Mirties bausme
inkognito rašė:O tai dabar gyvena kaliniai geriau nei 40 metų sąžiningai išdirbę visuomenės labui pensininkai.O kai išeina laisvėn negali ,nemoka ir nenori vargti tokio vargo,kokį vargstame mes visi. Lengviausias kelias ką nors pridaužti ir atgal į išsvajotą ZONĄ.
Dėl šitos vietos pritariu jum 100%
Gyvenk tu su tais toriečiais, kurie tave patį išnaudojo, kaip…. nesakysiu ką ??? ;D
Ignas1992 rašė:Abejoju, jog tokie dalykai pasikeis, nes nuo pat senovės buvo žmonės kurie žudė, prievartavo ir pan. tokie egzistuoja ir dabar, ir nesvarbu šalyje bus mirties bausmė ar ne, vistiek atsiras tokių kurie darys tokius nusikaltimus
Gal ir nepakeis bet nors nebus pakartotinių žmogžudysčių (nes tikrai yra tie kurie žudo ir žudys dėl vienos ar kitos priežasties).
eternal.bliss rašė:Žudikas nužudo- kelis arba vieną, Ekonomika nužudo milijonus per metus, ir kartu sukuria kultūrą kuri įtakoją žudikų atsiradimą, bei masinio vartojimo beprotystę, kuri sukelia ligas bei intelekto smukimą.
Gyvenk tu su tais toriečiais, kurie tave patį išnaudojo, kaip…. nesakysiu ką ??? ;D
Ne ekonomika žudo o žmonės kurie ja kuria, taip pat ir valstybių galvos kuriuos priima žmogų pasmerkiančius įstatymus. Keisdamas save (tapdamas idealistu) tokiam pasauli tiesiog tu pasmerksi save, tapsi jų eilinė auka, kuria ir nori kad tu būtum tolerantiškas ir paklusnus jų tvarkai.
inkognito rašė:Na jeigu jau per žiauriai skamba mano pasiūlymas galima jį sušvelninti. Pasinaudokime Torniečių metodu.padaro paprastą operaciją per kirkšnies arteriją įvedamas ir pritvirtinamas prie širdies aortos mini sprogmuo su radijo ryšio mechanizmu statomas radijo bokštas siunčiantis kokio 20 km radiusu bangas neleidiančiias suveikti sprogimodetonatoriui. Apgyvendiname toje teritorijoje nežmones-nusikaltėlius,įteikiame jiems po kastuvą į dantis ir pusmaišį įvairių javų sėklų ir paliekame likimo valiai. Tada nors visuomenei nereikės 400 milijonų litų į metus 15 000 kalinių išlaikymui.Lai patys susikala kokį nors būstą ,pasisodina javus ir gyvena jiems paskirtą bausmės laiką vieni su kitais, Jei pažeis jiems skirtos teritorijos ribas iš karto mirtis,o laisvi žmonės niekada neperžengs tos kolonijos ribų,nes nenorės kad juos gyvus suėstų sužvėrėję kaliniai. Kai atbus nusikaltimo laiką gaus laisvę,o po dviejų tokių kalinimų jei dar nepasitaisys -išdarinėjimas organams. Reikia, kad kalėjimas netaptų sanatorija ,o būtų ekstremalaus išgyvenimo mokykla. O tai dabar gyvena kaliniai geriau nei 40 metų sąžiningai išdirbę visuomenės labui pensininkai.O kai išeina laisvėn negali ,nemoka ir nenori vargti tokio vargo,kokį vargstame mes visi. Lengviausias kelias ką nors pridaužti ir atgal į išsvajotą ZONĄ.
inkognito, supranti, tie 400 milijonų yra šūdas ir nieko, palyginus su visu bendruoju vidaus produktu ar nacionaliniu biudžetu. Gali imti ir realų (tik nepamiršk laikotarpio pasirinkti, nes realus yra reliatyvu ekonomikoje, o ypač jos atšakoje – makroekonomika) – situacija bus ta pati. O siūlomi metodai yra mažų mažiausiai nepagrįsti. Turbūt net negali paimti jokio rimto mokslinio straipsnio, kuriame būtų pagrįindžiama tokio metodo efektyvumas.
Ir apskritai, kalbant apie visuomenę ir bausmes, ar visuomenė turi nustačiusi tikslus, kokių siekiama pasiekti, skiriant bausmę? Turbūt čia esantis teisininkas dėl šio dalyko pasakys plačiau. Ar, skiriant bausmė, siekiama nusikaltėlį izoliuoti, nubausti ar padėti pasitaisyti ir tapti vertingu visuomenės nariu? Visi čia buvo už arba prieš mirties bausmę, turi savų argumentų, kurie vienais atvejais pagrįsti, kitais – nelabai, bet niekas nepapasakojo, ko siekiama įkalinimu konkrečiai. Jeigu nėra konkrečių tikslų, galbūt tie 80% vėl nusikaltusių žmonių ir neturėtų stebinti (o bendra perspektyva pagal Markovo modelį būtų išvis katastrofiška). Tai va, būtų įdomu išgirsti tikrai pagrįstą nuomonę. 🙂
Padugnėm laikau pvz tokius:
http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kriminalai/du-vyrai-prisipazino-ziauriai-sumuse-k-sendzika.htm
N kartų teisti ir taip toliau, nematyčiau reikalo tokius perauklinėti, lėšų ir laiko švaistymas. Velniop ES su savo prie nuprotėjimo vedančiu humanizmu. JAV šie degeneratai, greičiausiai, gautų iki gyvos galvos arba mirties bausmę, pas mus, deja, gyvens iš mokesčių mokėtojų pinigų.
Manau jog dėmesį reikia skirti smulkius nusikaltimus padarantiems asmenims, kurie dar nėra visiškai sugedę.
Kaip ir žmonės vaistų pagalba atsikrato virusų, taip ir visuomenė turi elgtis su tokiais "virusais".
Net ir buvusioje Sovietų sąjungoje pagal paskelbtus karo laiko įstatymus visi pagauti plėšiant ir apvagiant žmones buvo ŠAUDOMI vietoje.
omcikas rašė:ne viskas kas buvo sovietų sajungoj buvo blogai. Leist daukartiniams žudikams, prievartautojams egzistuot tai tik bereikalingas žemės resursu eikvojimas. Tuos pinigus kurie išleidžiami išgamoms piržiurėt , maitint, perauklėt būtų galima žymiai naudingiau panaudot.
Aš ir nesakau, jog viskas buvo blogai, apskritai negaliu nieko teigt, nes dar nebuvau gimęs 🙂 tiesiog sakau, jog nereikia žiūrėt kas buvo tada, nes to nebėra
Ignas1992 rašė:Skirtumas toks, jog mes jau nesam Sovietų Sąjungoje 🙂
rašo gi – "karo laiko įstatymai", prie ko čia sąjungoje ar ne sąjungoje
omcikas rašė:ne viskas kas buvo sovietų sajungoj buvo blogai. Leist daukartiniams žudikams, prievartautojams egzistuot tai tik bereikalingas žemės resursu eikvojimas. Tuos pinigus kurie išleidžiami išgamoms piržiurėt , maitint, perauklėt būtų galima žymiai naudingiau panaudot.
Vieno nuteisto iki gyvos galvos kalinio priežiūra ir išlaikymas vidutiniškai mokesčių mokėtojams kainuoja v ienas milijonas du šimtai penkiasdešint tūkstančių litų dabartiniu kursu. Už tiek galima būtų įrengti bent 10 popamokinės veiklos Techninių būrelių mokyklose kur kas metai paruoštų bent po 7-8 mokinius trokštančius įgyti tobulumo tam tikrose srityse,juos galėtų globoti ir auklėti savo srities specialistai,kas savo ruožtu tiems jauniems žmonėms sudarytų realias galimybes siekti karjeros,tapti geru specialistu ir t.t. dabar gi būrelių vadovai tenkinasi 200 litų mėnesiniu atlyginimu mokykloje ir už tiek nei vienas nesutinka dirbti tokio labai rimto darbo, arba ateina tik tokie peckeliai, kurie nieko doro ir išmokyti negali ir net nesistengia.
Tuo tarpu kulka ir šautuvo amortizacija tokio išgamos, kurio kitaip perauklėti neįmanoma tekainuoja vos 5 litai,ir taip visuomenė išlaisvinama nuo jo ir nuo grėsmės dar kam nors būti jo nužudytam. Be to ar labau jau humaniška laikyti gyvą būtybę tarp 4 sienų uždarytą tol kol ji savaime numirs,kam jį be reikalo kankinti? Juk šūvis į pakaušį būtų pati humaniškiausia jo gyvenimo baigtis,praktiškai tai švelniausias nužudymo metodas,jo metu net nepajuntama jokio skausmo ir nėra jokių kančių,skirtingai nei pakariant arba iškepant elektros kėdėje arba suleidžiant nuodų injekciją.
inkognito rašė:Be to ar labau jau humaniška laikyti gyvą būtybę tarp 4 sienų uždarytą tol kol ji savaime numirs,kam jį be reikalo kankinti? Juk šūvis į pakaušį būtų pati humaniškiausia jo gyvenimo baigtis,praktiškai tai švelniausias nužudymo metodas,jo metu net nepajuntama jokio skausmo ir nėra jokių kančių,skirtingai nei pakariant arba iškepant elektros kėdėje arba suleidžiant nuodų injekciją.
Tiesiog, kai tarp 4 sienų laikai gyvą būtybę, – neatimi iš jos pačio vertingiausio ir brangiausio turimo dalyko – sąmonės. "Kalėjimas nėra teritorija prasidedanti ir pasibaigianti ties vartais. Kalėjimas yra tavo mintyse" – Charles Manson. . Viskas kuriama sąmonėje: tiek laisvė, tiek laimė ir t.t. Todėl palikti sąmonė ir savimonę žmogui, yra kiek humaniškiau, nei suvaryti kulką į galvą. Aišku, jei nekalbam apie kankinimus nelaisvėje, kurie taip pat naikintų samonę kaip ir kulka. Tik lėčiau ir skausmingiau.
Ir šiaip, nusikalteliai yra tokie patys žmonės, kaip tu. Tik neprisitaikę ar nepajėgę gyventi visuomenėje pagal jos nustatytas vertybes, normas ir taisykles. Jie tiesiog nusižengė dabartinei socialinei santvarkai. Kaip, pavyzdžiui, eretikai viduramžiais, rezistentai sovietų sąjungoje(valdžios požiūriu) ir t.t. ir pan. Kai kurie sąmoningai, kai kurie ne. Bet visi jie iš esmės nebuvo blogi, tiesiog nepritapę, todėl žalingi tuo metu vyravusiai santvarkai. Žmogžudžiai taip pat.
Todėl nemanau, kad jų atsikratyti kaip buvo atsikratoma eretikų ar rezistentų, yra moralu. Tai yra pasaulį išvydęs žmogus ir jis turi turėti teisę gyventi, kad ir koks jis būtų. Pažangi visuomenė turėtų užtikrinti galimybę gyventi visokiems žmonėms, tuo pačiu užtikrinant ir savo stabilumą bei saugumą. Kalėjimai ir perauklėjimo primonės iš esmės tai ir daro: atskiria nepritampantį elementą ir bando jį įstatyti į sistemą.
Galiausiai, ne visa nauda matuoja pinigais (kiek išleidžiama kalinių priežiūriai ir pan.). Nusikalteliai atlieka nemažą socialinę reikšmę, dalyvauja visuomenės formavime ir derinime. Nustato socialines ribas, padeda nustatyti tvarkomasias priemones ir t.t. ir pan. Vienaip ar kitaip naudingos yra absoliučiai visos žmonių grupės. Ir truputį problematiškesnėms (problematiškumas irgi naudą atneša) sumaitinti švino ir pamiršti – mano nuomone, amoralu ir beprasmiška.
Nužudytas šūviu į pakaušį tu galėtum tęsti savo reinkarnacijos ratą,o dabar turėsi sėdėti ir nieko nematyti išskyrus tas keturias sienas,na dar ir tuliką…. Tai tas pats kai norėdams savo veisliniam šuniukui sutrumpinti uodėgą ją ne iš kart nukirstus .o trumpintum mažais griežinėliais.
Bet tokiu atveju būtų laisvas pasirinkimas. Jei pats kalinys pasirinktų mirtį vietoje vienutės iki gyvos galvos – puiku. Tebunie 🙂 Bet per prievartą jį nužudyti, kaip jau rašiau, manau, yra netikslinga.
Ir šiaip kalėjimuose juk yra truputį užsiemimų. Knygos, darbas, riaušės, prievartavimai……. yra tų pramogų 😀
Kitas dalykas, jei, tarkim, žmogus sėda už smulkų nusikaltimą turėtų būti dedamos visos pastangos jį perauklėti ir integruoti atgal į visuomenę. Vis tik jei toks jaunuolis bus laikomas gyvuliškomis sąlygomis kartu su tikrais recidyvistais, grįžęs iš įkalinimo įstaigos jis gali pereiti prie rimtesnių nusikaltimų…
Jau kažkur kažką panašaus rašiau, kad nusikaltęs žmogus ir taip nebeturi normalaus gyvenimo. Tokiam yra nelengva integruotis, nes dauguma žmonių žiuri su panieka ir pasišlykštėjimu, matydami tik patį nusikaltimą ir kaleimščiko praeitį, o ne asmenį su sąmone. Toks gyvenimas irgi yra bausmė, jau net neliečiant temos apie ankstesnį nusikaltėlio gyvenimą iš kurio ir gimė iškreiptos moralinės vertybės ir pats nusikaltimas. O mirtis? Ar galima taip laisvai imt ir nubraukt žmogaus gyvenimo egzistavimą? Atimt iš jo net ir menkiausią galimybę keistis? Gi jis negimė antžmogiu, tai irgi žmogus buvęs kažkam sunus, dukra, tėvas ar motina. Gal mirties bausmė dar kažkam suteiks papildomo skausmo gyvenime, kas to skausmo yra nevertas? Suprantu, kad būna tokių nusikaltimų, už kuriuos dauguma norėtų tiesiog gerklę perkasti ir šiaip kuo kruviniau atkeršyti, bet gal nereikia nusileisti iki sužalotos pasaulėžiūros žmogaus lygio pvz: žmogžudžio?
inkognito rašė:Na vienutėje sėdint nelabai ką bebus prievartauti,o mirtininkui nei laikraščiais nei internetu naudotis negalima. Na gal Lietuvoje ši praktika ir netaikoma. O ir riaušių nelabai surengsi,o tai patalpinti gali ir į karcerį, kur ant cementinių grindų vanduo ir nėra vietos, net atsisėsti.Ir mirties savo noru negalėsi pasirinkti,o tik sėdėti ir sėdėti tol kol visai nuprotėsi…
Na nereikia perdėt 🙂 net ir vienutėj sėdintys žmonės būna išleidžiami į kiemą 🙂 Kiekviena įkalinimo įstaiga turi kiemelius, treniruoklius, dirbtuves ir pan. Be to jie turi galimybę žiūrėt TV naudotis PC, galų gale kaip kažkas minėjo yra knygos 🙂 Tad nereikia sakyt, jog jie ten kankinasi
a.t.sielis rašė:Kodėl žmonės susigalvojo, kad mirties bausmė nereikalinga? Aiškiais atvejais reiktų žudikus ir prievartautojus bausti mirties bausme. Šiandien Lietuva pasižymėjo žiauriu nusikaltimu.
Yra įrodyta, kad nuo nusikaltimų atbaido ne bausmės žiaurumas, o jos neišvengiamumas. Jei bausmė didinama – proporcingai didėja nusikaltelių atsargumas. Jei didinamas neišvengiamumas – proporcingai mažėja nusikaltimų skaičius.
Mirties bausmės nemažina nusikaltimų : http://www.deathpenaltyinfo.org/deterrence-states-without-death-penalty-have-had-consistently-lower-murder-rates
Bet atlieka labai netikusią parodomąją funkciją, kad žmogžudystė gali būti išeitis.
Juk žinai, kad tai, kaip tėvai auklės savo vaikus, labai priklauso nuo to, kaip jie patys buvo auklėjami? Tai va…
Yra žinoma atvejų, kai prasidėjus karui, suirutei valstybėje, nusikaltėliai ištrūksta iš kalėjimų.
Pasiutusius šunis nušauna ne dėl to, kad išgąsdintų kitus šunis, bet dėl to, kad jie pavojingi.
Bausmė turi būti ir neišvengiama, ir adekvati, ir racionali. Mirties bausmė reikalinga, kitaip nepageidaujami ir nežmogiški elementai sutrikdo visuomenės gyvenimą.
Kas kaltas kad atsitinka brutalūs nusikaltimai? Viena iš priežasčių: yra už žmogiškumo ribų išėjusių individų. Po pirmo sunkaus nusikaltimo tokie elementai turėtų būti "išoperuojami" iš visuomenės kūno, taikant mirties bausmę.
Prie kiekvieno žmogaus policininko nepastatysi, todėl visuomenė turi formuoti kultūrą, kurioje nenormalioms tendencijoms nėra dirvos augti. Tai liečia švietimo sistemą, darbo rinką, alkoholio ir kitų svaiginančių substancijų prieinamumą, žiniasklaidą, ir t.t. ir pan.
Pateikiamas argumentas, kad nusikaltėliai, kuriems gresia žiauri bausmė, stengdamiesi atsikratyti liudininko, dažniau žudo savo aukas. O ten kur bausmės švelnesnės, tada mažiau ir žmogžudysčių. Pagal mane, tai ciniškas apskaičiavimas abiejose pusėse: nusikaltėlių ir teisėtvarkos. Tai tiesiog visuomenės bejėgystė ir bailumas. Bandoma eiti į kompromisą su nusikaltimu – jeigu mes jiems nusileisime, tada jie mažiau žudys. Liaudies pasakose dažnas siužetas, kai karalystės merginos aukojamos slibinui, kad tas nesunaikintų visų gyventojų. Kol neatsiranda karžygys, kuris nugali slibiną. Taip liaudies išmintis sako, kad tikras sprendimas kyla iš teisingumo įgyvendinimo per drąsą ir jėgą, o ne iš bailaus kompromiso, dėl kurio aukų skaičius tik didėja.
nereikalinga rašė:Vistiek gyvenimo nebėra išėjus iš įkalinimo įstaigos,nors ir atsėdėta už tas bausmes ,kad ir nemažai metų.Jau tai nebe žmogus,visu vidumi jis ligonis.
Tai čia ne argumentas už mirties bausmes, o už tai, kad būtų pertvarkomi kalėjimai. Net ir lietuvos kažkokiame dokumente, apibrėžiančiame kalinimo tikslą (nepamenu kokiame. kažkada seniai rašiau esė apie tai), nurodoma, jog vienas iš įkalinimo tikslų – resocializacija, kalinio vertybių pakeitimas ir pan.
Kalėjimas nėra/neturėtų būti vieta, kurioje atsėdi ir tiek.
Tinkamai vykdomos resocializacijos programos, jei nyklystu, 60-80 procentais sumažina recidyvizmo atvejus. Bei buvusiems kaliniams ypač padeda integruotis į visuomenę.
Aišku, tiesiog nudaigoti žmogų – lengviausia. Barbariška, žemą, nehumaniška, beprasmiška, tačiau – lengviausia. Tai nekeičia visuomenės vertybių (jas smukdo), nemažina deviantų skaičiaus, nes neugdo visuomenės vertybių, o tiesiog aklai naikina neįtikusius žmones, nė trupučio negerinant bendros padėties. Tai net nuo nusikaltimų neatbaido. Vis dėl to, lengviausia.
Jau nekalbant apie moralinę mirties bausmės pusę. Apie tai nesiplėsiu, nes, lažinuosi, šitoje temoje jau yra apie tai ne kartą kalbėtą. Ir ne kartą išsakiau savo nuomonę.
Ir jau nekalbant apie tai, kad mirties bausmei dažnai pasmerkiami nekalti žmonės: http://www.deathpenaltyinfo.org/executed-possibly-innocent , http://www.amnestyusa.org/our-work/issues/death-penalty/us-death-penalty-facts/death-penalty-and-innocence
Ir kiek keista, kad aš, pagal a.t.sielį, būdamas amoraliu, destrukcija ir neapykanta besiremiančiu ateistu (tavo ateizmo apibrėžimas), pasisakau už žmogaus gyvybę, kuri yra amžinoji vertybė.
O tu, su savo dieviškąja nepaneigiama morale teigi: žudyti negalima…išskyrus kai man pasirodo, kad galima..
Kaip vienas iš south parko kūrėjų sakė: "I would never kill somebody, unless they pissed me off."
Aišku, tiesiog nudaigoti žmogų – lengviausia. Barbariška, žemą, nehumaniška, beprasmiška, tačiau – lengviausia. Tai nekeičia visuomenės vertybių (jas smukdo), nemažina deviantų skaičiaus, nes neugdo visuomenės vertybių, o tiesiog aklai naikina neįtikusius žmones, nė trupučio negerinant bendros padėties. Tai net nuo nusikaltimų neatbaido. Vis dėl to, lengviausia.
Tai nėra nei barbariška, nei nehumaniška, nei beprasmiška. Barbarizmas – tai žmogžudystės ir prievartavimai bei kiti nusikaltimai. Civilizuota visuomenė turi mokėti humaniškai išlaikyti savo vertybes ir jas apginti. Kitaip, jeigu ji neturi tokio gebėjimo, ji virsta barbariška.
Kalba neina apie neįtikusius žmones, bet apie tokius brutalius nusikaltėlius, kurių prigimtis negali būti reformuota. Humaniškumas turi visų pirma reikštis nekaltų aukų atžvilgiu. Bausti adekvačia bausme taip pat yra humaniška, nes tokiu būdu nusikaltėlis patiria savo veiksmo atoveiksmį, susiduria su realybe, tiesa. Melas, politinis korektiškumas yra nehumaniškas, tiesa yra humaniška.
Nekalbu apie tai, kad visuomenė turėtų likti status quo, ir negerinti bendros padėties. Atvirkščiai, kalbu apie tai, kad reikalinga kompleksinė visuomenės reforma visose srityse.
Ir kiek keista, kad aš, pagal a.t.sielį, būdamas amoraliu, destrukcija ir neapykanta besiremiančiu ateistu (tavo ateizmo apibrėžimas), pasisakau už žmogaus gyvybę, kuri yra amžinoji vertybė.
O tu, su savo dieviškąja nepaneigiama morale teigi: žudyti negalima…išskyrus kai man pasirodo, kad galima..
Pirma, tai tu neteisingai mane supratai. Aš teigiau kad tu galbūt nesi ateistas, nes seki gėriu, ir apibrėžiau tikrąjį ateizmą kaip demonizmą ir t.t.. Tai nežinau, kodėl į save nukreipei tą apibrėžimą, nes sakiau kai ką atvirkščio. Pasakiau, kad tai, ką tu vadini ateizmu, aš nevadinu ateizmu, kad tavęs nelaikau tikruoju ateistu, ir pateikiau, ką būtent reiškia tas negatyvusis ateizmas, kurį kritikavau.
Jeigu pripažįsti gyvybę, kaip amžiną vertybę, tai turi suprasti ir pripažinti ir žinomus žmonijai faktus, kad gyva esybė neišnyksta su fizinio kūno mirtimi, bet jos egzistencija tęsiasi toliau. Toks yra tas gyvybės kaip amžinos vertybės pobūdis. Žiaurų nusikaltėlį baudžiant mirties bausme, jam parodoma užuojauta, nes jam neteks pačiam būti nusikaltimo auka kitam gyvenime pagal karminį nusikaltimo atoveiksmį, kadangi jis atsiima bausmę jau šiame gyvenime. Be to, tęsdamas savo šį sugadintą gyvenimą, jis toliau kankintųsi, ir dar galėtų pridaryti didelių blogybių, taip dar pablogindamas savo padėtį, ir kenkdamas kitoms gyvoms esybėms. Mirties bausmė galėtų būti atmainoma, jeigu nusikaltėlis pats parodytų nuoširdų ir didelį norą reformuotis ir prašytų tokio gailestingumo.
Reikia skirti du dalykus: bausmę ir nusikalstamą žudymą. Kai kare kareivis žudo priešo kareivius, jis apdovanojamas, bet jeigu civiliniame gyvenime jis kažką nužudytų, jis taptų nusikaltėliu. Taip ir nusikaltėlio baudimas mirties bausme atitinkamais atvejais yra teisėtas ir teisingas, ir nėra laikomas nemoraliu, bet kaip tik, ginančiu moralę.
Tariamas, neadekvatus, pavėluotas teisingumas – demoralizuoja visuomenę.
Kaip ir medicinoje kartais reikalingos operacijos dėl sveikatos, taip ir visuomenės gyvenime kartais reikalingas teisingumo įgyvendinimas panaudojant jėgą. Jėga nėra aukščiausias principas, bet kartais ji reikalinga tam, kad apginti aukštesnius principus.
Aš dažnai kalbu apie neprievartą ir nežeidimą, bet kurių gyvų būtybių atžvilgiu. Būtent neprievartos ir nežeidimo principai kartais turi būti apginti ir išsaugoti teisėtvarkos ir teisėsaugos būdu, panaudojant teisėtą jėgą. Kitaip visuomenė pavirsta į barbarišką, džiunglišką darinį, kuriame nėra nei sveiko proto, nei teisingumo, nei kieno nors atsakomybės, nei saugumo, nei pagarbos vertybėms.
Žudymas visais atžvilgiais yra nusikaltimas ir jei ta legalus, teisėsaugos vykdomas žudymas, vistiek tai ir lieka žudymu. Ne gyvybės ir moralės saugojimu, o tų vertybių saugojimo pažeidimu. Ir jei visuomenėje nužudymas priimamas kaip už normą, bausmę, tai kaip tai gali atbaidyti nuo pavienių visuomenės narių vykdomų 'bausmių'?
a.t.sielis rašė:Tai nėra nei barbariška, nei nehumaniška, nei beprasmiška. Barbarizmas – tai žmogžudystės ir prievartavimai bei kiti nusikaltimai. Civilizuota visuomenė turi mokėti humaniškai išlaikyti savo vertybes ir jas apginti. Kitaip, jeigu ji neturi tokio gebėjimo, ji virsta barbariška.
Tai ir išlaiko, gina. Tam ir yra kalėjimai, tam ir yra visuomenės nustatytos normos. Į barbariškumą atsakant barbariškumų – tai nėra vienintelis gynybos būdas. Tai pats prasčiausias gynybos būdas.
a.t.sielis rašė:Kalba neina apie neįtikusius žmones, bet apie tokius brutalius nusikaltėlius, kurių prigimtis negali būti reformuota. Humaniškumas turi visų pirma reikštis nekaltų aukų atžvilgiu. Bausti adekvačia bausme taip pat yra humaniška, nes tokiu būdu nusikaltėlis patiria savo veiksmo atoveiksmį, susiduria su realybe, tiesa. Melas, politinis korektiškumas yra nehumaniškas, tiesa yra humaniška.
Nekalbu apie tai, kad visuomenė turėtų likti status quo, ir negerinti bendros padėties. Atvirkščiai, kalbu apie tai, kad reikalinga kompleksinė visuomenės reforma visose srityse.
Kas nusprendžia, kieno prigimtis gali būti reformuota, o kieno ne? Tu? Bet kuriuo atveju, nusikaltimai visuomet egzistavo ir egzistuos. Absoliučiai visiškai jų išvengti nepavyks. Pasak struktūrinio funkcionalizmo teorijų, nusikalstami poelgiai, mūsų kultūroje apibrėžti kaip deviacija, yra objektyvūs reiškiniai, atliekantys tam tikras funkcijas visuomenėje. Iššūkiai kultūrinėms normoms, nuokrypiai nuo jų, yra svarbi visuomenės formavimosi dalis. Kaip teigė sociologas Emilis Diurkheimas, deviacija įtvirtina kultūrines vertybes ir normas, bei reakcijos į ją stiprina socialinį vieningumą. Reikia suprasti, kad nusikaltelis tėra žmogus, neprisitaikęs prie visuomenės normų. Tačiau jis vis tiek yra žmogus. Jį reikia izoliuoti – jei yra poreikis – ir iki gyvos galvos. Tačiau niekas niekas neturi teisės atimti gyvybės kitam žmogui. Teisėjas, pasmerkęs deviantą mirties bausmei, pats turėtų būti izoliuotas, nes jis atemė gyvybę kitam.
a.t.sielis rašė:Pirma, tai tu neteisingai mane supratai. Aš teigiau kad tu galbūt nesi ateistas, nes seki gėriu, ir apibrėžiau tikrąjį ateizmą kaip demonizmą ir t.t.. Tai nežinau, kodėl į save nukreipei tą apibrėžimą, nes sakiau kai ką atvirkščio. Pasakiau, kad tai, ką tu vadini ateizmu, aš nevadinu ateizmu, kad tavęs nelaikau tikruoju ateistu, ir pateikiau, ką būtent reiškia tas negatyvusis ateizmas, kurį kritikavau.
Aš tave teisingai supratau. Bet tu neteisingai išvedžioji 🙂 Aš esu tikrasis ateistas. Ir mane truputį pykdo, kad tu sakai: jei esi geras, tai nesi tikras ateistas. Aš esu tikras ateistas. Aš turiu gana stiprius įsitikinimus, kurie remiasi humaniškumu, (mano požiūriu) gera morale ir pan. Ir didžiuojuosi, jog tai turiu be jokio lašelio atsidavimo dieviškumui, be lašelio aklo tikėjimo. Visi tie įsitikinimai – mano sąmoningų minčių, apgalvojimų ir pasirinkimų rezultatas (neprimesti aklo tikėjimo). Ir labai išdidžiai galiu sakyti, kad esu ateistas. Ir man nepatinka, kad tu atskiri mano gerus žodžius, mano geranoriškas mintis nuo ateizmo.
a.t.sielis rašė:Jeigu pripažįsti gyvybę, kaip amžiną vertybę, tai turi suprasti ir pripažinti ir žinomus žmonijai faktus, kad gyva esybė neišnyksta su fizinio kūno mirtimi, bet jos egzistencija tęsiasi toliau.
Atsimeni, kai sakiau, jog kai kurie tavo teiginiai primena: sumuštinis krenta sviestu žemyn – tai reiškia, jog egzistuoja amžinas protas? Tai čia vienas iš jų 🙂 Aš gyvybę kaip amžiną vertybę pripažįstų dėl biologinių/socialinių/evoliucinių/psichologinių/humanistinių priežasčių, kurios yra stebimos realiame pasaulyje, kurios formavo visuomenes, kurios yra įrašytos istorijoje – kurios yra tikros. Ir nematau absoliučiai jokios pagrįstos priežasties, kodėl nuo idėjos "gyvybė yra amžina vertybė" turėčiau peršokti prie nepagrįstos prielaidos "gyvybė egzistuoja po mirties". Aš nesakau, kad tu nepakankamai pagrindi tokius peršokimus. Tiesiog sakau, kad man jie atrodo nelogiški.
a.t.sielis rašė:Reikia skirti du dalykus: bausmę ir nusikalstamą žudymą. Kai kare kareivis žudo priešo kareivius, jis apdovanojamas, bet jeigu civiliniame gyvenime jis kažką nužudytų, jis taptų nusikaltėliu. Taip ir nusikaltėlio baudimas mirties bausme atitinkamais atvejais yra teisėtas ir teisingas, ir nėra laikomas nemoraliu, bet kaip tik, ginančiu moralę.
Aš nesuprantu ir to, kodėl kare žudantis žmogus yra apdovanojimas. Man visi vienodi žmogžudžiai – teisėjai, kareiviai, nusikalteliai. Visi, pasmerkiantys kitą žmogų mirčiai – yra mėšlo gabalai (su labai retomis išimtimis). Tiek kare, tiek civiliniame gyvenime žudymas nėra moralės gynimas. Tai yra moralės pūdimas. Negali blogybės taisyti su tokia pačia blogybe. Tai tik aklas ir beprasmis kerštas, ne kažkoks taisymas ar "moralės gynimas".
a.t.sielis rašė:Kaip ir medicinoje kartais reikalingos operacijos dėl sveikatos, taip ir visuomenės gyvenime kartais reikalingas teisingumo įgyvendinimas panaudojant jėgą. Jėga nėra aukščiausias principas, bet kartais ji reikalinga tam, kad apginti aukštesnius principus.
Aš dažnai kalbu apie neprievartą ir nežeidimą, bet kurių gyvų būtybių atžvilgiu. Būtent neprievartos ir nežeidimo principai kartais turi būti apginti ir išsaugoti teisėtvarkos ir teisėsaugos būdu, panaudojant teisėtą jėgą. Kitaip visuomenė pavirsta į barbarišką, džiunglišką darinį, kuriame nėra nei sveiko proto, nei teisingumo, nei kieno nors atsakomybės, nei saugumo, nei pagarbos vertybėms.
Todėl mūsų visuomenėje dabar ir egzistuoja policija ir kalėjimai, kurie GERIAU tvarkosi su teisingumo įgyvendinimu, nei mirties bausmės (žr. statistiką).
Tai, ką jūs, pasisakantys už mirties bausmę kalbat, – yra emocijos. Aš visiškai jas suprantu. Vien įsivaizduojant, kad kas nors nuskriaustų mano artimą žmogų, užverda kraujas, kaip norėtųsi nusikaltelį nukankinti, ir nudaigoti. Tačiau tai yra emocijos. Visuomenė negali būti statoma ant jų. Privalo egzistuoti mechanizmas, kuris apsaugotų nuo linčo teismų, kuris būtų paremtas blaiviu ir racionaliu protu.
Pabaigai, video. Kiek iš jūsų galėtumėt taip pasielgti? Neįtikėtino stiprumo žmogus. Ir va jis yra daug vertesnis pavyzdys, nei aklo kraujo troškimo, keršto ir emocijų valdomi žmonės.
Į barbariškumą atsakant barbariškumų – tai nėra vienintelis gynybos būdas.
Niekas nesiūlo į barbariškumą atsakyti barbariškumu. Niekas nesiūlo linčo teismų ir savavaliavimo. Kalbame apie bausmės adekvatumą, esant malonės galimybei.
Kas nusprendžia, kieno prigimtis gali būti reformuota, o kieno ne? Tu?
Ne aš, o teismas, ir valstybės vadovas, ar kitas asmuo, turintis teisę patenkinti malonės prašymus. Pvz. ir dabar taip vyksta. Teismas duoda bausmę, (tarkim, iki gyvos galvos), o nuteistasis rašo malonės prašymą Lietuvos prezidentui.
Pasak struktūrinio funkcionalizmo teorijų, nusikalstami poelgiai, mūsų kultūroje apibrėžti kaip deviacija, yra objektyvūs reiškiniai, atliekantys tam tikras funkcijas visuomenėje. Tai yra, iššūkiai kultūrinėms normoms, ar nuokrypiai nuo jų, yra svarbi visuomenės formavimosi dalis. Kaip teigė sociologas Emilis Diurkheimas, deviacija įtvirtina kultūrines vertybes ir normas, bei reakcijos į ją stiprina socialinį vieningumą.
Taip, tokiame vyksme reikalingos ir adekvačios bausmės, kurios įtvirtintų vertybių svarbos laipsnius, tarpusavio proporcingus santykius ir kt. charakteristikas.
Reikia suprasti, kad nusikaltelis tėra žmogus, neprisitaikęs prie visuomenės normų. Tačiau jis vis tiek yra žmogus. Jį reikia izoliuoti – jei yra poreikis – ir iki gyvos galvos
Tai gali būti žmogus, bet gali būti ir ne-žmogus, bet žmogiško pavidalo žiauri esybė. Jeigu yra galimybė jam virsti žmogumi šiame gyvenime, jam reikia suteikti šansą, jeigu ne – visuomenė turėtų pasielgti su juo humaniškai, ir nutraukti jo šį gyvenimą.
Neseniai per TV rodė dok. filmą, apie nuteistuosius iki gyvos galvos Lietuvoje "Nulinio laiko zona" (aut. A. Juzėnas). Vienas iš nuteistųjų, jau ilgai kalintis, prieš kamerą pasakė: "kam jūs mane laikote ir kankinate? Geriau tada iš karto sušaudykite".
žr. minėtą epizodą ties 9:20
▶ Žiūrėti YouTube
Tačiau niekas niekas neturi teisės atimti gyvybės kitam žmogui.
O ką pasakytum apie abortus, kaip jų atžvilgiu galioja šis tavo teiginys? Aš pvz. prieš abortus, nes niekas neturi teisės savavališkai atimti gyvybės kitam žmogui.
Ir nematau absoliučiai jokios pagrįstos priežasties, kodėl nuo idėjos "gyvybė yra amžina vertybė" turėčiau peršokti prie nepagrįstos prielaidos "gyvybė egzistuoja po mirties".
Tai nėra neparįsta. Pvz. kad ir NDE reiškiniai tai patvirtina.
Aš nesuprantu ir to, kodėl kare žudantis žmogus yra apdovanojamas.
Todėl kad gina civilius nuo kažkieno agresijos. Pvz. jeigu mus dabar užpultų V. Putino rusiška mafijinė valstybė, ir sprogdintų miestus, plėštų, žudytų, prievartautų, ar nebūtų verti apdovanojimo tie kariai, kurie priešintųsi šiai agresijai?
Negali blogybės taisyti su tokia pačia blogybe.
Pačių aukščiausių principų kontekste, tu teisus. Tikrasis gėris yra meilė ir atleidimas. Bet ir aukščiausių principų kultivavimo galimybė turi būti apginta, kitaip jie visiškai bus sunaikinti žemesnių principų. Žmonių visuomenės gyvenimas nesusideda vien iš teisėtvarkos ir teisėsaugos, arba iš karo. Yra taika, yra artimi santykiai šeimose ir tarp draugų. Yra menas, kultūra, religija, dvasinio gyvenimo formos, kurie blogybes taiso būtent per gėrį, per stipresnį nei blogybė gėrį. Kur yra šviesa, ten nelieka tamsos.
Tai, ką jūs, pasisakantys už mirties bausmę kalbat, – yra emocijos. Aš visiškai jas suprantu. Vien įsivaizduojant, kad kas nors nuskriaustų mano artimą žmogų, užverda kraujas, kaip norėtųsi nusikaltelį nukankinti, ir nudaigoti. Tačiau tai yra emocijos. Visuomenė negali būti statoma ant jų. Privalo egzistuoti mechanizmas, kuris apsaugotų nuo linčo teismų, kuris būtų paremtas blaiviu ir racionaliu protu.
Niekas čia nekalba apie kankinimą, kerštą, linčo teismus. Žmonės nori paprasčiausio teisingumo, kurio šiais laikais nėra, nes valdantieji visuomenės sluoksniai – degradavę. Atleisti – nukentėjusiojo prerogatyva, jeigu nusikaltėlis prašo atleidimo, o kartais ir besąlygiškai, priklauso nuo atleidžiančiojo dvasinio lygio. Visuomenės valdančiųjų pareiga – vykdyti teisingumą, su malonės galimybe. Dvasininkų ir intelektualų pareiga – suvokti koks yra aukštesnio lygmens teisingumas ir gailestingumas, ir padėti tai suprasti kitiems visuomenės sluoksniams.
Šioje temoje aptarinėjome teisingumo ir gailestingumo santykį: https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=1833.0

