Marius rašė:Bet soldžeri tu iškart imi tą kraštutinumą..muša ,skriaudžia,keikia..na kiek tarkim Lietuvoje tu žinai sumuštų,nuskriaustų ir t.t. homių? yra sukurtas mitas,apie tuos visus skriaudimus,čia panašiai kaip ''skriaudžiami '' tuteišiai Lietuvoje..yra sukurtas mitas tam ,kad pateisinti vadinamają ''kovą už žmogaus teises'' iš kurios išplaukia visokios organizacijos gaunančios nemažus finansavimus,o kuo daugiau eskalacijos,kad kažkas kažka neva skriaudžia,tuo didesnės pinigų injekcijos tokiom organizacijom permetama,tai verslas soldžeri..kas nutiktų jei vieną dieną nebeliktų tos dirbtinai eskaluojamos homių problemos?ogi ir tom organizacijom ateitų galas,o tuo pačiu chebra nebegautų dotacijų už faktiškai nieką..Visas šis homo seksu reikalas yra viena didelė afera..tik yviniota į labai gražų popieriuką..
Kurį laiką dalyvavau vienoj žmogaus teisių organizacijos veikloj. Nežinau, bent aš jokio neskaidraus verslo net užuominų ten nepamačiau. Tik velniškai altruistiškai nusiteikusius žmones, kurių pagrindinis tikslas – nuoširdžiai padėti kitiems. Na taip, gauna įvairius finansavimus iš įvairių šalių ir organizacijų (tačiau už tuos pinigus nemažai ką ir nuveikia). Tačiau absoliuti didžioji jų dalis, kiek susidariau įspūdį, už visiškai kitokius projektus, nei homoseksualų teises. Apie gėjų lygą negaliu kalbėti, tačiau tikrai tikrai abejoju, ar kitos Lietuvos žmogaus teisių organizacijos pajustų didelę finansinę bėdą, jei nebeliktų homofobijos Lietuvoje. Žmogaus teisių pažeidimų, diskriminacijų, problemų ir t.t. šalyje ir taip daugiau, nei užtektinai.
Tačiau, aišku, neidelizuoju, ir nebūtų didelė staigmena, jei už to slepiasi ir kažkieno finansiniai interesai. Vis dėl to, darbas, kurį tose organizacijose žmonės atlieka – žvėriškai svarbus, ir labai reikalingas. Tuo pačiu, ir su homoseksualų teisėmis – nepriklausomai nuo to, ar kažkas pinigus iš to kraunasi, ar ne. Kad yra daugybė problemų, susijusių su homofobijos apraiškomis Lietuvoje, ir kad tos problemos nėra iliuzinės, gali paskaityti praktiškai bet kurioje žmogaus teisių ataskaitoje, su konkrečiais pavyzdžiais ir duomenimis. Arba spaudoje. Arba bet kur, kur tik pasidomėsi.
Nesakau, kad vykdomi masiniai homoseksualų medžiojimai, ir visus juos gatvėje daužo (nors paskaičius kokių delfių komentarus, tai susidaro įspūdis, kad praktiškai visi norėtų taip daryti), tačiau tikrai egzistuoja labai didelės diskriminacijos, patyčių ir prievartos problemos.
Marius rašė:kaip jau buvo minėta,tegu jie myli vienas kitą,tegu daro ką nori,bet visad išlenda tas noras būt pripažintais..na nebus to pripažinimo,nes tokia yra gamta,gamta taip surėdė,jog hetero seksualams yra nepriimtini ir slykkštūs homoseksų santykiai,nes gamtos duotos skirtingos lytis,tam kad iš dviejų skirtingų ličių susiėjimo rūšis pratestų gyvavimą ir tai yra VISKO PAGRINDAS..o toliau visi protiniai moraliniai ir kiti aspektai yra niekiniai,nes juos ytakoja aplinka ir gyvenimo salygos..
Tai niekas ir neneigia, kad heteroseksualūs santykiai yra norma. Niekas ir neneigia, kad jie yra pagrindas natūraliam žmonijos išlikimui. Tačiau tai nėra pagrindas tam, kaip turi būti formuojama visuomenė. Jeigu visuomenė būtų tvarkoma drastiškai pagal natūralios atrankos, gamtos ir evoliucijos principus – tai būtų pati šlykščiausia, žiauriausia, sadistiškiausia ir amoraliausia visuomenė. Mes taip negyvenam – nei savo ligotus vaikus žudom, nei kanibalizmu užsiimam. Nes mes turime tokį dalyką, kaip protą, kaip empatiją, ir labai labai įvairiais atvejais esam pajėgus laviruoti tarp to, kas norma gamtoje, ir kas yra moraliai priimtina (plačiąja prasme – kuo mažiau kančios bet kokiems žmonėms).
Ir visiškai teisingai, kad visi moraliniai aspektai yra socialiai konstruojami. Tačiau, manau, visuomenėje, kurioje yra gana priimtinas žmonių individualumas (vis dėl to, manau, kad šiuolaikinė visuomenė tokia ir yra), natūrali konstravimo eiga – toliau skatinti, kad kuo daugiau žmonių būtų kuo laimingesni, nepriklausomai nuo jų gyvenimo būdo, pomėgiu, potraukių ir t.t.
Marius rašė:homoseksualizmas buvo išbrauktas iš ligų sarašo vien politiniais sumetimais ir pažiūrėkit ,kada tai ivyko,galima jieškot sutapimų:-) bet kažkos pasirašytas popiergalis nieko nereiškia,tai nereiškia jog ,tai nebe liga,ne sutrikimas,tai reiškia tai,jog grupelė žmonių tam tikromis aplinkybėmis tiesiog vykdė politinį pavedimą..
Taip, tai yra iš dalies politinis veiksmas. Popiergalis yra tik simbolinis nuostatų atspindys. Pats jis vienas – nieko nereiškia. Reikia žiūrėti – kas privedė prie to simbolinio veiksmo. Pacituosiu iš šito straipsnio: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/t-reves-diletantiskos-diskusijos-apie-homoseksualuma.d?id=64342502
Tarkim, pseudomokslinių argumentų pateikimu kaltinama autorė siūlo pasidomėti, kaip homoseksualumas buvo išbrauktas iš JAV psichinių ligų klasifikatoriaus. O aš tai poniai Pociūnienei pasiūlyčiau pirmiausiai pasidomėti, kokiu būdu homoseksualumas pateko į tą psichinių ligų sąrašą. Autorė greičiausiai mano, kad homoseksualumas tame sąraše buvo amžinai. Norėčiau priminti autorei, kad ilgą laiką maždaug iki XIX a. homoseksualumas buvo laikomas ne liga, o nusikalstamu elgesiu (tiesa sakant, kai kuriose pasaulio šalyse tokia nuostata vis dar gyvuoja). XIX amžiuje atsiradęs psichologijos mokslas automatiškai (tiesa, irgi ne visi psichologai) – be jokių mokslinių tyrimų, remiantis tik sociokultūrinėmis normomis ir prietarais, traktavo homoseksualumą kaip nenormalų seksualinį elgesį. Tad homoseksualumas minėtame psichinių ligų klasifikatoriuje atsidūrė be jokio mokslinio pagrindimo, ir taip pat sėkmingai iš jo buvo pašalintas, nes buvo susiprasta, kad homoseksualumo buvimas tame sąraše yra moksliškai nepagrįstas.
O nuo to laiko, iki dabar – atsirado tūkstančiai tyrimų ir jas apibendrinančių ir patvirtinančių metaanalizių, kurios, net ir egzistuojant mažumai prieštaringų tyrimų, pagrindžia tai, jog homoseksualumas neturėtų būti laikomas ligų sąraše.
Marius rašė:galima čia kalbėt apie meiles ir t.t. bet soldžeri,juk esi racionalus vyras,tūrėtum suprast,kad žodis meilė, tėra muilo burbulas kuris toks pats mistinis kaip NSO fenomenas,kas nustatė meilės ribas?nuo kur ji prasideda,kur baigiasi,koks jos svoris,ar spalva?ir kokia teises suteikia ta meilė?Aš galiu pasakyt-myliu..tą,aną ar kitka,bet kas patikrins ar tikrai aš myliu?kas nustatys kaip stipriai ir ką man duoda tas pasakymas?ar man suteikia kažkokias teises į kažką?Posakis MYLIU tėra dar viena žmonių susikurta utopija,be jokių apibrėžtų gairių,be jokio konkretaus ar apciuopiamo varianto..tai tėra kiekvieno skirtingai suvokiamų jausmų,veiksmų ir poelgių kratinys,kuris kaip jau minėjau neturi jokio apibrėžtumo..todėl naudoti jį kaip pretekstą gauti kažkokioms privilegijoms ,ar teisėms yra totaliai neteisinga ir neracionalu.
He, iš esmės sutinku su tavimi. Tą patį galėčiau parašyti, tik išvadas padaryti, kad tai būtų argumentas UŽ homoseksualų santykius 😀
Na, bet juk ir heteroseksualių asmenų niekas aparatais netikrina, kai susituokia, ar jie myli vienas kitą. Net ir tų, kurie nesiruošia ar negali turėti vaikų ir pan. Bet vis tiek savo tuo veiksmu gauna visas su santuoka susijusias teises ir vertinimus.
Meilė gali būti ir emocinis prisirišimas ir šimtai kitų dalykų. Tu visiškai teisus, kad tai nėra pamatuojama ar pan. Galime tik kliautis tų pačių žmonių žodžiais ir elgesiu. Yra daugybė pavyzdžių, kuomet homoseksualių porų elgesys ir žodžiai daaaaug labiau primena meilę, kad ir kas tai būtų, nei kai kurių hetero porų.
Galiausiai, kaip šitame video sako:
▶ Žiūrėti YouTube
Marry the person you love. Or the thing you love. I don’t care if you marry a manikin, a man, or woman, a turtle, doesn’t matter to me – just make sure when you do it, you really love that thing and you guys can figure it out. Because like my wife says to me: The kids are gonna grow up to find people to marry, we are all we got. So we gotta figure this shit out.
Ir tikrai negalioja tas argumentas: jeigu myli, tai to ir užtenka, nereikia jokių teisių, pripažinimų visuomenėje ar vestuvių. Kad tą suprasti – tereikia pažvelgti į save. Ar, pvz, tau atrodytų pilnaverčiai santykiai, jeigu turėtum slėpti savo jausmus? Tai yra, jeigu laikymasis už rankų viešumoje būtų traktuojamas kaip išsišokimas? Jeigu atsisveikinimo bučinys viešumoje būtų traktuojamas kaip vaikų traumavimas? Jeigu žinotum, kad oficialiai jūsų santykiai privalo neegzistuoti? Jeigu ilgalaikiuose santykiuose būtų daugybė teisinių apsunkinimų, kai negali būti laikomas šeima? Ir t.t. Galima idealizuoti santykius ir naiviai kalbėti, kad jei turi mylimą kitą žmogų, daugiau visiškai nieko ir nereikia, daugiau jokie dalykai pasaulyje neberūpi. Tačiau juk tai visiškai naivu 🙂 Žmonėms reikia jaukiai jaustis, jiems reikia pripažinimo: tiek tau, tiek man, tiek homoseksualams. Aišku, santykiai to neturint nebūtinai sugriūna, tačiau juk spaudimas ir nuolatinė kančia – žlugdanti. To nuolatinio žlugdymo atsakas: eisenos ir paradai, kuomet siekiama kiek agresyviau gauti tai, ko belekiek metų nebuvo. Ir ko toliau nebūtų, jei visi tylės ir mylės tik savo bunkeriuose užsislėpę.
Master, šaunuolė, kad išdrįsai ir išdrįsti prisipažinti tai kitiems 🙂
Sharikovas, kaip matau, turi tiesiog veteranišką homoseksualaus sekso patirtį 🙂 Apgailestauju, jei tavo patirtis buvo tokia skaudi 🙂 Nesu girdėjęs, kad kiti homoseksualai tuo būtų skundęsi.
Ir kodėl paminėjai, kad vaikų tėvai apie tai pasakoja? Prie ko čia jie? Prie ko čia vaikų prievartavimai? Kažką sumaišei 😉