Kas mes esame ir kodėl pasaulyje egzistuoja kančia pagal D. Banaitį

[klajunas]

Nereikia klaidinti publikos.
Didžiojo sprogimo idėja atėjo į galvą Žoržui Lametrui po to, kai 1915 m. Enšteinas sukūrė reliatyvumo teoriją ir kai tapo aišku, kad Visata negali būti statinė. Tapo aišku, kad Visata nuolat juda ir kinta. Ši mokslinė hipotezė atsirado ne tuščioje vietoje, o gimė remiantis Enšteino teorija ir skaičiavimais. Ją pirmasis patvirtino Hablas, kai pastebėjo, kad visos galaktikos nuo mūsų tolsta, kuo labiau nutolusi galaktika, tuo jos greitis didesnis. Tuo pačiu į užmarštį nuėjo stacionarios Visatos teorija, pagal kurią tolstant galaktikoms turėjo būti kuriama nauja materija ir taip palaikoma pusiausvyra. Buvo užmiršta todėl, kad mokslinių stebėjimų rezultatai jos nepatvirtino.

Niekaip nekritikuoju mokslo, netgi sutinku su mokslininkų Didžiojo sprogimo versija. Mano komentaras buvo ne apie tai kas vyksta po sprogimo ir kas patikrinama, bet kas vyko iki jo. Oficialus mokslas kol kas nepropaguoja jokių idėjų apie tai.

Tik čia reikia tiksliai naudoti sąvokas faktas ir galimybė. Faktas yra tai, kas empiriškai patirta, o visa kita tėra galimybės. Kadangi Didžiojo sprogimo kaip įvykio nepatyrė nei vienas mokslininkas, tai nėra empirinis, arba patyrimo, faktas. O galimybės konstruojamos pirmiausiai iš loginių abstraktų, kurie papildomi netiesioginiais empiriniais duomenimis.

Norėjau pasakyti tik tiek, kad Didysis sprogimas šia prasme yra kognityvinė fantazija, kuri sutvarkė netiesioginius empirinius duomenis.

Manau, kad taip pat galima su kognityvine fantazija sutvarkyti ir tai, kas vyko iki Didžiojo sprogimo, tik tam panaudojant šiek tiek kitokius teorinius duomenis.

Kvantinės fluktacijos vakume gali sukurti Visatą iš "nieko". Ir ne vieną, daugybę Visatų. Tokie įvykiai neprieštarauja kvantinės fizikos dėsniams, joks Asoliutas, Kūrėjas ar Šaltinis tam nereikalingas. Bet sutinku, kad su Šaltiniu daug įdomiau ir erdvė fantazijoms daug didesnė 

Čia iš perdėto tradicionalizmo atėjusi sąvokų painiava. Kad ir ką sakytum, bet iš klaidingų įvaizdžių tradicijos atėjęs terminas "vakuumas" (vacuum - tuščias), yra logiškai klaidingas, o teiginys "tuštumos energija" yra visiškas absurdas. Logikoje labiau prasikalę mokslininkai vartoja kitą lotynišką žodį plenumas (plenus - pilnas). Kodėl vis dar reikalaujama naudoti žodį tuštuma yra tik mąstymo inercija ir įprotis, o ne kažkokia mokslinė tuštumos teorija.

Su Šaltiniu iš tikro daug įdomiau, nes šis pavadinimas yra daug logiškesnis, nes viskas kas atsiranda, turi kokį nors savo "šaltinį", jeigu kvantas atsiranda iš kvantinės fliuktuacijos, tai šį fliuktuacija yra kvanto Šaltinis.

Manęs iš mokslo pozicijų pulti nereikia, nes aš čia mokslui nei kiek neprieštarauju. Mokslininkai yra alergiški kai kuriems žodžiams, bet ši alergija daugiau gynybinis refleksas, o ne racionalus protas, kaip nusičiaudėjimas.

[a.t.sielis]

Kvantinės fluktacijos vakume gali sukurti Visatą iš "nieko".

Ir vėl...

Iš kur atsirado energija

Net jeigu toks dalykas įmanomas - kad energija gali būti konvertuota į materiją tokiu būdu, kaip pasiūlė Tryon - reiktų paklausti: "Iš kur atkeliavo energija?". Alan Guth, fizikos profesorius M.I.T., atsakydamas Tryon'ui rašė: "Šiame kontekste, idėja, kad visata atsirado iš tuščios erdvės yra ne daugiau pagrįsta negu idėja, kad visatą sugeneravo gumos gabalas. Tai gali būti tiesa, bet vis vien norėsis paklausti, "iš kur atsirado gumos gabalas?""

Energija negalėjo iššokti į būtį nepažeisdama pirmojo termodinamikos dėsnio. Taigi, tikrovėje, kai mokslininkai aiškina, kad kvantinė mechanika sukuria kažką iš nieko, iš tikro jie neturi galvoje "nieko". Tebėra problema kaip viskas atėjo iki čia. Materija, kuri generuojama pagal kvantinę teoriją yra iš vakuumo, kuris nėra tuščias. Philip Yam iš Scientific American rašo: "Visgi energija vakuume yra labai reali. Pagal šiuolaikinę fiziką, vakuumas nėra tuštumos paketas. Jame verda nematoma veikla netgi prie absoliutaus nulio, temperatūros taško, ties kuriuo sustoja bet koks molekulinis judėjimas". Išsiskiriantis humanistas, matematikas ir mokslo rašytojas Martin Gardner rašo: "Dabar madinga manyti, kad big bang'as buvo sukeltas atsitiktinės kvantinės fluktuacijos vakuume, kuriame nėra erdvės ir laiko. Bet žinoma, toks vakuumas yra labai toli nuo nieko". Amanda Gefter, rašydama New Scientist, sako "kvantinė mechanika kalba mums, kad erdvės vakuumas nėra tuščias, vietoje to, jis braška nuo energijos" Fizikas Richard Morris rašo:

"Modernioje fizikoje nėra tokio dalyko kaip "niekas". Netgi idealiame vakuume nuolat sukuriami ir sunaikinami virtualių dalelių dvejetai. Šių dalelių egzistavimas nėra matematinė fikcija. Nors jų negalima tiesiogiai stebėti, jų efektai yra gana realūs. Prielaida, kad jos egzistuoja veda prie prognozių, kurios buvo su dideliu tikslumo laipsniu patvirtintos eksperimentais."

Astrofizikas Rocky Kolb, University of Chicago Astronomijos ir Astrofizikos Departamento vadovas rašo: "Iš pažiūros tuščios erdvės sritis iš tikro nėra tuščia, bet putoja tarsi verdanti įvairiausių rūšių fundamentaliomis dalelėmis, iššokančiomis į ir iš tuščios erdvės, prieš anihiliuodamosis su savo antidalele ir išnykdamos". Estling tęsė savo išsamius pastebėjimus atsakydamas savo kritikams, taip:

"Kvantinės kosmologijos atstovai primygtinai tvirtina abu dalykus: ir šią absoliučią Niekumą, ir įvairių savybių ir charakteristikų suteikimą jai: ši konkreti Niekuma turi virtualius kvantus, verdančius netikrame vakuume. Kvantai, virtualūs ar tikri, klaidingi ar teisingi, nėra Niekas, jie tikrai yra Kažkas, nors mes galime ginčytis dėl to, kas tai tiksliai yra. Bet vienas dalykas - kvantai tai vienetai turintys energiją, vakuumas turi energiją, ir dar daugiau, išsiplėtimą, t.y., tą kažką į ką gali būti įdėti kiti dalykai, tokie kaip visatos, t.y., mes negalim turėti savo absoliučios Niekumos ir tuo pat metu ją valgyti. Jeigu turime kvantus ir vakuumą kaip duotybes, faktiškai turime pre-egzistencinę egzistencijos būseną, kuri arba pre-egzistavo už laiko ribų, arba iškilo į egzistenciją iš absoliučios Niekumos (be kvantų, be vakuumo, be pre-egzistuojančių pradinių sąlygų) kažkokiu tiksliai apibrėžtu momentu laike; tai sukuria šį laiką, kartu su erdve, materija ir energija, ką mes vadiname visata <...> Aš susirašinėjau su Paul Davies dėl kosmologijos teorijos, ir paklausiau jo, ką jis turi galvoje sakydamas "Niekas". Jis atrašė, kad paklausė Alexanderio Vilenkin'o, ką jis šiuo žodžiu turi galvoje, ir kad Vilenkinas atsakė "Sakydamas "Niekas" aš turiu galvoje Nieką", kas atrodė labai aišku tuo metu, bet šie kvantų kosmologai tęsia nuo to momento ir paaiškina mums, iš ko susideda konkreti jų Nieko veislė. Aš atkreipiau į tai Davies dėmesį, kuris atsakė, kad šie dalykai yra labai komplikuoti. Esu pasirengęs pripažinti šio teiginio teisingumą, bet manau, kad tai neišsprendžia problemos."

Nenuostabu, kad Jonathan Sarfati sako:

"Kai kurie fizikai tvirtina, kad kvantinė mechanika gali padaryti kažką iš nieko. Bet tai grubiai klaidingas kvantinės mechanikos taikymas. Kvantinė mechanika niekada nepadaro kažko iš nieko. Teorijos, kad visata yra kvantinė fluktuacija privalo daryti pirmesnę prielaidą, kad buvo kam fluktuoti - jų "kvantinis vakuumas" yra didelis materijos-antimaterijos potencialas - ne "niekas"."

Vilenkin, aiškindamas Tryon darbui būdingas problemas, sako:

"Fundamentalesnė problema, kad Tryono scenarijus iš tikro nepaaiškina visatos kilmės. Kvantinė vakuumo fluktuacija daro prielaidą, kad buvo pre-egzistuojančios erdvės vakuumas. O mes žinome, kad "vakuumas" labai skiriasi nuo "nieko". Vakuumas, arba tuščia erdvė turi energiją ir tamprumą, jis gali lenktis ir riestis, taigi, tai neabejotinai yra kažkas"

Jis toliau tęsė, siūlydamas kad kvantinis tunnelingas gali būti atsakymas dėl visatos susikūrimo iš nieko. Tačiau, kvantinis tunnelingas taip pat prasideda nuo kažko ir baigiasi kažkuo. Dalelės, kurios gali šokti ar prasmukti pro barjerus visgi turi egzistuoti iš pradžių, kad tai padarytų. Galutinė frazė: pagal žinomą ateistą, fiziką teoretiką iš Kembridžo Universiteto, Stephen Hawking, kad sukurti visatą, "jums tereikia trijų ingridientų": materijos, energijos ir erdvės. Šie trys ingridientai turi egzistuoti, tam kad būtų įmanoma sukurti visatą, pagal Hawkingą. Taigi, problema išlieka. Iš kur atsirado ingridientai visatos "sriubai"? Turi būti galutinė visatos priežastis.

Be to, niekas neįmanoma be gamtos dėsnių, bet kokia visatos raida vyksta gamtos dėsnių sąlygose. Iš kur atsiranda gamtos dėsniai, reikalingi visatos raidai iki to, ką dabar turime?

[Donatas Banaitis]

Iš kur atsiranda gamtos dėsniai, reikalingi visatos raidai iki to, ką dabar turime?

Siela sau susikūrė įrankius savo tikslui siekti. Kuriuos Žemiškas mokslas atpažino ir pavadino fizikos dėsniais (žinoma tai dar nereiškia kad viskas buvo teisingai atpažinta). O sielos tikslas tai kuriant buvo patirti savo egzistenciją. Nes nedaug tepatirsi sėdėdamas vien tamsoje, na nebent tamsą.

[Mekabciel]

Čia kalba eina apie Šaltinio koncepciją. Ši koncepcija yra pagrįsta tuo kad egzistencijoje prieš atsirandant individualumui buvo neišnaudotas potencialas, ir kai tas potencialas pradėjo save realizuoti per individualumą, tuomet atsirado sielos ir taip vadinama Kūrėjo koncepcija, nes sielos pradėjo kurti realybę.

O is kur pries atsirandant indvidualumui pas ta pas ka nebuvo indvidualumo buvo potencialas? Kas ivyko, koks faktorius paveike kad tas potencialas butu realizuotas ir atsirastu indvidualumas?

Siela sau susikūrė įrankius savo tikslui siekti. Kuriuos Žemiškas mokslas atpažino ir pavadino fizikos dėsniais (žinoma tai dar nereiškia kad viskas buvo teisingai atpažinta). O sielos tikslas tai kuriant buvo patirti savo egzistenciją. Nes nedaug tepatirsi sėdėdamas vien tamsoje, na nebent tamsą.

O kaip siela susikure irankius ir kam jai dar siekti kazkokiu tikslu ar patirti egzistencija jei ji geba irankius susikurti? Tas pats kaip klausimas: Kam dievui nusileisti ant zemes ir pajusti kad jis dievas?

[a.t.sielis]

Siela sau susikūrė įrankius savo tikslui siekti.

Čia jūsų nuomonė, ar tiesa, taip kaip iš tikro yra?

Kaip maža siela galėtų sukurti visuotinius gamtos dėsnius? Kame egzistuoja sielos ir koks jų šaltinis?

Regintys tiesą teigia, kad viską sukūrė Aukščiausioji Siela, Dievas.

[Donatas Banaitis]

O is kur pries atsirandant indvidualumui pas ta pas ka nebuvo indvidualumo buvo potencial

Tai buvo kaip statinės elektros kaupimasis. Pradžioje nebuvo nieko, tuomet pradėjo atsirasti pirmosios užuomazgos atsirasti kažkam, kas peraugo į norą tapti kažkuo, kas galiausiai realizavosi kaip egzisetencija.

Kas ivyko, koks faktorius paveike kad tas potencialas butu realizuotas ir atsirastu indvidualumas?

Vis dar matau kad nevisi yra peržiūrėję mano dokumentiką. Tad pasikartosiu. Šaltinis yra kaip Vienis nekintamas statinis faktorius. Jis pradėjo kisti kai atrado jog šalia jo paraleliai egzistuoja atsitiktinumo faktorius. Kai jis pradėjo savo vienumą maišyti su atsitiktinumo faktoriumi tai davė galimybę atsirasti individualumui, nes kai kurios vienio dalys tapo atsitiktinai individualios. Toks atsitiktinis individualumas ir yra siela.

"O kaip siela susikure irankius ir kam jai dar siekti kazkokiu tikslu ar patirti egzistencija jei ji geba irankius susikurti?"

Čia tas pats kas klausti kam man gyventi jei galiu negyventi. Čia arba nori gyventi arba ne.

Kam dievui nusileisti ant zemes ir pajusti kad jis dievas?

Kad pasidžiaugtų savo kūriniais.

Čia jūsų nuomonė, ar tiesa, taip kaip iš tikro yra?

Tai yra žinios paremtos mano patyrimu iš praeitų gyvenimų (ar tai yra tiesa ar ne kiekvienas yra laisvas spręsti sau asmeniškai, bet tai yra mano pozicija). O jei kažkam atrodo kad kažkas yra didelis ar kažkas yra mažas ir kažkas galėjo kažką sukurti, o kažkas ne, tuomet tai yra jų perspektyva. Ir tuomet man yra įdomu iš kur tos žinios? ar jos yra iš sielos patyrimo ar jos yra iš kažkokių suinteresuotų grupių parašytų knygų. 

[a.t.sielis]

Tai yra žinios paremtos mano patyrimu iš praeitų gyvenimų (ar tai yra tiesa ar ne kiekvienas yra laisvas spręsti sau asmeniškai, bet tai yra mano pozicija).

O galima konkrečiau? Negi matėte save, kuriantį gamtos dėsnius? Kažką esu skaitęs vieno žmogaus NDE aprašymuose, žmogus tarsi regėjo save konstruojantį pasaulį ir kitus žmones, tokios vizijos gal ir įmanomos, bet jų reikšmė nėra absoliuti, nes tikrieji Aukščiausios Realybės regėtojai, ne tokie, kurie turi tik sporadiškas klinikinės mirties ar kitokias vizijas, o yra pastoviame absoliuto suvokime, to nepatvirtina.

O jei kažkam atrodo kad kažkas yra didelis ar kažkas yra mažas ir kažkas galėjo kažką sukurti, o kažkas ne, tuomet tai yra jų perspektyva.

Kiekvieno iš mūsų dydis neabejotinai yra ribotas, nei vienas nevaldome visos visatos, nei vienas nepersmelkiame savo sąmone visos visatos. Dar daugiau, nevaldome netgi savo kūno, pvz. plaukai auga mūsų neklausę, negalime jų augimo nei sustabdyti, nei paskatinti. Sergame ir mirštame taip pat.

Ir tuomet man yra įdomu iš kur tos žinios? ar jos yra iš sielos patyrimo ar jos yra iš kažkokių suinteresuotų grupių parašytų knygų.

Žinios iš suinteresuotų Dvasios regėtojų parašytų knygų. Kuo jie suinteresuoti? Padėti visoms gyvoms esybėms eiti iš tamsos į šviesą. Ir man patvirtintos mano sielos patirtimi, ir kitais būdais.

[Mekabciel]

Tai buvo kaip statinės elektros kaupimasis. Pradžioje nebuvo nieko, tuomet pradėjo atsirasti pirmosios užuomazgos atsirasti kažkam, kas peraugo į norą tapti kažkuo, kas galiausiai realizavosi kaip egzisetencija.

Tai iskur tas statines elektros kaupimasis igyja energija? Iskur tos pirmosios uzuomazgos pradejo atsirasti?

Vis dar matau kad nevisi yra peržiūrėję mano dokumentiką. Tad pasikartosiu. Šaltinis yra kaip Vienis nekintamas statinis faktorius. Jis pradėjo kisti kai atrado jog šalia jo paraleliai egzistuoja atsitiktinumo faktorius. Kai jis pradėjo savo vienumą maišyti su atsitiktinumo faktoriumi tai davė galimybę atsirasti individualumui, nes kai kurios vienio dalys tapo atsitiktinai individualios. Toks atsitiktinis individualumas ir yra siela.

As tai matau, kad neisisamoninai savo puikybes. Jei kas kelias zinutes priminsiu tau, jog nevelnio nerauki apie ka sneki ir darai viena logine klaida po kitos, kas tuo tarpu jau seniausiai yra issiaiskinta ir aprasyta griezciausiu principu ir desniu knygose, vargu ar bus malonu bendrauti.

SALTINIS YRA VIENIS ir PRADEJO KISTI KAI ATRADO? Ka cia reiskia? Jis ka toks bukas, kad nezino kas salia jo yra? Ir jei yra salia tai jis jau ne vienis bet dar ir su atsitiktinumu. Kai koncepcijoje randasi zodis "atsistiktinai" man iskarto su nekompetencija asocijuojasi. Pas dieva yra atsitiktinumai?

Čia tas pats kas klausti kam man gyventi jei galiu negyventi. Čia arba nori gyventi arba ne.

Nezinau ar dievui yra tokie poreikiai. Isvis nezinau kokius dievas turi poreikius, o kiek zinau tai niekas apie ji nieko konkretaus pasakyt negali. O snekant apie siela tai tu pats panoret negebi, tave tik kazkas is isores gali sustimuliuot norui. Taip kad tai yra nelogiskas atsakymas.

Kad pasidžiaugtų savo kūriniais.

Iskur tu trauki kas reikalinga dievui, jei zmogus viska per savo reakcijas i isores poveiki jaucia? Ir velgi, yra dievas ar nera? Jei atsakysi kad is savo atsiminimu zinai kas reikalinga dievui(pasidziaugti savo kuriniais), tai kirba mintele, kad pats nesupranti ka jauti ir kokiu princpu, o jei nesupranti tai tavo patirtis labai ir labai abejotina.

[klajunas]

SALTINIS YRA VIENIS ir PRADEJO KISTI KAI ATRADO? Ka cia reiskia? Jis ka toks bukas, kad nezino kas salia jo yra? Ir jei yra salia tai jis jau ne vienis bet dar ir su atsitiktinumu. Kai koncepcijoje randasi zodis "atsistiktinai" man iskarto su nekompetencija asocijuojasi. Pas dieva yra atsitiktinumai?

Aišku, Dievo tai tikrai iš vidaus, net iš išorės, personaliai nėra matęs ir patyrinėjęs niekas. Bet yra toks daiktas kaip enteogeninė sinestezija, kurią žino tik aukštesnės sąmonės. Šita sinestezija ir išverčia Absoliutą į žmogiškų vaizdinių sistemą.

A tu čia savo pavyzdyje panaudojai kažkokią pačią bukiausią empirinio kontinuumo logiką, įsivaizduodamas pagal žmogišką sąvoką, jeigu teisingai tamsta supratau, kad Vienis tai yra tapatybės fraktalas, kas yra visiškai antropomorfinis vaizdinys.

Pabandyk suvokti Vienį kaip skirtumo nebuvimą erdvėje ir laike. Aišku Absoliutas nėra erdvėje ir laike, bet tai arčiausia ką išneša žmogiška sąmonė.

Ir atsimink ką reiškia tobulumo ir visagalybės sąvoka. Tai ne tiek ontologiniai apibūdinimai, kiek valios neribotumas, kuris reiškia, kad į pasirinkimo spektrą įtrauktos visos galimybės, taip pat ontologinis tobulumas ir netobulumas. Nes jeigu absoliutas negalėtų pasirinkti netobulumo, jis nebūtų visagalis ir tobulas. Todėl reikia atskirti kas yra begalinė esmė ir pasirinktinė forma, kuri niekaip neapribota.

[a.t.sielis]

Aišku, Dievo tai tikrai iš vidaus, net iš išorės, personaliai nėra matęs ir patyrinėjęs niekas

Net nesuvoki, ką kalbi.

[klajunas]

Net nesuvoki, ką kalbi.

Tu nesuvoki ką kalbu. 

[Mekabciel]

A tu čia savo pavyzdyje panaudojai kažkokią pačią bukiausią empirinio kontinuumo logiką, įsivaizduodamas pagal žmogišką sąvoką, jeigu teisingai tamsta supratau, kad Vienis tai yra tapatybės fraktalas, kas yra visiškai antropomorfinis vaizdinys.

Tu cia man rasai ar Banaiciui? Jei man tai as ne apie tai sneku.

Pabandyk suvokti Vienį kaip skirtumo nebuvimą erdvėje ir laike. Aišku Absoliutas nėra erdvėje ir laike, bet tai arčiausia ką išneša žmogiška sąmonė.

Ir atsimink ką reiškia tobulumo ir visagalybės sąvoka. Tai ne tiek ontologiniai apibūdinimai, kiek valios neribotumas, kuris reiškia, kad į pasirinkimo spektrą įtrauktos visos galimybės, taip pat ontologinis tobulumas ir netobulumas. Nes jeigu absoliutas negalėtų pasirinkti netobulumo, jis nebūtų visagalis ir tobulas. Todėl reikia atskirti kas yra begalinė esmė ir pasirinktinė forma, kuri niekaip neapribota.

Pabandyk..
Atsimink...
Kaip koks masteris.
Nerasyk liepiamaja nuosaka, tam kad savo kompetencija(zinancio) pademonstruoti. Nereikia to. Ismoktum savo ego siek tiek pakontroliuot(tas geriau jauciasi kaip kompetencija), bo toks ispudis kad tu ant savo misraines zenito ir truputi primirsti elementaru zmogiskuma. Suprantu, kad norisi kazkaip ar taip ar dar kitaip ikasti ir savo isminti pademonstruoti, bet teks labiau pasistengti. Zinutes tavo rekia - paziurekite paziurekite, as cia esu!

[klajunas]

Pabandyk..
Atsimink...
Kaip koks masteris.
Nerasyk liepiamaja nuosaka, tam kad savo kompetencija(zinancio) pademonstruoti.

Jeigu ką, tai tu masterį čia vaizduoji daug ilgiau už mane, visiems bandydamas kažką parodyti, bet taip nieko įdomaus ir neparodydamas.

Netgi gyreisi kokio briedo masteris esi. 

Pasityrinėk savo veiklą šitame forume, nes žmonių atmintis ilgesnė nei vienas komentaras.

Tokių dangoraižių sistemoje pilnos pakampės.

[Mekabciel]

Jeigu ką, tai tu masterį čia vaizduoji ...
Tokių dangoraižių sistemoje pilnos pakampės.

Na ir gerai, tuo galima ir uzbaigti.

[time]

Toks pasaulis neduoda reikalingų vertybių, o duoda dirbtines, laikinas detales, informaciją. Blaiviu protu galima tai atpažinti, suvokti. Ekspermentas yra visiškai nepavykęs, todėl, kad galima žinoti daugiau negu duodama. Kiti yra išmanesni, o pradinis žmogus to nežino.

Šis pasaulis brokuotas visapusiškai ir jį paspartino jėga, kuri siekia įvesti permainas. Greitai paliks niekas nebeįdomu ir tai akivaizdžiai matosi. Visi yra įtraukti į šį projektą, net nesuvokiantis kas čia vyksta.

Svarbiausia - ne veiksmai. O manau, vėlgi čia afera yra nukreipta prieš visus, laukiama kol kažkas prisiims kaltę - eilinis pasityčiojimas.