Jonai, tu iš Jėzaus dar vieną Budą padarei 🙂
insomnia rašė:Labiau remiamasi Naujuoju Testamentu, nes krikščionys tiki kad visos pranašystės apie Mesiją išsipildė Jėzuje Kristuje. Galų gale juk Senojo Testamento tekstai yra rašyti Judaizmo religijos kontekste, o Naujajį rašė krikščionys.
Hagiografai tekstus rašė remdamiesi savo gyvenimiška patirtimi ir savo išmone. Tačiau kai imi visumą matai kad nei vienas neprieštarauja kitam. Žinoma jei imi tik atskiras dalis tai tada atrodo visiška sumaištis. Per visą biblijos istoriją atsiveria žmogiška Dievo pažinimo evoliucija.
Noriu pasitikslint. Parašyk, ties kuria vieta nuklysiu į pievas ir kur klystu.
Jei Senojo Testamento pranašystės išsipildė, vadinasi, tai turėtų būti knyga, kuria tikima. Jei nebūtų išsipildę, ir visiškai atskirai būtų atsiradęs Naujasis Testamentas, dar suprasčiau Senojo atmetimą. O dabar tai – visiškai susieta istorija, priklausoma viena nuo kitos.
Ir, koks skirtumas, ar Judaizmo kontekste? Juk, dievas tai tas pats? Judaizmas nepripažįsta Jėzaus, kaip dievo. Krikščionys pripažįsta žydų dievą, kaip tą savo dievą?
Taigi, kur šaknys? Manai, kad dievas toks nestabilus, kad išdėstęs gyvenimo pamokas senąjame testamente, po kurio laiko ėmė ir persigalvojo?
Kad dievo pažinimo(kūrimo) evoliucija atsiskleidžia, tai sutinku, bet nesuprantu, kokie argumentai atmetant senojo testamento mokymus? Tai, kad 'išsipildė' Kristaus atėjimas, ir tai, kad krikščionybės šaknys judaizme – neatrodo labai rimtai.. Tiksliau, tai kaip tik turėtų versti pasikliauti abiejais testamentais, nes nurodo, kad jie labai rišasi vienas su kitu.
Visiškų neatitikimų Biblijoje gal ir nėra. Galiausiai, juk ne tokie kvaili žmonės rašė, dėliojo ir redagavo ne vieną amžių. Bet keistai atrodo tokie buitiški dienų, įvykių ar pasakojimų neatitikimai skirtingose evangelijose. Jei tai būtų diktavęs/įkvėpęs/parašęs visagalis Dievas(kaip teigia Balta), logiška būtų, kad tokių klaidelių būtų išvengta.