Kreacionizmas yra visavertė evoliucijos teorijos alternatyva

[a.t.sielis]

Sukūrimui nereikia jokių teorijų ir hipotezių. Žmogus gali žiūrėti aplinkui, ir suprasti, kaip viskas su begaliniu gebėjimu yra sukurta. Kokios dar teorijos? Faktai ir mąstymas.

[a.t.sielis]

Vokiečių paleontologas evoliucionistas Gunter Bechly 2015 m. atsisako evoliucionizmo ir pradeda remti Intelligent Design:

https://en.wikipedia.org/wiki/Günter_Bechly

[a.t.sielis]

Dr. David Berlinski: 5 minutės apie evoliucijos teorijos trūkumus

David Berlinski: evoliucijos teorija - klaidinga ir bevertė

David Berlinski: 1996 m. birželio 1 d. straipsnis žurnale "Commentary" - "The Deniable Darwin". Verta paskaityti.

https://www.commentarymagazine.com/articles/the-deniable-darwin/

Gera vieta :

Swimming In the soundless sea, the shark has survived for millions of years, sleek as a knife blade and twice as dull. The shark is an organism wonderfully adapted to its environment. Pause. And then the bright brittle voice of logical folly intrudes: after all, it has survived for millions of years.

This exchange should be deeply embarrassing to evolutionary biologists. And yet, time and again, biologists do explain the survival of an organism by reference to its fitness and the fitness of an organism by reference to its survival, the friction between concepts kindling nothing more illuminating than the observation that some creatures have been around for a very long time. "Those individuals that have the most offspring," writes Ernst Mayr, the distinguished zoologist, "are by definition . . . the fittest ones." And in Evolution and the Myth of Creationism, Tim Berra states that "[f ]itness in the Darwinian sense means reproductive fitness--leaving at least enough offspring to spread or sustain the species in nature."

This is not a parody of evolutionary thinking; it is evolutionary thinking. Que sera, sera.

Evolutionary thought is suffused in general with an unwholesome glow. "The belief that an organ so perfect as the eye," Darwin wrote, "could have been formed by natural selection is enough to stagger anyone." It is. The problem is obvious. "What good," Stephen Jay Gould asked dramatically, "is 5 percent of an eye?" He termed this question "excellent."

The question, retorted the Oxford professor Richard Dawkins, the most prominent representative of ultra-Darwinians, "is not excellent at all":

Vision that is 5 percent as good as yours or mine is very much worth having in comparison with no vision at all. And 6 percent is better than 5, 7 percent better than 6, and so on up the gradual, continuous series.

But Dawkins, replied Philip Johnson in turn, had carelessly assumed that 5 percent of an eye would see 5 percent as well as an eye, and that is an assumption for which there is little evidence. (A professor of law at the University of California at Berkeley, Johnson has a gift for appealing to the evidence when his opponents invoke theory, and vice versa.)

Having been conducted for more than a century, exchanges of this sort may continue for centuries more; but the debate is an exercise in irrelevance. What is at work in sight is a visual system, one that involves not only the anatomical structures of the eye and forebrain, but the remarkably detailed and poorly understood algorithms required to make these structures work. "When we examine the visual mechanism closely," Karen K. de Valois remarked recently in Science, "although we understand much about its component parts, we fail to fathom the ways in which they fit together to produce the whole of our complex visual perception."

These facts suggest a chastening reformulation of Gould's "excellent" question, one adapted to reality: could a system we do not completely understand be constructed by means of a process we cannot completely specify?

The intellectually responsible answer to this question is that we do not know--we have no way of knowing. But that is not the answer evolutionary theorists accept.

Vėliau tame pačiame žurnale reakcijos į straipsnį iš prieštaraujančių ir pritariančių, tame tarpe, R. Dawkins ir Co: https://www.commentarymagazine.com/articles/denying-darwin/

[vytra]

Kaip esu kažkur sakęs - mąstymo/protavimo šaltinis yra ne kažkas "iš viršaus", o empirinis priežastingumas (logikos pagrindas), bet paradoksaliausia yra tai, kad šiuo empirikos vaisiu iš inercijos  ir toliau operuoja XXI a scholastai.  Tuo tarpu šiandienos "fizikoje", makro/mikro lygmenyje, intuityvus/evoliucinis priežastingumas jau beveik 100m kaip palaidotas.

- taip, kvantiniamia lygmenyje operuojama tik tikimybėmis, pvz.: "elektronas turi 75% tikimybę tuneliuoti šotki barjerą esant elektrinio lauko tankiui "n". Ar tai reiškia, kad elektronas neturi "priežastingumo"? Fizikai atsakytų: "ne, tik priežastingumas jau slepiasi už mūsų pažinumo" ribų. Būtent todėl patogiau naudotis tikimybiniu modeliu.

Ačiū.

[a.t.sielis]

Mūsų materialistiškieji oponentai tik trumpam patrolina, o toliau jau nesugeba pagrįsti savo argumento. Tiesiog tas argumentas silpnas.

Taip ir gyvename mokslingojo trolinimo pasaulyje. Ar šiuolaikinis gamtamokslis = trolizmas? Visai gali būti.

[TinSoldier]

Jeigu pastebėsi, absoliučiai visi tau šitame forume oponavę žmonės galiausiai diskusiją baigia konstatuodami, kad tu neįsiklausai į argumentus, juos ignoruoji, nepagrįstai ir kartais net juokingai atmetinėji, taikai dvigubus standartus.

Ir, apskritai, viskas susiveda į tai, jog turi savo a priori aksiomą, prie kurios absoliučiai viską aklai pritempinėji, o po to pats save giri, kaip logiškai priėjai prie tokių išvadų.

Kaip pats rašei:

Kreacionistai pradeda nuo Kūrėjo, ir baigia Kūrėjo veiklos rezultatais - šiuo pasauliu

Kai pradedi nuo išvadų - nieko daugiau iš oponentų ir nesitikėk, kaip tik trumpo patrolinimo. Nes bet kokia išsamesnė diskusija tėra laiko gaišimas.

[a.t.sielis]

Grįžkim prie argumento apie priežastingumą.

Tai kaip ten yra, vis dar manote, kad priežastingumas dingo iš pasaulio, negalioja?

Dešimtyse forumo diskusijų gražiai pasimatė, kad priežastingumas gerai pagrindžia kreacionizmą. Bandymai nuneigti buvo tipiškai tokie: "priežastingumas negalioja". Kodėl negalioja, taip ir lieka neaišku. Todėl kad fizikai priėjo savo mąstymo ir matavimų ribas?

Beje, vis ad hominem trolinama, kad neįsiklausau į oponentų argumentus. Tai kvailystė. Jūsų argumentai (jeigu prieinate iki argumentavimo, o ne lozungų pagal "party line") manęs tiesiog neįtikina, įsiklausau į juos ir kontrargumentuoju. Jeigu neįsiklausyčiau, negalėčiau kontrargumentuoti. Nebent oponentas tikisi, kad įsiklausysiu ir priimsiu, sutiksiu. Bet tai juk vaikiška. Nesitikėkite, kad kas nors priims jūsų silpną poziciją dėl to, kad "aš klausausi, aš gerutis, viską priimu". "Įrodymų našta gula ant teigiančiųjų pečių". Jeigu norite, kad kas nors priimtų materializmą, evoliuciją ir pan., įrodykite. O jeigu negalite įrodyti, neverkite ir nesiskųskite. Realybė yra realybė, tiesiog jūsų pažiūros neatitinka realybės. Ne aš čia kaltas, o tiesiog realybė yra sudėtingesnė, negu jūs norėtumėte manyti.

Toliau, kalbama kad aš neįsiklausau į argumentus, bet vis dainuojama ta pati sena dainelė apie tariamą priežastingumo negaliojimą, kai priežastingumo reikalus jau ne vieną kartą buvome išsamiai išsiaiškinę: must read - "Bepriežastinga ir priežastinga realybės" http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=4297.0 Didelių prieštaravimų tada nebuvo. Bet vėl grįžtama prie "priežastingumas negalioja" blefo. Tai kyla klausimas, kas vyksta: ar atmintis tokia trumpa, ar suvokimas toks paviršutiniškas, ar tiesiog sentimentalus prisirišimas prie materializmo ir trolinimo impulsas nugali? Kurie čia neįsiklauso į argumentus? Naujasis materializmo entuziastas iš viso linkęs neskaityti, ką sako oponentas Jis ne tik neįsiklauso į argumentus, jis iš viso jų neperskaito.

[klajunas]

Šaunuolis @a.t.sieli, esi tikras darboholikas - dirbi forume be atostogų. Bet šiuo metu dauguma materialistų atostogauja ir tu įvarčius mušinėji tuščioje aikštelėje. Iki greito.

[a.t.sielis]

Atostogaukite, bet, man atrodo, padėties dėl argumentų tai nekeičia. Priežastingumo argumentas lieka stipresnis negu visas materializmo rūmas. Ir tai tik vienas argumentas.

Taigi, viskas į vienus vartus: kreacionizmas 10 - materializmas 0. Taip ir palikim. Laikas visiems brangus. Negadinkite kitų žmonių gyvenimo laiko propaguodami materializmą. Materializme žodžiai yra beprasmiai, nes nėra jokios prasmės ar tiesos, todėl materializmas logiškai turėtų suponuoti tylėjimą.

[Linas Esu]

Jeigu pastebėsi, absoliučiai visi tau šitame forume oponavę žmonės galiausiai diskusiją baigia konstatuodami, kad tu neįsiklausai į argumentus, juos ignoruoji, nepagrįstai ir kartais net juokingai atmetinėji, taikai dvigubus standartus.

Ir, apskritai, viskas susiveda į tai, jog turi savo a priori aksiomą, prie kurios absoliučiai viską aklai pritempinėji, o po to pats save giri, kaip logiškai priėjai prie tokių išvadų.

Kaip pats rašei:

Kai pradedi nuo išvadų - nieko daugiau iš oponentų ir nesitikėk, kaip tik trumpo patrolinimo. Nes bet kokia išsamesnė diskusija tėra laiko gaišimas.

Visiškai pritariu . Ne diskusija , bet laiko gaišimas . Kai kurie paprasčiausiai nemoka diskutuoti . Arba diskusiją maišo net su debatais

[a.t.sielis]

O, gera istorija. Kai lankiau vaikų darželį, o tai buvo kažkur 1983-1984, materialistai buvo sumanę vaikus indoktrinuoti Lenino istorijom su paveiksliukais: protingiausias pasaulio žmogus Leninas ir blogieji fabrikantai, kuriuos nugalėjo Lenino įkvėpta revoliucija.

Tai va, šitie pajacai gal knygučių su Leninu vaikų darželyje nekiš, bet mielai kištų knygutes apie protingiausią pasaulyje žmogų Darviną, ir kaip jo įkvėpta evoliucijos teorija nugalėjo piktuosius kreacionistus ir blogąją religiją

Ką bepridursi. Atsipeikėkit, šitie pajacai jus apgavo. Beje, abu video ne į temą, kadangi jie atakuoja biblinį young earth kreacionizmą, tuo tarpu kreacionizmas plačiaja prasme apima visus pripažįstančius sukūrimą.

[gidas]

Esmę L Krauzas išdėstė per 2 min - protas yra priežastingos evoliucinės tikrovės produktas, priežastingumas nėra universali tikrovės savybė  ir šis faktas  jo visai nejaudina - nuostabiai, nors ir nesuvokiamai tikrovei nusispjauti ant homo sapiens  "sveiko proto/priežastingumo", ir nori jis to ar nenori, fundamentali realybė yra tokia kokia yra. Tai absoliučiai natūrali, nuosekli ir racionali pozicija. Kaip ir nėra ką bepridurti... Tik šiek tiek.

Sielis priminė, kad jau kartojuosi, bet tiek to - jis pats turi šią nuodėmę. Pasikartosiu paskutinį kart ir baigsiu.    

Evoliucinės prigimties protas "privalėjo" vadovautis priežastingumu, kad efektyviai funkcionuotų priežastingoje evoliucinėje tikrovėje - tik taip ir buvo išspręstos visos natūralios atrankos problemos. Pastarųjų neliko, ir nenuorama evoliucinis protas ėmėsi spręsti klausimus, kurie su evoliucija neturi nieko bendro, jis "persikvalifikavo" iš evoliucinės veiklos į "pažinimą", t.y., ne savo sritį, bet ir čia pasirodė esąs iš tikro nepėsčias, nepėsčias priežastingos įvairaus plauko  empirikos ir ne empirikos rėmuose. Religija, filosofija, kultūra, mokslas ir t.t., ir pan.  Mokslas turi savo metodą ir stovi sau skirtoje vietoje, jame viskas OK, nepaisant ar kas priežastinga ar ne.  Kalbos ribų apibrėžtame pasaulyje viskas irgi daugiau/mažiau pakenčiama, išskyrus kai kuriuos momentus.

Taigi evoliucija į smegeninę kaip mąstymo pagrindą kalte įkalė nepajudinamą priežastingumo principą kaip priežastingos evoliucinės tikrovės refleksiją,  tuo tarpu mokslas jau seniai stebi/tiria apskritai bepriežastingą, sveiku protu nesuvokiamą realybę. Hipotetiškai - jei kažkas a la homo  būt atsiradęs kvantų pasaulyje, tai turėtų ir atitinkamą "sveiką protą", jo mąstymas "veiktų" kaip kvantų mechanikos pasaulio refleksija. Kaip jis "matytų faktus ir mąstytų"?
Todėl  ir manau, kad pamatiniais būties klausimais evoliucinis priežastingumas iš principo negali būti taikomas kaip loginės argumentacijos pagrindas - fundamentali tikrovė pasirodė nesanti priežastinga, tai ko taip familiariai elgiamasi su kūrėju, kuris be jokių ceremonijų "įgrūstas" į menką priežastingos/evoliucinės evoliucinės tikrovės segmentėlį?  Maštabas kaip sakoma ne tas - "jei medžioti, tai medžioti, kvantų fizikoj "kryžiuotį" - jojo žeeemėj" (perfrazuotas Ūdrys).   Nors šiokia tokia pagarba kūrėjui.

P.S. Keli žodžiai apie  pasirinktinai pateiktus ID "mokslininkus". Deja, rimtais mokslininkais jų vadinti nesiverčia liežuvis ir nesiverčia dėl paprastos priežasties : susidūrę su kažkuo asmeniškai nesuvokiamu, įjungiama juokinga pseudomokslinė/filosofinė, iš esmės metafizikinė, argumentacija, a la - jei kažko prasmingo savaimio atsiradimo tikimybė yra labai maža, daroma  "logiška/geležinė" išvada, kad to reikalo priežastis tegali būt ID. Toks ir paties argumentacijos  pagrindas - "matyk faktus ir priežastingai mąstyk". Todėl eilinį kartą ir pasuoju, o dauguma mokslo žmonių rimtai nediskutuoja su ID mokslinčiais. Pasikartosiu, kad mane itin stebina toks žeminantis požiūris į jūsų tikimą kūrėją - susidaro įspūdis, kad jaučiatės žiną, kodėl/kaip/ką planuoja/mąsto ir kuria ID.  Jei ID "mokslas" turi kažkokią vertę, tai tik tame, kad gal būt parodo, kas vienoje ar kitoje fundamentalioje teorija yra nepakankamai korektiškai pagrįsta. Už tai (gal būt) galima ir šaltai padėkoti. Ačiū.  

[a.t.sielis]

Evoliucinės prigimties protas "privalėjo" vadovautis priežastingumu, kad efektyviai funkcionuotų priežastingoje evoliucinėje tikrovėje - tik taip ir buvo išspręstos visos natūralios atrankos problemos.

Ir t.t....

.....

Hipotezę (materialistinę, evoliucinę) įrodinėji ja pačia ("priežastingumas negalioja, mat protą sukūrė evoliucija, ir tai tik proto reiškimosi "evoliucinėje tikrovėje" bruožas"). Bet juk visų pirma, norėdamas pasakyti tai apie protą, ir turi įrodyti, kad evoliucija veikia, taip kaip jūs sakote, kad veikia. T.y. materialistinė evoliucija. Apskritai evoliuciją - laipsnišką pasaulio, gyvybės raidą, kaitą - pripažįsta visi. Įprastas evoliucionistų "strawman", kad esą "kas gali neigti evoliuciją, nes tai faktas". Taip pat ir šioje temoje įdėtame video Krauss naudoja tą strawman argumentą. Verta įsiminti: evoliucijos faktą visi pripažįsta, bet ne visi priima materialistines to fakto interpretacijas ir pakvaišusias materialistines teorijas.

Taigi evoliucija į smegeninę kaip mąstymo pagrindą kalte įkalė nepajudinamą priežastingumo principą kaip priežastingos evoliucinės tikrovės refleksiją,  tuo tarpu mokslas jau seniai stebi/tiria apskritai bepriežastingą, sveiku protu nesuvokiamą realybę.

1. Egzistuoja priežastinga tikrovė ir ją sukelianti nepriežastinga tikrovė. Dėl to, berods, visi gali sutikti. Ar ne?

2. Jeigu taip, tada priežastingumas galioja iki nepriežastingos tikrovės ribos. Ar ne?

3. Jeigu priežastingumas iki nepriežastingos tikrovės ribos galioja, tada nepriežastinga tikrovė turi turėti pakankamas kokybes ir kiekybes, kad sukeltų visus efektus priežastingoje tikrovėje. Ar ne?

4. Materialistai (neįrodytai ir nepagrįstai) redukuoja dalį efektų priežastingoje tikrovėje, kaip realiai neegzistuojančius (redukuoja kaip šalutinius efektus, sukeliamus kitų priežastingos tikrovės elementų, kas prieštarauja priežastingumo dėsniui, kuris priežastingoje tikrovėje galioja), tuo būdu, jų manymu, nepriežastingoje tikrovėje nėra tokių kokybių kaip protas, sąmonė, gerumas, meilė, asmeninė egzistencija, valia, asmeninė galia. Ir jie tiria būtent tokią savo įsivaizduojamą "nepriežastingą tikrovę" - gamtinę, beasmenišką, negyvą. Ar ne?

5. Kreacionistai to nedaro, jie nagrinėja pasaulio kokybes ir nebando dalies jų neigti, redukuoti, prieštaraujant priežastingumo galiojimui iki nepriežastingos tikrovės ribos.

Kas teisūs, o kas klysta? Pagal filosofinį nagrinėjimą, klysta tie, kas priežastingoje tikrovėje neigia priežastingumą. Jie patys sau prieštarauja. Jeigu neigia priežastingumą priežastingoje tikrovėje, tada priežastingoje tikrovėje bet kas gali kilti iš bet ko, ir iš tikro ji visai nėra priežastinga. Viskas tampa nepriežastinga.

Ką dar galima būtų pastebėti:

jeigu kažką tiri, tikiesi kažką apie tai sužinoti. Vadinasi, tikiesi bent dalinio priežastingumo - kad kažkas vienas sukelia kažką kitą. Priežastingumas negali būti "pusiau nėščias", priežastingumas arba yra, arba jo nėra. Bet jis yra tik iki nepriežastingos tikrovės ribos. Vadinasi, jeigu tiri kažką, kame tikiesi dalinio priežastingumo, viena dalimi stebi priežastingą tikrovę, kita dalimi - nepriežastingą tikrovę. Negali tirti nepriežastingos tikrovės - tą teigia pats gidas, tai viršija priežastingą protą - gali tik ją stebėti ir ja stebėtis.

Vadinasi, joks nepriežastingos tikrovės tyrimas nevyksta - tiriama arba priežastinga tikrovė, kurios nesugebama išnagrinėti, nes žmogus yra mažas ir ribotas, o tikrovė - begalinė ir sudėtinga, arba stebima ką daro Kūrėjas (nepriežastinga tikrovė), bet kadangi materialistai nepripažįsta Kūrėjo, jiems ta sfera yra tiesiog paslaptis, tai ko jie neapčiuopia. Iš neapčiuopiamos tikrovės išnyra apčiuopiami efektai.

jei kažko prasmingo savaimio atsiradimo tikimybė yra labai maža, daroma  "logiška/geležinė" išvada, kad to reikalo priežastis tegali būt ID. Toks ir paties argumentacijos  pagrindas - "matyk faktus ir priežastingai mąstyk".

Labai gerai. Priėjome patį reikalo cinką. Išsiaiškinkime nuosekliai.

1. Materialistinė ir evoliucinė idėja - viskas vystosi savaime, iš beasmenių gamtos jėgų.
2. Kreacionistinė, ID idėja - viską kuria kažkoks galingas protas arba galingi protai, kūrėjai arba Kūrėjas.

Atidžiai žiūrint, jos viena kitai yra ekskliuzyvios: arba dalykai vystosi savaime, arba jie nesivysto savaime, yra konstruojami. Jeigu vienas variantas negalioja, turi galioti kitas variantas, ir atvirkščiai.

Tiesą sakant, trečio galimo varianto nematau, šie du, jeigu yra pilni, apima viską. Na, galima prigalvoti kažkokių ekscentriškų variantų, a la visatos pagrinduose yra tam tikra matematinė matrica, gardelės, kurios viską determinuotai ir suformuoja, bet iš esmės tai yra 1 varianto, materialistinio, evoliucinio, variacija.

Taigi, arba viskas vystosi savaime, o jeigu ne savaime, tada kito varianto nėra, tai yra formuojama proto arba dar kažkokios kitokybės, kuri turi proto bruožus.

Taigi, ar ne logiška teigti, kad jeigu tikimybė yra beprotiškai maža, pvz. 10 pakelta 250-ies laipsniu, tada nėra pagrindo manyti, kad viskas vyksta savaime. Jeigu tai nevyksta savaime, vienintelis kitas variantas yra, kad viskas konstruojama.

Ir tai nėra "God of the gaps". Kūrėjo koncepcija buvo pirminė, tik po to, maždaug Darvino laikais paplito materialistinės evoliucijos idėja, kad esą viskas galėjo išsivystyti savaime. Darvinas ir panašūs į jį jautė tam tikrą "gapsą" savo pasaulio pažinime, supratime, ir norėjo tą "gapsą" užpildyti. Taigi, tai yra "evolution of the gaps": "Kūrėjo mes nematome, neapčiuopiame, nesuprantame, jo kuriamoji galia mums neįtikėtina, todėl tuos gapsus turi užpildyti kažkoks savaiminis procesas, tai mums labiau įtikėtina". Bet pasirodo, kad griežtai moksliškai mąstant, tikimybiškai tas savaiminis procesas yra mažiausiai tikėtinas, 10 pakelta 250-uoju laipsniu tikimybė

Gaila atimti darvinistinį saldainį, bet taip jau yra: apsigavote su ta "evolution of the gaps". Šitos viltys nepasiteisino, ir nėra vilčių, kad pasiteisins. Yra tik akli norai ir bergždžios pastangos.

O Kraussą atskirai panagrinėsiu. Nežiba jis intelektu.

Ką pasakysite?

[vytra]

.. galima prigalvoti kažkokių ekscentriškų variantų, a la visatos pagrinduose yra tam tikra matematinė matrica, gardelės, kurios viską determinuotai ir suformuoja.

- taip, bet kodėl atsirado "tikslinga matrica"?

p.s.
.. daug kartų pateikiau primityvų pavyzdį apie Windows.. Nusiramink, Windows tikrai "savaime" išsivysto iš primityvaus "boot" sektoriaus kodo nuo elektros išlydžio kibirkšties PC jungiklyje. Joks Kūrėjas nedalyvauja, jokių Dvasių neaptikta.

p.s.2.
.. tačiau visi žinom: tai determinizmas, išsivystymas iš anksto apspręstas Windows kūrėjo.

p.s.3
.. pastebėjau, kad dalį mano žinučių "aršieji fanatikai" ištrynė be perspėjimo. Tai "žodžio laisvės" fundamentalus pažeidimas. Apie Jusų, gerbiamieji savivale, suformuotas ir patiktas ieškinys, laukite.

Ačiū.

[a.t.sielis]

vytra, negalėjo niekas ištrinti, tik moderatoriai. Kartais ištrina offtopic'us.

Materialistai galėtų sakyti: ta matrica ir yra visko pagrindas, egzistuoja savaime, amžinai. Bet tada jie negali atsakyti į klausimą, iš kur kyla mūsų stebimos kokybės pasaulyje, nes negyva, statiška ir inertiška matrica negalėtų sukurti dinamiško proto.

Na gerai, dar yra trečias variantas:

1. Evoliucija, viskas atsiranda savaime. (galioja materialistinė evoliucijos teorija)
2. Sukūrimas, ID: viskas atsiranda ne-savaime, o tikslingai, konstruojama proto. (materialistinė evoliucijos teorija negalioja)
3. Viskas atsiranda šiaip sau, bet kaip, iš bet ko. Spontaniška nesuvokiama generacija. (materialistinė evoliucijos teorija negalioja, ID negalioja, tiesiog stichija, chaosas, nesuvokiamybė, visiškai nemąstoma tikrovė).

Ir tada įdomu pamąstyti, kaip yra.

Panašu, kad gido pasaulėvaizdis nuveda nuo 1 varianto iki 3. Iš pradžių esą yra priežastinga "evoliucinė tikrovė", o toliau prasideda kažkas kito. Pagal gidą, tai tikrai ne ID tikrovė, ne Kūrėjas, ir tai nėra "evoliucinė tikrovė", ten jau priežastingumas negalioja. Vadinasi, kažkas panašaus į 3 variantą: tai, ko kaip sako gidas, sveiku protu neina mąstyti. Nesuvokiamybė arba spontaniška generacija.

Kas dar įdomu, kad jeigu pradedama remtis į 3 variantą grandinės gale, tada 3 variantas turi užvaldyti viską, ir evoliucija turi būti pradedama valdyti gilumoje esančių nesuvokiamų spontaniškos generacijos principų.

Tuo ši pozicija pati save paneigia: tai ne evoliucinis mechanizmas viską varo, o 3 varianto nesuvokiamybė.

Galiausiai, galima vėl viską suderinti: nesuvokiamybė ir Kūrėjas vienas kitam neprieštarauja. Tai kas Darvinui buvo nesuvokiama, ir dėl ko jam reikėjo sugalvoti "evolution of the gaps", kažkokią savaiminio proceso teoriją, neišnyksta - nesuvokiamumas neišnyksta.

Priimant viską domėn, Darvinui, jeigu jis dabar galėtų viską pamatyti šių dienų akimis, paprasčiausia būtų tarti: "Kūrėjas tiesiog labiau nesuvokiamas negu man buvo įprasta apie Jo nesuvokiamumą mąstyti, o evoliucijos teorija neišsprendė to nesuvokiamumo" ir tiesiog pakeisti požiūrį į žodžio "Kūrėjas" turinį.