Krikšto priėmimas
Tada priklausomai nuo parapijos bus vienokio ar kitokio ilgumo pasiruošimo kursas. Jis priklauso nuo parapijos. Vienur būna asmeniniai susitikimai, kitur grupės.
Paprastai suaugę krikštijami per Velykas, bet nebūtinai. Priklauso nuo parapijos. Paprastai suaugę asmenys tuo pačiu prieina ir pirmosios komunijos.
Krikštatėviais geriau kad būtų tikintys krikščionys, nes jų kaip ir pareiga yra auginti jus dvasiškai. Kas bus jei krikštatėviai nesusigaudo net ką per mišias veikti?
Jei dar yra klausimų, maloniai į juos atsakysiu.
Hekate rašė:O kas jau tokio blogo jei nesi krikštytas? :-\
Prieš Bažnyčia ir krikščionis negerai atrodysi. Neprisijungsi prie jų egregoro. Nieko tokio.
Taip pat tai yra įvesdinimas į tikinčiųjų bendruoemenę.
P.S. Jonai, visi jau seniai supratome kad tau nepatinka Bažnyčia, tad nebūtina kiekviename poste to demonstruoti, nes jau net nebejuokinga.
Jeigu as pvz. nekrikstytas, tai mano sansai patekti i taip vadinama "dangu" mazeja?
O jeigu pvz. zmogus kuris gyveno aplinkoje kurioje zodis "kriksta" net nebuvo minimas, jis apie tai nieko nezinojo ir mire nepakrikstytas, tai kas tada? 😮
Bleidex rašė:Na, atvirai pasakius, anksčiau neigdavau bet kokią religiją… Bet, kaip jau minėjau, po kelių mėnesių lankymosi šitame puslapyje, mano požiūris pasikeitė, gal net galėčiau pasakyti, kad insomnia mano naujas idealas ::). Principe suvokiau, kad nesu tiesiog mėsos gabalas ir gyvenu ne tam, kad gyventi, o tam, kad lavinčiau savo sielą, kad nebeturėčiau grįžti į šį kalėjimą (Žemę). Ar teisingas mano apsisprendimas pasikrikštyti žiūrint šiuo atžvilgiu?
Sorry, bet čia labai prasta priežastis atsiversti. Iškalbingų, charizmatiškų, savo sritį išmanančių žmonių gali surasti bet kokiame tikėjime ar netikėjime. Leistis manipuliuojamiems kitų, labai prastas pasirinkimas. Jei nori atsiversti į krikščionybę(ar bet ką kitką), turi ją suvokti, į ją įsigilinti pats, atsakyti sau kodėl to nori ir pan.
Praktiškai visi tikėjimai skatina lavinti sielą, nepripažįsta žmogaus, tik kaip mėsos gabalo. Ir prie ko čia grįžimas į kalėjimą(Žemę)? Juk krikščionybėje nėra reinkarnacijos. Net ir ateizmas skatina lavinti dvasią(be mistikos), kultūrą, sąmonę ir pan. Nelaiko žmogaus tik mėsos gabalu(o sąmoningu, unikaliu ir prasmingu gamtos produktu).
Žodžiu, vien dėl to, kad patinka kažkoks žmogus, visiškai neverta atsiversti į jo religiją. Surask(ar atmesk) savo.
Be to, jei pasikrykštisi tvirtai netikėdamas, dirbtinai išpūsi krikščionių skaičių ir prisidėsi prie katalikų bažnyčios galios viešajame diskurse. T.y., ji turės daugiau galios kultūroje, švietime ir pan. Ar tikrai to nori, jei nesi 100proc. įsitikinęs, kad bažnyčia yra teisinga?
TinSoldier rašė:Be to, jei pasikrykštisi tvirtai netikėdamas, dirbtinai išpūsi krikščionių skaičių ir prisidėsi prie katalikų bažnyčios galios viešajame diskurse. T.y., ji turės daugiau galios kultūroje, švietime ir pan. Ar tikrai to nori, jei nesi 100proc. įsitikinęs, kad bažnyčia yra teisinga?
Bet jei tarkim nesi įsitikinęs, kad visos religijos teisingos (ta prasme, matai neigiamų dalykų kiekvienoje religijoje), kaip daryti tada?
feja rašė:Kaip jau rašiau-tikėjimas tavyje.Atsakymo tau niekas neduos.Na,nebent primes savo nuomonę.Nenoriu propaguoti pagonybės,bet juk visi krikščioniški ritualai,visos šventės yra paimtos iš pagonybės,kuri įsigalėjo 1o ooo m. pr. Kr..Nuo faktų nepabėgsi.Kas yra tai krikščionių taip garbinamos Velykos?Tai pagonių saulėgrįža.Net margutis,kuris pagonybėje skelbė gamtos prisikėlimą yra paimtas iš senojo tikėjimo.O kur dar lietuvių tautosaka,kurioje viskas atspindi senąją dvasią…
Jo, šitą žinau. Bet principe, kaip supratau, man siūlot nesikrikštyti, nes pats nelabai žinau ko noriu (jei teisingai supratau postus). Reiks dar jaučiu geriau apsvarstyti.
P.S. dėl insomnios ne taip išsireiškiau aš. Principe skaitant jo postus man sumažėjo tokių abejonių kaip, kad krikščionybė yra bloga, krikščionybė yra melas ir t.t.
Bleidex rašė:Ar teisingas mano apsisprendimas pasikrikštyti žiūrint šiuo atžvilgiu?
Krikštas svarbus apsisprendimas, o iš to ką rašai, manau intencija tinkama 🙂
Teroras rašė:Jeigu as pvz. nekrikstytas, tai mano sansai patekti i taip vadinama "dangu" mazeja?
Katalikų Bažnyčia moko taip:
Kiekvienas žmogus, gyvenęs pagal sąžinę, net ir be krikšto gali patekti į Dangaus karalystę. Jei žmogus gyveno tokioje aplinkoje kur apie krikštą nekalbėta, ar dar dėl kokių priežasčių negalėjo priimti krikšto, jis gali patekti į Dangų.
Dievas yra gailestingas ir žino priežastis kodėl netikėta, ar nepasikrikštyta, tad atsižvelgiant į tai tampa aišku, kad svarbu tavo sąžinė.
Žinoma, su krikštu taip sakant lengviau patekti nes turi bilietą, tik va ar juo pasinaudosi, čia kitas klausimas. 😀
TinSoldier rašė:Be to, jei pasikrykštisi tvirtai netikėdamas, dirbtinai išpūsi krikščionių skaičių ir prisidėsi prie katalikų bažnyčios galios viešajame diskurse. T.y., ji turės daugiau galios kultūroje, švietime ir pan. Ar tikrai to nori, jei nesi 100proc. įsitikinęs, kad bažnyčia yra teisinga?
Nebūtinas tvirtas tikėjimas. Sakyčiau net kuo daugiau abejonių tuo geriau. Kai žmogus neabejoja jis tampa fanatiku. Geriau mažiau fanatikų, o daugiau abejojančių.
Niekas kas yra žemėje nėra tobulas, tame tarpe ir Bažnyčia, nes ją sudaro nuodėmingi žmonės. Ir ačiū Dievui, kad taip yra, nes jei būtų tik šventieji, tai aš ko gero pats į tokią Bažnyčią nevaikščiočiau.
O tikėjimas kad netvirtas kaip sakaiu, yra visai nesvarbu, nes krikšto viena iš malonių yra tvirtas tikėjimas, kuris ateina su laiku.
feja rašė:Tikėjimas ne bažnyčioje,bet tavyje.
Tikėjimas taip, yra tavyje, tačiau tikintysis be bendruomenės greitai palūžta arba jo tikėjimas būna iškreiptas neteisingų įvaizdžių apie Dievą ir patį save. Toks tikėjimas stabdo dvasinį augimą, nes trypčioji vietoje. Žinoma negalima teigti kad taip yra visada. Bet dažniausiai taip jau yra.
Bleidex rašė:Bet jei tarkim nesi įsitikinęs, kad visos religijos teisingos (ta prasme, matai neigiamų dalykų kiekvienoje religijoje), kaip daryti tada?
Taip neigiamų dalykų yra visose religijose. Bet taip ir turi būti. Tik Dievas yra tobulas, o mes žmonės, tai dažnai darome nesąmones, kur bebūtume: darbe, namuose, su draugais, su religija.
feja rašė:Nenoriu propaguoti pagonybės,bet juk visi krikščioniški ritualai,visos šventės yra paimtos iš pagonybės,kuri įsigalėjo 1o ooo m. pr. Kr..Nuo faktų nepabėgsi.Kas yra tai krikščionių taip garbinamos Velykos?Tai pagonių saulėgrįža.Net margutis,kuris pagonybėje skelbė gamtos prisikėlimą yra paimtas iš senojo tikėjimo.O kur dar lietuvių tautosaka,kurioje viskas atspindi senąją dvasią…
Na jau, čia pelenkei lazdą 🙂
Paginybė tikrai neužgimė prieš 10 000 metų. Apskritai nežinoma kokia tuo metu religinė aplinka buvo. Žinoma kad kažkuo tikėta buvo, bet tikrai nežinoma kas per religija buvo tuo metu, kuo žmonės tikėjo.
Krikščionybė nėra pagonybės subproduktas. Velykos nėra saulėgrįžos šventė, nes vien todėl kad ji švenčiama ne per saulėgrįžą. Velykos yra iš žydų perimtos Pesac Seder šventimas. Paskutinė vakarienė, kuri aprašoma evangelijose, buvo tos pačios velykos kaip ir mūsų. Tai vadinamoji Pascha.
O kiaušinis, nėra privalomas krikščioniškas atributas. Tai tieiog įkultūrintas dalykas, kuris nebūtinas tikėjimui ir velykų šventimui.
Žinoma, su krikštu taip sakant lengviau patekti nes turi bilietą, tik va ar juo pasinaudosi, čia kitas klausimas.
Gauni bilietą į iliuzijų šalį.
Principe suvokiau, kad nesu tiesiog mėsos gabalas ir gyvenu ne tam, kad gyventi, o tam, kad lavinčiau savo sielą, kad nebeturėčiau grįžti į šį kalėjimą (Žemę). Ar teisingas mano apsisprendimas pasikrikštyti žiūrint šiuo atžvilgiu?
Suvokei, kad nesi mėsos gabalas, kad turi siela, bet tai galima netgi ŽINOTI, o ne tuo tikėti. Tam ŽINOJIMO įgijimui gali pasitarnauti, kad ir ta pati Astralinė projekcija (kurią, žinoma, krikščionys iš savo aklumo ir užsidarymo vadina velnio įrankiu ir pan.).
Mano manymu mes esame čia (Žemėje) tam, kad GYVENTUME, kad džiaugtumėmės, mylėtume, kurtume ir darytume kitus dalykus, kurie patinka ir kelia pasitenkinimą, o ne tam, kad kažkaip stengtumėmės iš šios vietos pabėgti ar vadinti tai kalėjimu ir menkinti savo egzistenciją. GYVENIMAS ŽEMĖJE BUVO/YRA PASIRINKIMAS, todėl nereikia šito savo pasirinkimo sumenkinti ir padaryti jį kažkokia kančia, reikia tai įsisąmoninti.
Religija yra paremta tik TIKĖJIMU, o kitos dvasinės praktikos (kaip sakiau: Astralinė projekcija) leidžia SUŽINOTI dalykų (sielos egzistavimo) realumą. Kai kas tai vadina tik bėgimu nuo realybės, bet man pačiam reikia ŽINOTI, o ne tikėti, kad yra toks dalykas, todėl stengiuosi pats tai įgyvendinti.
OKULTISTE rašė:Pudirnanciai skamba vien "astraline projekcija"…
Koks skirtumas kaip kas skamba ? Gali tai vadinti "Išėjimu iš kūno" (angl. OBE), Astraline projekcija, sąmonės projekcija ar kaip tik sumanysi. Tai tik terminai, o svarbiausia yra esmė.
(Nesvarbu: suda pavadini ismatomis ar trasomis, jis vis tiek lieka, kas yra…) Och, jauciuosi troliska… :-[
Kadangi cia tema apie kriksto priemima, tai gal nekiskim ereziju. Yra kitu temu tam, ir galiausiai pm'as…
OKULTISTE rašė:Kadangi cia tema apie kriksto priemima, tai gal nekiskim ereziju. Yra kitu temu tam, ir galiausiai pm'as…
"Epic Okultiste, is epic!" 😀 😀 😀
Astralinė kelionė yre erezija, o Dievai, kryžiai, prisikėlimai NĖRA erezija. 😀

