Ar katalikybė=krikščionybė?
Prašau pasakykite savo nuomonę, ar tai kas čia parašyta apie katalikybę yra, buvo realu?
Beje, dėl pavadinimo katalikai. Pavadinimu catalikos (t.y. visuotinis) buvo vadinama visa bažnyčia. Taigi, Katalikų Bažnyčia (Catalicos Eklesia) išvertus pažodžiui gautųsi Visuotinis Susirinkimas/Bendruomenė
Pavadinimas "krikščionybė" yra vėlesnis už katalikai.
Iš esmės "krikščionybė" dabar išreiškia visus kas tiki Kristumi kaip Dievu. Čia tas pats kas klausti ar Sekininkai/Anglikonai/Stačiatikiai lygu krikščionybei
Arba ar Kultūrizmas/Fechtavimas/Karate/Krepšinis lygu sportas?
Šiuo atveju sortas rodo pobūdį, o konkretus pavadinimas rūšį. Taip pat yra ir su anais terminais. Krikščionybė rodo pobūdį, katalikybė ir kiti rūšį
O atsakymas į klausima „Ar katalikybė=krikščionybė?“ – ir taip, ir ne.
Ne, kadangi ne visi krikščionys priklauso Katalikų bažnyčiai.
Taip, kadangi Katalikų bažnyčia yra ne vien tik ta, kurios galva – Romos popiežius. Didžioji dauguma krikščionių denominacijų, įskaitant daugelį protestantų, laikosi 381 m. Nikėjos tikėjimo išpažinimo, kur sakoma „Mes tikime vieną, šventą, visuotinę, apaštališką Bažnyčią“. „Visuotinis“ graikiškai – „katholikos“. Pvz., mes, anglikonai, tariame „And I believe one catholic and apostolic church“.
Ir dar, be Romos popiežiaus valdomos katalikų bažnyčios, yra šimtai kitų, kurių pavadinime yra žodis „katalikų“. Net Stačiatikių bažnyčios, kuri dažnai, tarytum, priešpastatoma Katalikų bažnyčiai, oficialus pavadinimas – „Orthodokse Katholike kai Apostolike Ekklesia“.
šamanas rašė:Nebežinau kuo tikėti, kam melstis, ką garbinti.
Klausimas truputį ne į temą: kodėl būtina kažkuom tikėti, melstis ir garbinti?
Galima niekuom netikėti, niekam nesimelsti ir nieko negarbinti. Kuo ši būsena prastesnė?
Vitus rašė:
šamanas rašė:Nebežinau kuo tikėti, kam melstis, ką garbinti.
Klausimas truputį ne į temą: kodėl būtina kažkuom tikėti, melstis ir garbinti?
Galima niekuom netikėti, niekam nesimelsti ir nieko negarbinti. Kuo ši būsena prastesnė?
Jeigu tu netikėsi, nebebus prasmės gyventi. O garbinti reikia, kad tu įrodytum, kad yra dievas, daug didingesnnis už tave.
Vitus rašė:
šamanas rašė:Nebežinau kuo tikėti, kam melstis, ką garbinti.
Klausimas truputį ne į temą: kodėl būtina kažkuom tikėti, melstis ir garbinti?
Galima niekuom netikėti, niekam nesimelsti ir nieko negarbinti. Kuo ši būsena prastesnė?
Atsakymas tau ne i tema: teigti, kad mokslas yra Dievas ir kad nera visiskai jokios aukstesnes jegos, kuri valdo zmonija yra mazu maziausiai kvaila.
šamanas rašė:Jeigu tu netikėsi, nebebus prasmės gyventi. O garbinti reikia, kad tu įrodytum, kad yra dievas, daug didingesnnis už tave.
house_armin rašė:Atsakymas tau ne i tema: teigti, kad mokslas yra Dievas ir kad nera visiskai jokios aukstesnes jegos, kuri valdo zmonija yra mazu maziausiai kvaila.
Aha, tikrai kvaila. Sunku ir patikėt kaip įmanoma išgyvent negarbinant savo įsivaizduojamo draugo. Gi šakės visai gyvenimo prasmei, ane?
Žmogus turi teisę tikėti. Dėl to iš jo dergtis yra tikrai negarbinga.
Tai kad jūs netikite, nepadaro jūsų kažkuo pranašesniais ar geresniais, kaip ir to kuris tiki.
Tai, kad nepritariate jo nuomonei, nesuteikia teisės dergtis.
crystal rašė:Sunku ir patikėt kaip įmanoma išgyvent negarbinant savo įsivaizduojamo draugo. Gi šakės visai gyvenimo prasmei, ane?
Nežinau, ar ironizuojate dėl „įsivaizduojamo draugo“, ar ne… Bet vaizduotė yra visų didžiųjų atradimų, visų didžiųjų meno kūrinių, visko, kuo žmonija gali didžiuotis, šaltinis. Tad net abejojant, ar yra Dievas, verta jį įsivaizduoti. 😉
Bet manau geriausia grįžti
Valius rašė:Nežinau, ar ironizuojate dėl „įsivaizduojamo draugo“, ar ne… Bet vaizduotė yra visų didžiųjų atradimų, visų didžiųjų meno kūrinių, visko, kuo žmonija gali didžiuotis, šaltinis. Tad net abejojant, ar yra Dievas, verta jį įsivaizduoti. 😉
Kita vertus, vaizduotė ir visų didžiausių blogybių ir niekšybių, kurias žmonija norėtų pamiršti, šaltinis 🙂
šamanas rašė:Įsivaizduokit, kad sergat kokia baisia liga ir mokslas nėra tiek pažengęs, kad jus pagyditu. O jus taip norite gyventi ir kai jau visai nebetūrite vilties gyventi jūs meldžiatės dievui ir tikite, kad jis jūs gali išgelbėti.
Bet manau geriausia grįžti
Jei liga labai rimta, tikėjimas nepadės. Nesakau, kad neveikia placebo efektas. Jei esame sergantys nerimta liga, kaip peršalimas ar kažkas panašaus tikėjimas, kad sveiksti, pozityvi mąstysena turi įtakos ligai, bet kai kalba pasisuka apie rimtą ligą tikėjimas nepadės. Placebo efektas veikia žmogaus ribose, jei organizmas nepajėgus gydyti ligos tai tikėjimas ir nepadės, jei liga nėra rimta ir organizmas pajėgus ją atremti, su tikėjimu gijimas įmanomas.
Būna dar žmonių, kurie pereina medicinines procedūras, darosi operacijas, o paskui teigia, kad juos išgelbėjo tikėjimas, tais momentais išgelbsti medicina, jei jau gelbėja tikėjimas, tuomet tegul nesigula į ligonines ir gydosi namuose.
crystal rašė:
šamanas rašė:Jeigu tu netikėsi, nebebus prasmės gyventi. O garbinti reikia, kad tu įrodytum, kad yra dievas, daug didingesnnis už tave.
house_armin rašė:Atsakymas tau ne i tema: teigti, kad mokslas yra Dievas ir kad nera visiskai jokios aukstesnes jegos, kuri valdo zmonija yra mazu maziausiai kvaila.
Aha, tikrai kvaila. Sunku ir patikėt kaip įmanoma išgyvent negarbinant savo įsivaizduojamo draugo. Gi šakės visai gyvenimo prasmei, ane?
Ramiai ;] nezinau ar cia tas pats kas isivaizduojamas draugas, man tai nepanasu kad tas pats. Del gyvenimo prasmes… tai cia yra subjektyvu.
TinSoldier rašė:O daugų daugiausiai?

paragraf 78 rašė:@house_armin nerašyk dviejų pranešimų vienas pakui kitą. Jei nori kažką papildyti, naudok funkciją "keisti".
Tai cia ne vienam nariui atsakymas. Taigi matai, kad cia vos infarkto neivariau su savo sapalionem. Kita karta panaudosiu keitimo buda ;]
Bet nesąmoningo offtopic'o netęsiu. Čia iš karto pranešu, jei paragrafas norės perspėti, kad neklystume į lankas :)))
TinSoldier rašė:Kita vertus, vaizduotė ir visų didžiausių blogybių ir niekšybių, kurias žmonija norėtų pamiršti, šaltinis 🙂
Man rašant pranešimą buvo toptelėjusi tokia mintis, bet pagalvojus – ne, vaizduotė ne kiek neprisidėjo prie niekšybių, greičiau vaizduotės stoka. Didžiausių blogybių ir niekšybių šaltinis – tai kai kurių individų noras būti geresniais, negu jie sugeba iš tikrųjų, ir pripiršti šį savo „gerumą“ visam pasauliui.
Aš esu skaitęs ir „Mein kampf“, ir marksizmo-leninizmo klasikų kūrinius. Kokia ten vaizduotė?? Atimk iš žydo ir atiduok vokiečiui, atimk iš turinčio ir atiduok neturinčiam. Visa kita – badymas apvilkti šį valdžios siekį kažkokiu „intelektualiniu“ apdaru.
Su šventom Kalėdom visus, ir tegul mūsų vaizduotė sukuria didingus iš šviesius dalykus!
Jeigu išgalvojimas, jog tavo rasė yra aukštesnė už kitas rases yra vaizduotės trūkumas, tuomet belieka sakyti, jog tai buvo absoliuti logika ir racionalumas?
Ok, sutinku, kad ta vaizduotė galėjo būti paskatinta kitų motyvų (kad ir noro būti geresniais). Bet ir geriausi ir šviesiausi kūriniai buvo sukurti vaizduotės, paskatintos kitų dalykų (noro kažką pagarbinti, kažką pasakyti žmonėms ir t.t.)
Aišku, visa tai – neesminiai dalykai 🙂
Kaip pavyzdį pasitelksiu tai kas sakoma apie internetą, bet tai galioja iš esmės apie visus pasakymus kad kažkas yra gerai ar blogai, tame tarpe ir šis teiginys apie vaizduotę.
Internetas, jis nėra nei geras nei blogas pats iš savęs. Esmė yra tikslas kuriuo tu jį naudoji. Jis yra priemonė, kurią tinkamai naudojant galima siekti gėrio, o netinkamai – blogio.
Taigi, čia ir su kitais dalykais taip yra: alkoholis, vaizduotė, televizija, spauda ir t.t. yra priemonės, kuriomis gali padaryti ir gera ir bloga.
Pvz. alkoholis. Gali prasigerti, bet jis naudojamas ir medicinoje. Vaizduotė – gali ja kurti geresnią ateitį ir nuostabius kūrinius, bet ja gali kurti ir holokaustą ir atominę bombą.
Na maždaug toks principas.
TinSoldier rašė:Tuomet nesuprantu, ką tu vadini vaizduote 🙂
Vaizduote aš vadinu procesą ir/arba jo rezultatą, kai mintyse gimsta kažkas, ko nėra aplinkiniame pasaulyje, ko dar niekas nebuvo sugalvojęs, matęs, aprašęs… O atimti iš vieno ir atiduoti kitam arba užkariauti svetimas žemes – anokia čia vaizduotė. 🙂
paragraf 78 rašė:Pabandysiu parašyti ką apie tokius teiginius sako RKB.
Kaip pavyzdį pasitelksiu tai kas sakoma apie internetą, bet tai galioja iš esmės apie visus pasakymus kad kažkas yra gerai ar blogai, tame tarpe ir šis teiginys apie vaizduotę.Internetas, jis nėra nei geras nei blogas pats iš savęs. Esmė yra tikslas kuriuo tu jį naudoji. Jis yra priemonė, kurią tinkamai naudojant galima siekti gėrio, o netinkamai – blogio.
Prašysiu patikslinti: ar tikrai tokia yra tokia RKB pozicija dėl blogio ir gėrio?
paragraf 78 rašė:Pvz. alkoholis. Gali prasigerti, bet jis naudojamas ir medicinoje. Vaizduotė – gali ja kurti geresnią ateitį ir nuostabius kūrinius, bet ja gali kurti ir holokaustą ir atominę bombą.
Šis teiginys prieštarauja prieš tai buvusiam. Atominė bomba negali būti nei bloga, nei gera. Viskas priklauso nuo to, kokiam tikslui ją naudoji. Aš žinau bent pora pavyzdžių, kai atominė bomba gali būti gėris…
Pastarosiomis dienomis turėjau laiko, tai trumpai peržiūrėjau visuotinius Katalikų bažnyčios susirinkimus. Siūlyčiau visiems paskaityti:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Visuotinis_Ba%C5%BEny%C4%8Dios_susirinkimas
Man susidarė įspūdis, kad skaitau politinės partijos suvažiavimų santrauką 🙂
Beskaitydamas sužinojau, kad dauguma esamų bažnyčios tikėjimo dogmų atsirado tik todėl, kad taip už jas nubalsavo vyskupai. O balsų persvara priklausydavo nuo to, kokie vyskupai būdavo susirinkę…
Neįtikėtina!
Vitus rašė:Prašysiu patikslinti: ar tikrai tokia yra tokia RKB pozicija dėl blogio ir gėrio?
Aš apibrėžiau ne gėrio ir blogio sapratos poziciją, o požiūrio į objektus poziciją.
Šis teiginys prieštarauja prieš tai buvusiam. Atominė bomba negali būti nei bloga, nei gera. Viskas priklauso nuo to, kokiam tikslui ją naudoji. Aš žinau bent pora pavyzdžių, kai atominė bomba gali būti gėris…
Pala, juk sakei, kad ji negali būti nei gera nei bloga, tačiau žinai pora pavyzdžių kai ji gali būti gėris 🙂
Čia šiaip, kabinėjuosi prie žodžiu 🙂
Apie tai ir kalbėjau, kad objektas gali būti ir geras ir blogas, priklausomai nuo to kam jis naudojamas.
Pastarosiomis dienomis turėjau laiko, tai trumpai peržiūrėjau visuotinius Katalikų bažnyčios susirinkimus. Siūlyčiau visiems paskaityti:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Visuotinis_Ba%C5%BEny%C4%8Dios_susirinkimas
Na wikipedija nėra tas šaltinis kuriuo itin derėtų pasitikėti. Žinoma, ten yra ir labai gerų straispnių, tačiau kaip sakė Houmeris į Barto pastabą jog wikipedijoje kitaip parašyta: grįšime namo ir ją pataisysime.
Man susidarė įspūdis, kad skaitau politinės partijos suvažiavimų santrauką 🙂
Beskaitydamas sužinojau, kad dauguma esamų bažnyčios tikėjimo dogmų atsirado tik todėl, kad taip už jas nubalsavo vyskupai. O balsų persvara priklausydavo nuo to, kokie vyskupai būdavo susirinkę…
Neįtikėtina!
Na ne taip susirinkimuose priimamos dogmos. Tai nėra kaip kokiame seime: Siūlau naują dogmą, kas už kas prieš? Keliam rankutes.
Jei atkreiptum dėmesį, tai paprastai susirinkimai trunka kelis metus. Tarkime II Vatikano susirinkimas truko tris, o va Tridento net 23 metus.
Susirinkimo metu klausimas svarstomas ne tik vyskupų komisijos, tam pasitelkiama kitos bažnytinės institucijos, kurios darbuojasi toje srityje. Ties vienu klausimu dirba ne viena dešimtis žmonių idant išsiaiškintų ar tai neprieštarauja Šventajam Raštui ir Tradicijai. Tada jei neprištarauja ir yra objektyvus atsakymas į iškilusį klausimą, jis gali būti paskelbiamas dogma. Dogma kaip žinia yra tai, kas apibrėžia religinio mokymo ir identiteto dalį.
Tarkime koks nors arijonizmo mokymas apie tai kad Jėzus yra mažesnis Dievas nei Dievas Tėvas. Ilgai vyko diskusijos, kol buvo prieita prie išvados, jog vadovaujantis biblija, visi Trejybės asmenys yra vienodi savo santykyje. Nes jei laikomės arijonizmo, tada gaunasi jog yra trys dievai, o biblija moko, kad dievas yra vienas trijuose asmenyse.
Taigi, išsiaiškinus kuo Arijaus mokymas prieštarauja bibijai, išsiryškina viena dieviškosios būties dalis, jog asmenys lygūs, taigi tai paskelbiamas kaip suvokimas kuris atspindi krikščionišką tikėjimą ir jam neprieštarauja, tada jis paskelbiamas dogma.
Kitas pavyzdys:
Monofizitai, jie teigė, kad Jėzus turėjo tik dievišką prigimtį. Konstantinopolio susirinkime svarstė šį klausimą. Pagal bibliją gaunasi jog Jėzus turėjo dvi savo verte lygias prigimtis, žmogišką ir dievišką, kurios nebuvo tarpusavyje sumišusios. Taip išsirykino dar vienas aspektas. Tad jis apibrėžia krikščionišką tikėjimą ir paskelbiamas dogma.
Dogmos neskelbiamos belekaip ir belekada, tai ilgas, kartais net kelis amžius užtrunkantis procesas, kartais nagrinėjamas keliuose susirinkimuose.
Tačiau susirjnkimai nėra skirti tik dogmoms. Jie tvarko bažnyčios liturgiją, apibrėžia bažnyčios poziciją tam tikrais laikmečio klausimais ir t.t.
Nežinau ar aiškiai čia išdėsčiau, tiesiog norėjau pasakyti, kad tam kad dogma būtų paskelbta, neužtenka tik paprasto nubalsavimo, tai sudėtingas procesas reikalaujantis daug įdirbio.
paragraf 78 rašė:Pala, juk sakei, kad ji negali būti nei gera nei bloga, tačiau žinai pora pavyzdžių kai ji gali būti gėris 🙂
Čia šiaip, kabinėjuosi prie žodžiu 🙂
Sutinku, čia kabinėjimasis prie žodžių 🙂
Pasitaisau: atominė bomba yra nei bloga, nei gera. Kartais ji gali sukurti blogus dalykus, kartais gerus. Bomba ir tiek…
Pagal analogiją sektų, kad velnias irgi negali būti nei blogas, nei geras. Velnias ir tiek…
Ar dėl tokio požiūrio irgi sutarsim? 🙂
Vitus rašė:Pagal analogiją sektų, kad velnias irgi negali būti nei blogas, nei geras. Velnias ir tiek…
Na pagal teologiją negali velnias būti nei geras nei blogas, nes jis nėra objektas, jis subjektas, t.y. asmuo, tad turėtų būti vertinamas skirtingai nei objektas.
Be to, šėtonas suvokiamas kaip blogis pats iš savęs. Nors jis ir yra kūrinys, tačiau yra tam tikras dieviškumo antipodas.
Kopernikas rašė:Ech, kaip būtų įdomu pažvelgti į krikščionybę jei ji būtų vysčiusisi natūraliai. Deja.
Life is lie my friend
Kopernikas rašė:Ech, kaip būtų įdomu pažvelgti į krikščionybę jei ji būtų vysčiusisi natūraliai. Deja.
Negi tikiesi kad įmanoma tokia sistema į kurią patekus ar joje užaugus būtum pasiruošęs anapusiniam gyvenimui?
O jei krikščionybėje ieškotum ne tik tai kas atitinka tavo supratimą, tai nebeliktų "ech… deja"
Kažką būsi ne taip supratęs, nes aš čia ne apie ieškojimus.
O tau noriu palinkėti mažiau defetizmo. Žinok pasaulyje nėra nieko neįmanomo 😉
paragraf 78 rašė:Na pagal teologiją negali velnias būti nei geras nei blogas, nes jis nėra objektas, jis subjektas, t.y. asmuo, tad turėtų būti vertinamas skirtingai nei objektas.
Be to, šėtonas suvokiamas kaip blogis pats iš savęs. Nors jis ir yra kūrinys, tačiau yra tam tikras dieviškumo antipodas.
Man sunku suvokti, kad tai ko nėra, gali būti "blogis pats iš savęs" 🙂
Šėtonas krikščionybėje tikriausiai buvo sukurtas tam, kad išsisukti iš padėties, jog Dievas negali kurti blogio. Reikėjo kažkam užkrauti šią naštą, tada ir atsirado šėtonas…
Nėra jokio šėtono. Nėra jokio blogio, kaip atskiros substancijos. Tai tik filosofinės koncepcijos…
Vitus rašė:Man sunku suvokti, kad tai ko nėra, gali būti "blogis pats iš savęs" 🙂
Šėtonas krikščionybėje tikriausiai buvo sukurtas tam, kad išsisukti iš padėties, jog Dievas negali kurti blogio. Reikėjo kažkam užkrauti šią naštą, tada ir atsirado šėtonas…
Nėra jokio šėtono. Nėra jokio blogio, kaip atskiros substancijos. Tai tik filosofinės koncepcijos…
Visų pirma ne krikščionybė sugalvojo šėtono koncepciją.
Antra. Paimk bet kurią religiją ir rasi kokią nors blogio jėgą kuri veikia pasaulyje.
Trečia. Krikščionybė šėtono idėją perėmė iš judaizmo. Tad teiginys kad krikščionybė jį sugalvojo tam ir tam yra niekinis.
Ketvirta. Tai kad egzistuoja šėtonas, nereiškia kad visas blogis kyla iš šėtono. Šėtono samprata iš esmės sako, kad jis stumia žmogų į nuodėmę. O blogis pasaulyje kyla didžiaja dalimi ne tiek dėl šėtono veikimo, kiek dėl žmogaus laisvos valios. Tuo kirkščionybė skiriasi nuo daugumos religijų, nes kitos religijos blogį kildina iš kažkokios blogio jėgos, o žmogus lieka nuošalyje.
Penkta. Jei tu kažkuo netiki, tai nereiškia jog tai neegzistuoja 😉
Kopernikas rašė:Nesuklysiu pasakydamas, kad krikščionys atnešė tamsą Europai. 1000-iui metų. Spręskit patys kam jie tarnavo 🙂
Suklysi, ir net labai.
Jei pasidomėtum giliau, nei kad mokyklos vadovėlyje parašyta, tai pastebėtum, jog tokia padėtis Europoje susiformavo ne dėl Bažnyčios įtakos, o dėl Romos imperijos žlugimo ir mokslinės minties nuosmukio. Iš esmės jei ne Bažnyčia, tai greičiausiai daug ilgiau nebūtų išeita iš vadinamųjų "tamsiųjų viduramžių" (nors dabartiniai istorikai abejoja šia sąvoka). Bažnyčia iš esmės buvo to meto mokslo židinys. Vien jau tai, kad to meto pranciškonai sugalvojo mokslinio tyrimo metodą, kuris iš esmės yra nepakitęs iki mūsų laikų, rodo kad buvo judinamas mokslas.
Galų gale tai kad išliko begalė antikinių ir kitokių kūrinių a la Platono raštai ir panašūs, mes galime būti dėkingi viduramžių vienuoliams perrašinėtojams.
Aš suprantu, kad tu ieškai patvirtinimo, koks piktas baubas visada buvo Bažnyčia, bet kažkaip labai jau subjektyviai ir neįsigilunusiai į situaciją darai drąstiškus teiginius, kurie asmeniui kiek giliau pasigilinusiam į tą reikalą atrodo mainstrymo suformuota nuomone.
Gerai parašyta Naujajame Testamente: Irkis į gilumą.
Tik kad kai kurie mėgsta kapanotis paviršiuje ir tik paviršių pamatę manosi žiną kas slypi Marianų įduboje.
Kopernikas rašė:Pasidomėjau, tik ne mokykloje.Nekoks iš tavęs aiškiaregys, nes mokykloje man bandė įpiršti kitą religiją 😛
Tai vadinasi prastai domėjaisi, jei taip šneki 😉
O ar aš sakiau kad esu aiškiaregis? Tiesiog mokyklose paprastai nesigilinama į esmę, pasakojama bele kas.
Va pamenu kai atėjau į universitetą ir turėjome Lietuvos istorijos kursą, dėstytojas pirmą paskaitą pradėjo taip: pamirškite ką jūs mokė, jums melavo
Tokio principo laikausi visur, nesivaikau to ką visuomenė šneka, o žiūriu kaip iš tiesų viskas yra.
Na, o tau, kaip suprantu svarbiau mainstryminė mintis apie piktą cerberį bažnyčią ir toliau tos nuomonės nesugebi pamatyti. Kiekvienam savo. Nieko čia jau nepadarysi 🙂
Kopernikas rašė:Nesuklysiu pasakydamas, kad krikščionys atnešė tamsą Europai. 1000-iui metų. Spręskit patys kam jie tarnavo 🙂
Ne nu, Kopernike, nepyk už pasakymą, bet tu esi idiotas. Ir dar baisus idiotas kokių reta. Šitaip iškraipyti faktus vien tam, kad nekęsti vienos konkrečios religijos, jau yra kažkoks protinis sutrikimas. Dėl tokių kaip tu, matyt, ir sėdėjome 1000 metų visiškoje tamsoje… Ką tau tokio Krikščionybė padarė, kad jos taip nekenti? Juk sveiko proto asmeniui akivaizdu, kad tamsos Europoje užuomazgos pradėjo skleistis dar nuo Romos Imperijos produkcijos nuosmukio, kas realiai pradėjo vykti nuo Cezario laikų, o jau, kai Romą sudegino barbarai, buvo tik viso to pasekmė, o ne taip kaip čia tu mąstai – staiga atėjo barbarai iš kažin kur (nors irgi ne iš kažin kur), viską sudegino, sugriovė, liko krikščionys, tie viską paėmė, užgrobė ir viskas, tamsa 1000 metų. Ir nereikia čia sudėtingų studijų, nes jau net ir mokykloje pasakoma pakankama dalis tiesos, kad pats susidėliotum viską į vietas ir susiprastum, o kas neaišku, pasidomėtum papildomai. Bet, žinoma, tu matai tik tai ką nori matyti. Matai, kad krikščionys uzurpavo religiją Romos Imperijoje ir dėl to ale tamsieji amžiai prasidėjo taip iš niekur nieko, nors viso to procesas jau tada buvo įsisenėjęs ir vyko. Dar daugiau, reikėjo ne krikščionims šviestis, o didžiajai daliai Europos visuomenės, kuri po Romos Imperijos žlugimo buvo kone primatai, lyginant su krikščionių išsilavinusiais vienuoliais, kunigais. O tuos primatus dar reikėjo ir apkrikštyti, išmokyti rašyti ir t.t. Taip viską sudėliojus, akivaizdu, kad iš tiesų krikščionys 1000 metų ne viduramžius ir tamsą stumdė, o priešingai – buvo tie, kas ir atkūrė visą mūsų civilizaciją.
