Nusprendžiau užvesti naują diskusiją šia tema. Normalia kalba tariant, tema skambėtų ''žmonijos lyginimas'' arba ''avių bandos rinkimas''. Gana nemažai minčių kilo pažiūrėjus video ir paskaičius straipsnių apie vaikų grobimus (anomališka, ne?) Norvegijoje. Bet tokie dalyvai vyksta daugumoje turtingų šalių.
Šie įvykiai būtų didelė sensacija, jei grobikai būtų ne žmonės. Deja, tai mūsų rūšies atstovai, kurie užsiima tokiomis abdukcijomis. Nežinau kas iš jūsų yra susipažinę su šiais dalykais, tad įkelsiu video ir kelis straipsnius (jie anglų kalba, bet tikrai galima rasti ir lietuviškų).
Čia yra konkretūs įvykiai, kuriems pasisekė įvykti Norvegijoje. Tas pats vyksta ir Švedijoje, ir Danijoje, ir Vokietijoje, ir… daug kur. Iš normalių šeimų yra atiminėjami vaikai, ir tai nėra pavieniai atvejai. Teko girdėti ir nemažai tokių istorijų, kurios įvyko lietuvių emigrantams Norvegijoje, ir lenkams, ir rusams… Bet tai vyksta ne vien kitataučiams, patys Norvegijos gyventojai irgi labai dėl to kenčia.
Pagrindinėmis vaikų atiminėjimo priežąstimis tampa kaimynų skambučiai, neva, vaiku nėra deramai rūpinamasi, jeigu jis tą dieną nebuvo išvestas į lauką arba ten praleido per daug laiko. Net jeigu nėra maitinamas ''tradiciniu'' norvegų maistu (picomis, šaldytais pusfabrikačiais arba plastelino skonio mėsa) arba tiesiog jo nemėgsta. Ką jau kalbėti, jeigu paauglys rengiasi kiek kitaip, nei tipinis Norvegijos jaunuolis? T.y., vienos rūšies sportinės kelnės ir tokie patys sportiniai bateliai (šiuo atveju balti Converse'ai. Kas yra nors kartą pabūvojės šioje kalnų šalyje, tikrai žinos apie ką aš).
Jeigu vaikas netelpa nustatytose ''normalumo'' ribose, jis turi būti atimtas iš jį auklėjančių tėvų ir sugrąžintas į ''normalią'' šeimą, kur bus maitinamas kaip visi, mokysis tų pačių dalykų, plaukus taip pat dažys ta pačia spalva ir, jei tai berniukas, jam būtinai bus įvertas deimantukas kur nors į ausį. Nepamirškime gangsta-rap kepuraitės nuo saulės su milžinišku snapu.
Norvegijoje nėra vaikų namų. Užtat yra turtingų ''normalių'' šeimų, kurios norėtų turėti vaikų, tačiau neturi galimybių jų susilaukti (kartais tai gali būti ir homoseksualų šeimos). Taigi, kas įvyksta? Haha, geras klausimas. Tada atsiranda šios priežąstys (pavardintos aukščiau) ir stebuklingai ''normalieji'' žmonės turi atžalų, mano, kad jomis bus žymiai geriau pasirūpinta, o tikrieji vaikų tėvai žudosi iš sielvarto. Jų gyvenimas būna sugriaunamas. Na, jie gali pasimatyti su savo vaikais. Kokias kelias dienas per metus…
Mano nuomone, kas vyksta, tai kaip aš pavadinau, žmonių masių ''šlifavimas''. Taip, panašiai, kaip poliruoja automobilius, lygina ir žmonių mases, kad nei viena galva nebūtų aukščiau (žemiau gali būti). Čia platesniu aspektu žiūrint. Juk ramia jūra plaukti didelių pastangų nereikia.
Tarkim, kaip ir minėjau, jei vaikas yra kiek kitoks, pas juos šeimoje yra vystomos kiek kitokios tradicijos nei ''įprasta'', tėvai laikomi savo atžalų skriaudėjais. Tokie tėvai turi būti smarkiai nubausti, o vargšai vaikai nutrenkti į pilką ir kvailą bei lėkštą kasdienybę kuo tolyn nuo žmonių, kurie jiems visuomet bus artimiausi žmonės ir myles juos labiausiai.
Kas be ko, aš nekalbu apie girtuokliaujančius tėvus arba tuos, kurie tikrai skriaudžia savo vaikus.
Bet kai pagrobimai įvyksta be rimtos priežasties, tikrųjų vaikų tėvų nėra klausomąsi. Teisme jie tiesos neras niekada, nes jei jau kažkas juos kuo nors paskundė, jų reputacija sugadinta amžiams.
Štai, dar radau lenkišką video apie tuos dalykus. Lietuviški titrai, tad drąsiai galite spausti ant nuorodos.
Pavydžiui, mano kolegė turi 16 metų dukrą. Mergaitė labai protinga, mama ja pasitiki ir kartais leidžia sau palikti ją vieną namuose. Kad ir kelioms dienoms. Kažkada sulaukė skambučio iš socialinių tarnybų, neva vaikas paliktas be priežiūros. Pasidarbavo kaimynai. Kodėl iš jos neatėmė dukters, aš nežinau, gal todėl, kad ji buvo beveik pilnametę? Arba dėl to, kad jau galėjo sąmoningai išreikšti savo nuomonę?
Tad kai mano kolegė išvyko atostogų savaitei, aš sutikau pagyventi jos namuose ir ''pasaugoti'' jos atžalą.
Taip, Norvegijoje gyventi gerai. Pinigų, kaip ir, niekada netrūksta, socialinės garantijos kaip ir garantuotos… Bet už tokį ''pilnavertį'' gyvenimą turi paaukoti patį save, savo unikalumą ir pritapti, arba…
Mano draugė sugalvojo idėją karikatūrai. Joje būtų pavaizuoti mainai prie Norvegijos sienos. Norvegas duoda atvykėliui (tai nebūtinai turi būti atvykėlis) pinigų bei blondinišką peruką, o atvykėlis atiduoda savo protą bei visą asmenybės spalvingumą.
Jei kada ji nupieš tai, įkelsiu 🙂



