Citatatos apie tikėjimą

[paragraf 78]

Necituokite paklodžių.
Apie citavimo taisykles skaitykite forumo taisyklės.
Dėkui

[Master]

Ech, Kukai 2, kažkoks beprasmis komentaras (nieko bendra neturintis su tikėjimu) temoje apie religines citatas
Bet šiaip žiūriu mėgstate normas ir taisykles...
Už tai ir AMEN (:

[Kukas2]

Ech, Kukai 2, kažkoks beprasmis komentaras (nieko bendra neturintis su tikėjimu) temoje apie religines citatas
Bet šiaip žiūriu mėgstate normas ir taisykles...
Už tai ir AMEN (:

Labai susijes su tikejimu (jo sunaikinimu) - uztenka Marcuse paskaitineti...

[a.t.sielis]

Kodėl ta mintis neskamba: "nebūk politeistas" ar pan., o būtent šitaip egocentriškai ir megalomaniškai?

Ką, jis toks bukas, kad nežino, jog visos religijos veda į vieną ir tą patį dievą, kaip teigia teologai? Tai kodėl toks pasikėlęs, ir neleidžia kito dievo turėti?

Paragrafas pataisys jeigu klystu, bet tame Dekalogo įsakyme sakoma, maždaug taip: "neturėk kitų elohimų, tik Mane". O elohimas - nurodo taip pat ir į aukštesnes esybes: angelus ir pan:

The word Elohim occurs more than 2500 times in the Hebrew Bible, with meanings ranging from "god" in a general sense (as in Exodus 12:12, where it describes "the gods of Egypt"), to a specific god (e.g., 1 Kings 11:33, where it describes Chemosh "the god of Moab", or the frequent references to Yahweh as the "elohim" of Israel), to demons, seraphim, and other supernatural beings, to the spirits of the dead brought up at the behest of King Saul in 1 Samuel 28:13, and even to kings and prophets (e.g., Exodus 4:16).[3] The phrase bene elohim, usually translated "sons of God", has an exact parallel in Ugaritic and Phoenician texts, referring to the council of the gods.[3]
http://en.wikipedia.org/wiki/Elohim

Tai aš mintį suprantu maždaug taip: yra daug aukštesnių ar galingesnių būtybių, negu eilinis žmogus, bet iš visų būtybių, reikia garbinti vieną transcendentinę amžiną būtybę, absoliutą, Aukščiausiąjį. Žodžiu, "negarbink tų, kas nevertas garbinimo, arba kas net neegzistuoja, ir garbink tą, kuriam priklauso visos garbintinos savybės, nes Jis ir yra jų šaltinis".

[Chronos]

...
Tai aš mintį suprantu maždaug taip: yra daug aukštesnių ar galingesnių būtybių, negu eilinis žmogus, bet iš visų būtybių, reikia garbinti vieną transcendentinę amžiną būtybę, absoliutą, Aukščiausiąjį. Žodžiu, "negarbink tų, kas nevertas garbinimo, arba kas net neegzistuoja, ir garbink tą, kuriam priklauso visos garbintinos savybės, nes Jis ir yra jų šaltinis".

Na dėl šito galvoju, kad pritempei. Čia labiau matosi Tavo asmeninių ieškojimų vaisius, nei Biblijos interpretavimas. Bet šiaip, iš dalies, sutinku.

[a.t.sielis]

Natūraliai prisitempia iki tokio suvokimo. Kitaip... lieka blogesni variantai.

[puodukas]

Siela yra tai, kas skauda žmogui, kai visas kūnas sveikas _{iš vaikų atsakymų (nors man pačiam sunku patikėt, kad čia vaiko pasakymas)}

[gidas]

Ką besakysi, A. Einšteino santykis su religija (tikėjimu) buvo ypatingas - klausimas, kuriame minimas Dievo vardas, ir šiandien yra vienas iš fundamentaliųjų mokslo klausimų. 

"Norėčiau žinoti, ar Dievas, kurdamas pasaulį, turėjo kokią nors pasirinkimo laisvę?"

Sakoma, kad A. Einšteinas sykį uždavęs šį klausimą, ir, pasak jo, tai buvo vienintelis dalykas, kurį jis iš tikrųjų norėjo žinoti apie gamtą.
Šis mokslinis (ar tikėjimo?) klausimas įvairiais aspektais ne kartą buvo diskutuojamas ir forume.

[paragraf 78]

[puodukas]

Truputis mokslo atitolina nuo Dievo,
daug - vėl pas jį atveda.
                                            - L. Pasteras.

[gidas]

F. Kafka yra pasisakęs maždaug taip :
"Galima kalbėti su Dievu, bet ne apie Dievą".

Pastaba tikrai taikli ir racionali, nes dar XV a. N. Kuzietis savo veikale "Apie mokytą nežinojimą" taip apibūdino Dievą:
"Dievas yra kaip ratas, kurio centras yra visur, o perimetras yra niekur".

Šiandien padėtis tokia pat, kaip XVa. - evoliucinės prigimties protui Dievas yra ir bus nesuvokiamas.
Iš ties juokinga - ar bent paradoksalu - yra tai, kad pasaulietis citatomis apie tikėjimą ir Dievą "auklėja" tikinčiuosius.

[a.t.sielis]

Kiek supratau iš religinės-dvasinės sferos studijavimo, Asmuo, kuris yra visų priežasčių priežastis, nesuvokiamas dėl to, kad Jis begalinis, beribis, ir viršijantis bet ką, kas egzistuoja po Jo. Ribotam neįmanoma savo jėgomis suvokti Neribotojo. Bet Absoliutas nebūtų absoliutus, jeigu nesugebėtų jau Savo galia suteikti suvokimo.

Kam žmogui duotas protas, kalba ir kiti dalykai? Tai vienintelės priemonės tobulėjimui link amžinojo gyvenimo tikslo, kitų priemonių nėra. Todėl šie dalykai geriausiai pritaikomi sąryšyje su Tuo, iš kurio sklinda visa būtis. Jeigu verta apie ką kalbėti, tai apie svarbiausią Asmenį būtyje, jeigu galima kur geriausiai panaudoti protą, tai persmelkiant jį to Asmens dovanojamais suvokimais. Tada atsiskleis viskas, ir bus išpildyta pilna gyvenimo prasmė.

[gidas]

Bet Absoliutas nebūtų absoliutus, jeigu nesugebėtų jau Savo galia suteikti suvokimo.

2000m. tai kažkodėl nepavyksta.
U. Ecco.

„ ...mes niekada negalėsime Absoliuto nei apibrėžti, nei pažinti, nes esame (ar "tampame" -  mėginu "pritaikyti" prie tavo minties) jo dalis, o bandyti jį suvokti būtų toks pat veiksmas kaip barono Miunhauzeno, kuris už plaukų ištraukė save iš pelkės".

Racionaliausias  kompromisas : ir suvokimas-pažinimas, ir tikėjimas - kiekvienas - turi savo savo "taką."
U. Ecco.

„Ar galima tikėti Absoliutu ir tvirtinti, kad jo negalima nei aprėpti protu, nei apibrėžti? Taip, jei sutinkame, kad mintis apie Absoliutą yra neįmanoma, ir pakeičiame ją Absoliuto jausmu, taigi tikėjimu, kaip „dalykų, kurių tikimės, esme ir to, kas nematoma, įrodymu".

Kam žmogui duotas protas, kalba ir kiti dalykai? Tai vienintelės priemonės tobulėjimui link amžinojo gyvenimo tikslo, kitų priemonių nėra.

Kaip sakiau ne kartą  - tai tavo asmeninis ir neginčytinas pasirinkimas.

[a.t.sielis]

2000m. tai kažkodėl nepavyksta.

Sakyčiau, puikiausiai pavyksta. Kiek teko išgirsti, daugybei šventųjų buvo suteiktas Absoliuto suvokimas. O kad tai ne tas pats, kas kasdieninį laikraštį paskaityti, ar kokią storą knygą prirašyti, ar kokie nors šio pasaulio socialiniai ir kultūriniai pavykimai, kurie mėtosi ant kiekvieno kampo - ir gerai. Supraskime, kalba eina apie pačią aukščiausią būtį, o ne apie kokią šaligatvio dulkę, kurį eidami gatvėje kasdieną paspiriame.

[paragraf 78]

Kiek teko išgirsti, daugybei šventųjų buvo suteiktas Absoliuto suvokimas.

Čia iš VBS agentūros girdėjai?
Pavardink bent penkis šventuosius kurie suvokė Apsoliutą?
Pijokė Zoja iš Kretingos Motinos Teresės prieglaudos nesiskaito, nors turi stiprų santykį su Absoliut, Maskovskaja, kaukuoliniu ir panašiais gėrimais.
Pajuokavau, šiaip rimtai su pavardink, nes tikrai įdomu kas jie