gidas rašė:Pačiam irgi ne pro šalį būtų pasidomėti apie ką kalbama, nes vis paistai apie kažkokius "realius rėmus". O su smuikininku tai beveik sukurpei analogišką loginį paradoksą.
To ir siekiau, kad suprastum, kad tie paradoksai, lengvai sukuriami, todėl ir buki gali sukurti tik bukiems suprantamus posakius, kad šie bandytų rasti apčiuopiamą "galą". Aš jiems nepriklausau, ir aiškinu, kodėl: Tokie posakiai yra nerealūs, jie begaliniai, neturi apibrėžtos pabaigos ir aiškintis tokius dalykus, faktiškai nėra prasmės ir laiko tiek skirta žmogui gyventi.
Jeigu yra tikrai prasmė spręsti tokį alegorinį posakį man tikrai įrodyk. Manau tau prikursiu analogiškų šiam posakiui – posakių ir užteks iki gyvenimo pabaigos.
1. "Barzdaskutys skuta tuos, kurie nesiskuta patys." (ne mano posakis), dabar mano sukurti:
2. "Smuikininkas gali groti tik tiems kurie nemoka groti smuiku"
3. "Plaukioti gali tik tas, kuris plaukioja tik šiuo momentu"
4. "Skaityti gali tik tas, kuris dabar skaito"
5. "Mato tik tas, kuris nešioja akinius"
6. "Pasaulio pabaiga bus, kada bus pasaulio pabaiga"
7. "Valytojas gali išvalyti namus tik tiems, kurie niekada nevalo"
8. "Tikri vyrai tik tie, kurie žino ką veikia tikri vyrai"
9. "Dailininkas gali piešti tik tokiai auditorijai, kuri nėra mačiusi jo kūrinių"
10. "Dabar yra tas vienintelis momentas, kada tavo galvoje skamba "dabar" žodis (ir daugiau jis nebeskambės tavo galvoje)"
Gal užteks… 😉
Kad kelių postu nerašyti…
kiskis rašė:Cia tai paprasta, jis groja nemokantiem, o makantieji seip girdi. Jei trulike kalbi su draugu, nereiskia , kad visam tulikui kazka sakai, ar kalbi sau.
Čia jau prieš prieša atsiranda tarp nemokančio groti ir mokančio groti.
Kaip gali groti smuikininkas jei jis pats nemoka groti? Analogiška situacija buvo su barzdaskučiu, kuris negali pats sau skusti, ir turi vis kažkas už jį padaryti, o tas kažkas – begalybė sprendinių.
Mano situacijoje, man logika atrodė tokia. Smuikininkas grodamas smuiku yra klausantysis savo pačio muzikos, todėl jis atkrenta kaip dalyvis – asmenybė kuri moka groti smuiku ir gali. Mes smuikininkui susiauriname gebėjimus, jis turi būti nesmuikinkas, kurčias, neegzistuoti, būti tuom, kad negirdėtų savo kūrybos, tik tokiu atvėju jis yra smuikininkas. Ar pagavai esmę?
Pabandysiu paraleliškai su tavim susikalbėti, naudojant funkcija "keisti".
kiskis rašė:Tai , jei jis nemoka groti tai jis ne smuikininkas. O su barzdaskuciu, ji gali skusti betkas, ner jokiu apribijimu, tik pats negali.
Pataisau tavo sakinį. Mintis ištikro tokia turėtų būti .:
( Tai , jei jis nemoka groti tai jis yra smuikininkas. )
Nes jis girdi savo muziką kai jis groja. Kaip jis gali išvis groti, jei jo muzika skirta tik tiems, kurie nemoka išvis groti smuiku?
O vat smuikininkas gali ir moka groti, bet tuo pačiu jis ir girdi savo muziką. Girdėjimas jo pačio muzikos yra apribojimas būti smuikininku. Taisyklė sako: "Smuikininkas gali groti tik tiems kurie nemoka groti smuiku".
Todėl jis turi būti: kurčias, neegzistuoti, būti nesmuikininku ir t.t. Daug variantu. Bet esmė tame, kad tokios profesijos žmogus – smuikininkas – išviso negali girdėti savo kūrybos , jam tai uždrausta. Ir taip išeina kad visi likusieji yra smuikininkai. Tai ir įrodo, kad nėra prasmės spręsti alegorinius uždavinius. Matematikoje yra tokia sąvoka "nėra prasmės", todėl ir čia tas pats.
kiskis rašė:Dramblys yra nedramblys. Kas jis yra?
Jis yra bet kas kitas, atmetus, kad jis tikrai yra dramblys. (visi išskyrus "dramblį" visi variantai tinka)… Nėra prasmės spręsti.
Įstačius betkokį žodį po žodžio 'yra' sakinys nenukentės. Esmė sprendžiant tokius uždavinius, kad negali kartotis toks pat žodis po antro sakinio dėmens, kuris prasideda žodžiais: "kuris, kurie, yra, bus, buvo…" O jeigu kartojasi tas pats žodis: koks ir pradžioje, vadinasi sakinys ir taip pat uždavinys turi prasmę. Pavyzdžiui: "dramblys yra dramblys", net nereikia spręsti, mes jau žinome atsakymą. Todėl tik toks sakinys logiškas ir turi prasmę ir nejoks kitoks.
kiskis rašė:O del barzdaskucio tai tu kazkotai nedasupratai ir privyniojai poto su smuikininku ir kitais.
Norint apeiti sistemą. Bazdaskutys gali skustis sau tik su tokia sąlyga, kad jis yra nebarzdaskutys.
Kame tada logika eiti pas tą barzdaskutį, jei paprasčiau nebūnant barzdaskučiu nusiskusti barzdą.
Norint sutikt su tokia sąlyga, tada atsakymas taip užrašomas:
( begalybė! kažkokių žmonių), kurie gali skusti (išskyrus barzdaskutį) patį barzdaskutį, kuris duotas sąlygoje > barzdaskutys (kuris duotas salygoje, kuriam liepta skusti negalinčius sau skusti barzdų žmones) > visi negalintys sau skusti barzdų žmonės, bet gali skusti barzdaskučiui> barzdaskutys (kuris duotas salygoje, kuriam liepta skusti negalinčius sau skusti barzdų žmones) >… tuom nesibaigia, viskas kartojasi … <…> ( begalybė! kažkokių žmonių), kurie gali skusti (išskyrus barzdaskutį) patį barzdaskutį, kuris duotas sąlygoje > barzdaskutys (kuris duotas salygoje, kuriam liepta skusti negalinčius sau skusti barzdų žmones) > visi negalintys sau skusti barzdų žmonės, bet gali skusti barzdaskučiui> barzdaskutys (kuris duotas salygoje, kuriam liepta skusti negalinčius sau skusti barzdų žmones) >… <…> begalybė
kiskis rašė:begalybe i miesteli netilps . Kazkaip tu ta salyga labai suktai supranti(neisiviazduoju kaip). Pakyli i kazkokia nauja dimensija .
bandžiau išvesti bendrą formulę, kuri yra tokia:
begalybė > barzdaskutys > betkoks negalintis sau skusti barzdos žmogus > barzdaskutys >betkoks negalintis sau skusti barzdos žmogus > barzdaskutys > begalybė
Nėra kitokio paaiškinimo priimant, kad tai logiška.
Vieni kitais pasikeistami turi darbus daryti. T.y. skusti vienas už kitą.
kiskis rašė:Tai sakau , kad neisnesa mano galva, ka cia parasei, panasu , kad esi nusvitusios samones….
Viskas kartojasi cikliškai. Neaiški pradžia ir neaiški pabaiga. Mes žinome tik vidurį eigos kas vyksta. Bet nežinome kas vyko prieš tai ir kas dar vyks. Todėl naudojam begalybe ir priekyje ir gale.
Aišku faktoriai lemia, bet man parūpėjo, kaip viskas vyksta. Tai supratau, kad nėra prasmės aiškintis, galbūt būtų reali pradžia ir pabaiga, bet ji išlieka neaiški vistiek.
Pradžia galėjo būti tik kai atsirado pirmasis barzdaskutys, arba pirmasis žmogus norėjęs nusiskusti barzdą.
Pabaiga, gali būti, kai barzdaskučiui nuskutama barzda, arba barzdaskutys nuskuta nebarzdaskučiui ir niekas taip nebedaro daugiau.
Skirtingos 2 pradžios ir 2 pabaigos.
kiskis rašė:Pagalvojau, kad jei ji skuta , kazkas kitas tai tas kitas jau tampa barzdaskuciu….o salygoj parasyta, kad tik 1 barzdaskutys mieste, tuomet vadinasi jis tai kazkoks bebarzdis (kuriam neauga)…arba ji skuta barzdaskutys klajoklis
taikyk kokius nori variantus ir nerasi tiesos, kada tikrai bus bardaskučio arba barzdaskučio skutėjo pabaiga.
Štai pagal šią formulę.
kai eina pirma barzdaskutys > betkas > barzdaskutys > betkas >…> kai baigiasi barzdaskučiu
————–
kai eina pirma barzdaskutys > betkas > barzdaskutys >…> kai baigiasi betkuom
————–
kai eina pirma betkas > barzdaskutys > betkas >…> kai baigiasi barzdaskučiu
————–
kai eina pirma betkas > barzdaskutys > betkas > barzdaskutys >…> kai baigiasi betkuom
kiskis rašė:Dar nereiktu atmest galimybes, kad barzdaskutys numiro, a.a. jam.(kol mes sprendem uzduoti) Tuomet uzfiksuojam pabaiga (kad nereiktu zaist su begalybem).
Reiktu, nes mes nežinome tikslios pradžios ir pabaigos. Arba kai žinome pradžią ir pabaigą tai virš citatos yra galimi variantai.
———————————————————————————————————————
Todėl ir pasiūlau be veiksnių sprendimą. Jis tinka, norint nuskusti barzdaskutį. Nes kitaip nėra įmanoma. O jeigu barzdaskutys be barzdos, nieko nereikia daryti tam barzdaskučiui. Jeigu barzdaskutys tikrai su barzda, pateikta formule, tik naudokis. Bet pridėjinėjant visokius faktorius lemiančius "kas nuskus barzdaskutį?", įtraukia į sprendimo "begalybę". O tam nėra laiko ir nėra prasmės, nes visi atsakymai teisingi, bet nevisi logiški. Tokiuose uždaviniuose niekada nėra logiško atsakymo. Neverta vargintis ir spręsti, dėl to paaiškinau viršuje dėl ko… Čia yra bukų žmonių fantazijos norint pašiepti žmogaus siekį sužinoti atsakymą. O iš to uždavinio uždavėjai tik juokiasi, nes jie žino, kad nėra prasmės spręsti, bet vistiek dėl to kad pasijuokt įkelia (nes suranda išties bukų žmonių kurie tiki, jog yra logiškas paaiškinimas)… Nebūk vienas iš tų, kurie taip greitai užkimba, ar mano, kad tikrai žino tokį atsakymą, kokį uždavė pats uždavėjas ir turi mintyse, nes jis gali nesutapti su jo mintyse esamu atsakymu.
Siūlau nespręsti, nes nėra prasmės. Ir tokius uždavinius labai lengva sukurti, tai parodo praktika… Tuo off-topic'ą ir baigiu.