1. Einu šiandien gatve, žiūriu Porche stovi. Galvoju, kažkas turi pinigų, o kodėl aš – nelabai? Su pinigais galėčiau neblogų dalykų nuveikti. Greičiausiai nuo jaunystės jie užsiėmė kažkokia konstruktyvia praktinį efektą duodančia veikla, o kaip aš praleidau 16-21 m. laikotarpį? Gana destruktyviai. Mus žavėjo forsizmas, eidavau sportuoti į kultūrizmo klubą. Mokiausi tik dėl pažymio, apie nieką negalvojau. Galvojimas buvo apie tai, kaip būti kietesniam ir šaunesniam nei kiti. Svajonės – kaip tobulai muštis ir iš to paties lygio operos. Destruktyvios ambicijos.
2. Einu šiandien pasivaikščioti, gamta nuostabi. Galvoju, gerai būtų įsikurti kur nors miške, labai nuošalioje vietoje. Toli nuo kelių ir miestų. Tai jėga. Kodėl visgi žmonės gyvena miestuose, gabūs, inteligentiški, kūrybingi žmonės? Gyvena būna kokiame nors Vilniuje. Kokia prasmė? Pamaniau, kad jie visgi turi tuščių ambicijų, todėl jų vaikosi. Kažkokios šlovės, pripažinimo tam tikram rate. Dar kažko. Todėl jiems reikia būti ten kur didelė masė žmonių, mieste. Ambicijos.
