Ką daryti sapnuojant samoningai
Ejau, skraidziau, dariau tai ka pavykdavo padaryti ir tiek. Tad tokiu klausimu ka man daryti net nekildavo.
Man pvz. atrodo, kad samoningi sapnai tai tiesiog vieta kurioje mes galime padaryti tai, ko tikrame gyvenime niekada negaletume del tam tikru priezasciu: ar del fizikos desniu, ar del finansu, ar del tam tikru sveikatos sutrikimu.
Kaip tai kokia prasme? Juk ten negalia turintys zmones gali vaikscioti, blogos sveikatos zmogus gali nuskristi i Menuli, galime iveikti visus fizikos desnius, susitikti su garsenybemis, vairuoti Buggati ir t.t. ir pan. Tokia ir prasme.
o Arturuiiii nesvarbu kas tie tavo matomi nykstukai, ar ezoterijoje aprasomos ivarios astralines ir kt pasauliu butybes mintancios tavo energija- baime, ar tavo pacio pasamones dalis su baimem ir uzleptais troskimais (Anima Animus, libido. archetipai ir pan. pagal K.G. Junga) esme nebijoti ir stoti i kova tik taip gali suprasti kas vyksta ir laimeti, nugalejes nesijausi pavarges ir issikes ir jokio skirtumo kokios kilmes tie nikstukai, pabaisos gyvates ir pan esme , kad jie slypi tavyje ir pasireiskia vienokia ar kitokia forma ir dirbt su savim reikia ne tik sapne, bet ir perziureti ka netaip darai realiame gyvenime ar ko isvis nedarai… JUST DO IT
Dar pamenu kai tipo taip vadinami panikos priepoliai(tada net nzn kad tokie dalykai yra) budavo ir kaip kovojau. Nzn is kur ir kaip, kokia to priezastis bet nuo kokiu 20 metu kai likdavau vienas miske (uogaujant, grybaujant) ir nebematydavau keliuko, kitu zmoniu, ar itardavau kad pasiklydau, pradedavo nei is sio nei is to kalt sirdis, vos ne drebet zandikaulis, akyse pabaldavo,uzpuldavo mintys kad taba as tipo nualpsiu, manes nieks neras cia, taip ir numirsiu neprabudes tai skuosdavau kuo greiciau i kelia ar link kokiu zmoniu ir pan, bet vis nieko nenutikdavau. zodziu taip man atsibodo o ir grybaut megstu vienas ir ten kur nenugrybauta, taigi atsisedau ir nutariau paanalizuot save ir pasidaryt isvadas, o jos tokios: jei jau man kas butu negerai su sveikata, tai ne tik vienam bunant miske taip butu bet ir visur kitur, juo labiau , kad miske prabuni vos keleta dienu ar savaite kita per metus, taigi sutapimo cia negalejo but jokio, vadinas problema manyje, vos tik pasidares sias isvadas progai pasitaikius ismoviau i miska, roviau spec kuo gilyn, kuo toliau, tel rysio ten nera, na ir ka aisku nieko nebuvo visikai pramyniau visa diena ir viskas chiki, na kagi galvoju zakon podlasti, bet ir kita ir dar kita nieko nepasikartojo, viena diena po kokiu 4 metu po paskutinio ale priepulio kai senai jau buvau pamirses apie tai opa be grybaujant jauciu pareina tas jausmas, as na ka ateik cia sakau, atsisedau ir sakau na ka alpstam mirstam, jei jau laikas atejo, nagi pirmyn, jei mirt tai koks skirtumas miske vienam, scenoj pries 1000 ziurovu ar kur kitur, taigikaip nelauktai prasidejo, taip akimirksniu ir baiges, nuo to laiko jau gal kokia 10 metu ner pasikartoja. Veliau mastydamas ir analizuodamas net atkapsciau keleta veriantu is vaikystes nuo ko ta baime galejo kilt ir isispaust pasamonej, taigi tiek ziniu sia tema 🙂 Nuo tol vadovaujuosi taisykle tokiuose atvejuosia jei jau bijot ko gyvenime tai tik vieno dalyko- pacios baimes. sekmes visiems
P.S. del samonigo sapnavimo is patirties galiu pasakyti, kad pasiekiant tam tikra samonigumo (auksta) lygi sapne ir kuo met jie padazneja, jauciasi kad atsiranda tam tikra plonyte riba kuomet protas atrodo gali nuciuozt ir atrodo apims nevaldoma baime, todel mano manymu pasiekus tam tikra riba jau reikalingas profesonalas sios srytes, mokytojas vedlys ar pan, kuris suteiktu pagrinda po kojom is savo turimos patirties, o kur tokiu surast, tai neisivaizduoju, ne tokie nesiafisuoja, prie PC nesedi ir pranasais tikriai nesiskelbia, beja tos ribos gan neblogai aprasytos tam keliom pastraipom keliuose C. Castanedos ir kituose, ezoteriniuose veikaluose apie SS. Dar jei apie C. Castaneda tai praktiskai visose jo knygose paimti mokymai, pasauleziura ir kt, is ivairiu senoves mokymu, indu, kinu, romenu ir kt isminties ,religiniu ir filosofiniu mokymu, tik pakeisti, pavyzdziai, terminai ir gan gudriai uzmaskuota ir interpretuota nepakankamai apsisvietes skaitytojas gali pasakyti kad tai unikalus mokymas, taciau anaiptol, na arba jau labai tas mokymas panasus i visus kitus.tai tiek is mano stovyklos 🙂 Atsiprasau uz klaidas
pilkasai rašė:creative, apie kokia 1 val tu cia? 🙂 maksimum gal esu islaikes apie 30 sek, (tiek speju apytikslai sapne, nzn kiek realybej)…
Matai aš nepažįstu ne vieno sapnuotojo, kuris ilgiau nei 5 minutes ištveria sąmoningas sapne. Gal kas pažįsta?
Būtų įdomu kad pasipasakotu.
Laiko suvokimas kardinaliai skiriasi sapnuose ir realime gyvenime. Tos penkios minutes sapne, gali prilygti 5 valandoms realybeje.
http://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/sapnus-ivaldziusiu-zmoniu-patirtys-ka-galima-isgyventi-sapnuojant.d?id=63710004
. Pavyzdžiui, galima matuoti laiką – kaip jis teka sapne ir kaip realybėje. Tarkime, Ch. Nolano filme „Pradžia“ yra pateikiama teorija, kad laikas sapne labai išsitęsia, o sąmoningame sapne galima paprašyti žmogaus suskaičiuoti iki 10, pasignalizuoti, kada jis tai padarė, tą patį veiksmą pakartoti budrioje būsenoje ir pamatyti, kad laiko tėkmė yra labai panaši“, – pasakojo pašnekovas.
Paprastai mes sapnuojame greitų akių judesių miego (REM) fazėje. Išsiaiškinta, kad šie akių judesiai sutampa su akių judesiais sapne – jos juda į tą pačią pusę, į kurią krypsta žvilgsnis sapne. Todėl su žmogumi galima susitarti, kad tuomet, kai jis supras esąs sąmoningas, duos akimis tam tikrą iš anksto sutartą ženklą. Polisomnografo matavimuose labai akivaizdžiai tai matysis. Tokiu būdu galima atlikti įdomių tyrimų: žmogus gali padaryti kažkokį veiksmą ir akių ženklais pažymėti jo pradžią bei pabaigą.
Realiai kitos galimybes nežinau. čia reikia ne vieno žmogaus tam.
Aš vat prisimenu savo pirmųjų sąmoningus sapnus, begu begu ir staiga prisimenu kad tai sapnas, staiga sustoju apsižiūriu ir galvoju ką toliau daryt o galvoje tuščia visiškai, jokio prieš tai numatyto plano, jokio kitokio veiksmo,prisimenu tik tai kad turiu kažka padaryt jei tai sapnas o ka nežinau, taip susiparinau kad išmetė mane iš sapno.
Beja prisiminiau viena veikeja kuris forume (napamenu ar siame) pries kokia 10m rase, kad sapne pragyveno apie 20 m visai kitoj planetoj, kai zemej praejo vos nepilna naktis, ir kad po to su ateiviais paleike kontakta kurie jam kazkokias super tevhnologija perdavinejo kaip namu salygom sukurt amzina varikli 😉 dar kuri laika su juo palaikiau kontakta el pastu, bet kaip dingo taip dingo…
Aš pvz prekybos centre supratau kad sapnuoju, nuėjau į gatve ir prisiminiau kad reiktu į biblioteka nueit, bet buvo per toli ji jaučiau ir kad net nežinau kur ji yra iš tikrųjų 😀 tai paėmiau vidury gatvės padariau tokia laiko ir erdves skylę prie pat knygų lentynos atsirado. aš vis dar stovinčia gatvėje ištiesiau raka ir paėmiau pirma knygą, kuri pagal viską turėjo būti tą kuri man reikalingiausia ir ištraukiau savo darbo kalendorių kuriame rašinėjau viską netik įvykius. Vėliau atėjo kažkas iš bibliotekos darbuotojų ir pamatę mane pusiau ten pusiau čia klausia ką darau… gaila nepaklausė ar galėtų man kuo nors padėt 😀 tai būčiau susakius, o taip nieko sakau knygos ieškojau ir tiek. iš traukiau dar viena knyga pavarčiau ir prabudau
Tai va SS gali padaryt tokia skyle ore kur tau reikia ir gali net žengti į ją, būtų teleportaciją. O knygos tai knygom.
Benamis:
Nevartok keiksmazodziu!
Vieną naktį sapnuoju, kad sėdžiu parke ant suoliuko ir mane apsupo grupė vyrukų, ginkluotų peiliais. Suprantu, kad iš tokios padėties nėra išeities, niekaip nuo jų neapsiginsiu. Išsigąstu ir pabundu. Pabudęs mąstau, kodėl aš nesupratau, kad tai buvo sapnas?
Po kurio laiko nusiraminu ir vėl užmiegu. Vėl sapnuoju tą patį sapną, tik dabar jau žinau, kad tai sapnas ir nieko nebijau. Užpuolu patį aršiausią pilietį, kuris mojavo peiliu. Smūgis – užpuolikas tiesiog lūžta per pusę. Antras smūgis – dar vienas atjungtas. Pamažu viskas išnyksta, parkas, suoliukas, blogi vyrukai. Sapnas baigiasi…
Po to buvo dar vienas panašus sapnas. Praėjo mėnuo, gal du, kol kas sapnuoju tik gražius sapnus 🙂
