Religija ir psichikos sutrikimai

[xsistemax]

Perdėtas religingumas yra obsesinio-kompulsinio sindromo pasireiškimas.Lietuviškai-įkyrumas.Išprovokuotas būties baimės.
Religiniais ritualais sergantysis tikisi sumažinti baimės keliamą emocinę įtampą,nors dažniausiai savo veiksmų priežasties net nesuvokia.
Visuomenei tokia šio sindromo pasireiškimo forma nėra kenksminga,bet dėl elementaraus humanizmo sergantiems reikia padėti.

[paragraf 78]

Čia pats sugalvojai ar kokio tyrimo išvadas perpasakoji?

[klajunas]

Aš sakyčiau apskritai perdėtas noras perprasti realybės paslaptis yra psichikos sutrikimas, kuris vadinamas didybės manija. Jis dažnai būdingas mokslininkams, kurie įsivaizduoja, kad sukūrė genialią teoriją, kuri atsakė visus klausimus ir padėjo civilizacijoje galutinį tašką. Tokia manija būdinga daugeliui genialiais laikytų mokslininkų, kurie iš tikro be to kad kūrė įvairias teorijas buvo ir psichiniai ligoniai. Tik ankstesniais laikais jiems niekas nepadėdavo, o jeigu priklausydavo aukštesnei klasei, tai dar ir autoritetą įgydavo. Religija yra tik tokio noro žinoti daugiau negu sugebi atmaina.

[xsistemax]

Citatos iš psichiatrijos vadovėlio.Išskyrus humanizmą,tai jau mano asmeninė nuostata.
@klajunas,dauguma genialių žmonių netelpa į psichiatrines normas,todėl ir yra išskirtiniai.Jie sugeba į problemą koncentruotis maksimaliai,kas standartiniam normos vidurkiui neįmanoma.Dažniausiai genialumas-autizmo pasekmė.

[klajunas]

Be manijos, įsivaizduojantiems, kad perprato tikrąją tiesą, būdinga iliuzija, nes tiesos žinoti neįmanoma, o tikrovės paslapčiai įminti - nėra priemonių. Nes pažinimo esmė yra ne kažkokios tiesos atskleidimas, bet naujos kalbos sukūrimas ir savo patirties išvertimas į tą naują kalbą. Bet toks patirties aprašymas, apima tik nedidelį realybės sluoksnį, tuo tarpu įsivaizdavimas, kad žinai viską tėra vidinė haliucinacija. Tačiau įsitikinimas dažnai būna toks stiprus, kad dėl jau minėtos didybės manijos kyla noras pagal savo "tiesą" šokdinti visus aplinkui. Ši manija būdinga ir religinių ir mokslinių organizacijų tarnams. Taip kad turim reikalą ne vien su individualia, bet ir su institucializuota psichopatologija.

@xsistemax tada reikia skirti religiją religinio genijaus galvoje ir paprasto pasekėjo. Pavyzdžiui, Kristus arba Buda ir t.t. jeigu laikome, kad jie išskirtiniai, tai jų asmenybes interpretuoti pagal vidutinio žmogaus psichiatriją, netinka. O kokie pasekėjai prie jų prisišlieja, ir kokią įtaką jiems padaro - kitas klausimas. Šie santykiai suformuoja istorinę tradiciją. Ar religinėje srityje "genijai" neįmanomi ir tokiems žmonėms - psichiatrijos stereotipai galioja?

[xsistemax]

 Jei jau taikome standartus-jie turi galioti visiems vienodai.Negali būti "lygūs"ir"lygesni".

[klajunas]

O kas garantuoja, kad tie, kas nustatinėja "standartus", patys nėra psichiniai ligoniai, ideologiškai arba materialiai angažuoti, ar labai siauro proto... Juk kriterijus visada dauguma... Jeigu dauguma psichiniai ligoniai, tai jie nustatinėja savo standartus... Nes įspūdis dažnai būna toks: agresyvumas, argumentų negirdėjimas, fanatizmas ir t.t. Viskas dėl to, kad jie įsivaizduoja, jog žino "tiesą"... Bet ją žino visi psichiniai ligoniai.

[xsistemax]

Psichiatrinės normos yra statistinis psichikos vidurkis,tik kraštutinumai laikomi nenorminiais.Ypač tie,kurie žalingi individui ar visuomenei.Normų pagrįstumą patvirtina rūšies klestėjimas,jei absoliuti dauguma būtų išprotėjusi-seniai būtume išnykę.
Nekalbam apie psichiatrų spekuliacijas.

[klajunas]

Religinių normų klestėjimas skatina stagnaciją, o mokslinių - ekologinę katastrofą ilguoju periodu. Rūšiai abu variantai kažkuo naudingi, o kažkuo - žalingi. Mokslo atveju žala gali tapti daug didesnė už naudą. Tai kalbant apie žmoniją bendrai. Individualiai abu variantai galų gale įtvirtina vergovinę santvarką. Mokslas, pavyzdžiui, dėl kriminalinio transhumanizmo įsigalėjimo, kuris hierarchinėje visuomenėje - neišvengiamas, o religija - dėl organizacinio totalitarizmo ir ideologinio fanatizmo.

Vadinasi vidurkio normos - nebūtinai naudingos. Tie kas tokias normas nustatinėja arba į žalą numoja ranka arba sąmoningai vysto žalingą veiklą. Ar ne laikas būtų susidomėti psichiatrams, kurie siekia visuomenės vidutinio klestėjimo?

[xsistemax]

Na va,pats netiesiogiai ir atsakei į savo klausimą.
Žalą daro asmeninis suinteresuotumas.Jį ir reikėtų eliminuoti iš ateities planų.
Ateities planus reikėtų grįsti altruizmu,kad naudą pajustų visi,o ne koks nors apsukruolis ar savanaudiška organizacija.

[klajunas]

Lengva pasakyti "reikėtų". Bet tie kas turi moralinių patologijų - labai galingi ir vietos taip paprastai užleisti neketina. Keitimas prievartinėmis priemonėmis tik sukeltų chaosą ir suirutę, o kitokių priemonių - nėra. Kaip visada būna, psichinius ligonius labai sunku įtikinti, nes jie mano, kad jie vieninteliai žino tiesą...

[paragraf 78]

Citatos iš psichiatrijos vadovėlio.Išskyrus humanizmą,tai jau mano asmeninė nuostata.

Iš kokio vadovėlio?
Beje, manau, kad perdėtas susidomėjimas kažkuo, dažnai gali būti kokių nors vidinių konfliktų išdava, bet toli gražu ne visada. Ir čia nebūtinai religiniame kontekste kalbant, tai gali būti ir susidomėjimas kokia nors teorija, kokiu nors mokymu ar idėja, kokiu nors hobiu ar kitu pomėgiu

[xsistemax]

Gabrieliau,nors kartais pasinaudok Google.
Perdėtas religingumas yra viena iš obsesijų.Patologinė.

[paragraf 78]

O tau labai sunku tiesiog pavadinimą parašyti? nes ima atrodyti kad jis toks lievas, kad gėda sakyti
Ką laikai perdėtu religingumu? Ar tai kad žmogus kelis kart per savaitę apsilanko mišiose, kasdien meldžiasi ir skaito bibliją yra perdėtas religingumas?
Na aišku, jei kalbi apie fanatizmą, tai čia jau problema, nes fanatizmas su religijos mokymu turi tiek pat bendra, kiek aš su vištų auginimu, t.y. vištų niekada neauginau
Bet sutik, liguistas susidomėjimas bet kuo yra obsesija, ir nemanau, kad religiją čia derėtų išskirti kaip kažkokią ypatingą ir unikalią sferą. Nesveikas religingumas yra didelė problema tikinčiojo gyvenime, nes žmogus tikrai susipykęs su realybe būna. Tokių sutinku kasdien, tokių ateina į mano paskaitas. Pats į juos žvelgiu su užuojauta, nes žmonės gyvena iliuzijose apie save, aplinkinį pasaulį ir apie religiją kurią bando praktikuoti.

[xsistemax]

Karališkosios Psichiatrų Kolegijos 2012 m.rugpjūčio leidinys OCD
Religinis įkyrumas ketvirtoje vietoje tarp aibės kitų obsesijų.