyti akademiniai religijotyrininkai.

[paragraf 78]

Žinai kaip sakoma liaudyje: kai devynios auklės tai ir vaikas be galvos
Religinis sinkretizmas neparodo tiesos, tik sujaukia dar labiau viską. Gerai apie tai Dalai Lama yra pasakęs: tu negali būti pusiau krikščionis pusiau budistas, nes pasiklysi, tačiau būdamas tikras krikščionis arba tikras budistas, galėsi daug pasimokyti iš kitų religijų.
Nepyk, bet skaitant tavo postus atrodo kad pas tave daug žinių, bet viskas susimalę ir kažkokia religinė košė makalošė gaunasi. Na bet jei tau taip gerai, tai man tai kaip ir neturėtų rūpėti, tai tavo kelias ir pats turi jį praeiti.

O grįžtant prie temos, tai kažkaip kolkas dar niekam nepavyko įrodyti jos patikimumo, keik buvo tyrimų atlikta (čia ir Foreris ir Pigmalijonas ir begalė kitų), visi rimtesni tyrimai parodė priešingą dalyką. Tai kažkaip keista, jog esant tokiam nepatikimumo lygiui vis dar atsiranda žmonių tikinčių astrologija.
Man ji niekada patikima neatrodė, net tada kai fanatiškai tikėjau visais paradalykėliais.

[a.t.sielis]

Kur čia tas sinkretizmas? Kad Jėzų paminėjau? Taigi, apie Jėzų paminėjau kaip patikimo mokytojo pavyzdį, kad suprastum mintį, tau paminėjau. Tai nereiškia kad ieškau krikščionybės ir kitų religijų mišinio.

Gyvename pasaulyje, kuriame yra religijų įvairovė. Todėl nenuostabu, kad kalbėdamas apie pasaulį, kalbu apie įvairius dalykus. Bet tai nereiškia, kad jeigu kalbu apie įvairius dalykus, stengiuosi iš jų padaryti mišinį, ar kad man jie susimaišę. Tai, kad ne viską neigiu, nereiškia, kad viską priimu. Kad kažkas man patinka, vėl nereiškia, kad tai priimu, ir atsisakau savo vienos krypties, vieno kelio, kad bandau eiti keliais keliais iš karto. Aš iš tų, kurie galvoja, kad dviem keliais eiti vienu metu neįmanoma, dviejose jachtose vienu metu neplaukiosi, ir dviejuose baseinuose nesimaudysi

Gyvename nesusipratimų epochoje, kuo toliau, tuo labiau tuo įsitikinu.

[paragraf 78]

Na aš tik pasakiau, kaip man atrodo, o kaip ten yra iš tiesų čia jau tavo reikalas
O dabar grįžkime prie temos.
Taigi, kodėl esant tokiam nepatikimumui žmonės vis dar tiki astrologija?

[a.t.sielis]

Kodėl žmonės tiki astrologija, būrėjomis iš kortų ir pan., nors laikraštinių horoskopų ir būrėjų patikimumas yra 0 proc.? Lengvabūdiškumas, tamsumas. Šios savybės susimaišo su kiekvieno viduje gyvuojančiu mistiniu instinktu ir aukštesnės pagalbos reikalingumu, ir gaunasi kas gaunasi.

Tas pats ir su mokslo populiarumu. Didelis melas paveikesnis negu smulkus sukčiavimas. Mokslininkai tapo šiuolaikinės visuomenės žyniais.

[paragraf 78]

Kaip ir sakiau anksčiau, kai tik pradedama kritikuoti astrologija iškart nukreipiamas dėmesys į bulvarinę astrologiją darant prielaidą jog "tikroji" astrologija yra tikroji, o va jūs puolate bulvarinę.
Aš nekalbu apie bulvarinę astrologiją, kalbu apie astrologiją kaip tokią, visomis jos formomis.
Man keista jog jokių patikimumo įrodymų kolkas per tiek tūkstantmečių niekas taip ir nepateikė, o nepatikimumo įrodymų buvo pateikta vien jau per pastaruosius 100 metų (nekalbant apie senovę) ne vienas tyrimas buvo atliktas.