Na taip. Gyvenimo trukmę manau lemia užkoduoti dalykai. Na, o sveiką gyvenimą lemia „sveika“ pasaulėžiūra, „sveika“ mąstysena, „sveiki“ santykiai su išoriniu pasauliu ir „sveika“ nuotaika. Organizmas turi visas įmanomas priemones pašalinti viską kas jam nenaudinga ir kenkia.
——————————————————————————————————————–
Čia šiaip. Pasiskaitymui…
Deepakas Chopra (g. 1947 m. Niu Delyje) yra pasauli¬nio garso holistinės medicinos žinovas, populiarus paskaiti¬ninkas ir rašytojas. Taip pat jis domisi ajurveda ir įvairiomis meditacijos technikomis. Baigęs Indijos medicinos mokslų institutą, vėliau jis tobulinosi JAV ir savo karjerą pradėjo kaip tradicinės Vakarų medicinos gydytojas. Ieškodamas at¬sakymų į skaudžiausius su žmogaus sveikata susijusius klau¬simus, Deepakas Chopra ėmė domėtis Rytų medicinos sis-temomis, kurios į žmogų žiūri kaip į neatskiriamą nuo kos¬moso kūno ir proto vienovę.
1991 metais jis įkūrė Amerikos ajurvedos asociaciją, o 1995 metais – Chopros gerovės centrą Kalifornijoje.
Daugiau informacijos ieškokite e. adresu: www.chopra.com
Kai mums kyla mintis ar jausmas, mūsų smegenys išskiria biocheminę medžiagą – neuropeptidus. Pavadinimas praneša apie jų kilmę: neuro – tai sąsajos su nervų sistema, smegenimis, o peptidai yra į baltymus panašios molekulės. Per neuropeptidus smegenų ląstelės bendrauja viena su kita. Tai yra cheminių reakcijų kalba. Mokslininkai tvirtina, kad smegenų ląstelių paviršiuje yra receptoriai, kurie reaguoja į šiuos biocheminius žinianešius. Kai viena smegenų ląstelė nori pabendrauti su kita, ji išskiria neuropeptidų rinkinį, kuris perneša norimą informaciją. Taigi mąstymas remiasi smegenų biocheminiais procesais.
Tačiau kai mokslininkai atidžiau ištyrė žmogaus kūno fiziologiją, panašių kaip smegenyse receptorių jie aptiko ir kitų organų ląstelėse. Jų yra skrandyje, širdyje, žarnyne, inkstuose ir visur kitur. Tie receptoriai taip pat reaguoja į biocheminius žinianešius. Galima sakyti, kad mūsų visas kūnas mąsto. Mes negalime įkalinti minčių smegenyse. Minčių esama kiekvienoje kūno ląstelėje. Kai sakome, pavyzdžiui, kad „širdyje jaučiame liūdesį" ar kad „tuoj sprogsime iš džiaugsmo", tie žodžiai yra tikra tiesa, nes fundamentaliame ląstelių lygmenyje kaip tik tai ir vyksta.
Kai galvojame, svajojame, kai mus aplanko bent silpniausias sąmonės impulsas, imuninės ląstelės tai „nugirsta" ir ima sintetinti tokias pačias biochemines medžiagas, kokios atsiranda smegenyse.
Taigi savyje mes turime nuostabią vaistų laboratoriją. Ji gamina tuos vaistus, kokių mums tuo ar kitu momentu reikia. Ji tai atlieka reikiamu metu, pagamina reikiamą dozę, nukreipia ją į sutrikusį organą ir nesukelia jokio šalutinio poveikio. Ji pateikia vaistus supakuotus ir su vartojimo instrukcija. Tai yra aukšto sąmoningumo
———————————————————————————————————————
Bet gi destruktyvios mintys lygiai tap pat virsta į cheminius junginius tik jau nuodijančius organizmą. Tad jei sakoma "Aš jų tiesiog nevirškinu!", tai jau geriau papasnikauti savaitėlę, nes virškinimo sistema sunkiai šalins toksinus ir labai tikėtinas apsinuodijimas. Suprantama, kad viskas dar priklauso ir nuo minties intensyvumo bei emocijos įkrovos.