Pragaras - amžinas ar laikinas?

[paragraf 78]

A, ok dabar aišku.
Na nemanau, kad 30-40 eur už kelis mėnesius mokymo yra dideli pinigai, juo labiau kai visad galima susitarti (jei kunigas ne kvaiša). O aš tik norėjau pabrėžti, ne tai, kad jei negali susimokėti tai nevesk (to tiesa sakant net neturėjau mintyse), bet tik tiek, kad niekas neprivalo vesti vaikų prie sakramentų

[a.t.sielis]

Man pasisekė labiau negu TinSoldieriui (o gal atvirkščiai, nepasisekė) - iki pirmos komunijos nepriėjau

[mcgyver]

Grįžtant į temą mes visi katalikai degsim pragare.

[kiskis]

Jo kai kam labai tiktu pragaro idegis, nerodysim pirstais , nes nemandagu

[a.t.sielis]

Man niekas taip ir neatsakė, kodėl buvimas pragare turi būti amžinas.

Kad buvimas danguje amžinas - suprantu, o kam reikia amžinų kieno nors kančių?

[paragraf 78]

Man niekas taip ir neatsakė, kodėl buvimas pragare turi būti amžinas.
Kad buvimas danguje amžinas - suprantu, o kam reikia amžinų kieno nors kančių?

Čia problema sakyčiau kyla dėl mūsų žodyno netobulumo.
Mes turime žodį "laikas", graikai ir žydai turi kelis žodžius kuriuos mes verčiame kaip laikas, pvz. graikų chronos ir kairos. Trumpai tariant, chronos yra tas laikas kuriame mes gyvename, jis yra linijinis, kur amžinybė reiškia laaaabai ilgą begalinį laiko tarpą.
Anapusybėje yra kitoks laikas, t.y. kairos. Tai nėra linijinis laikas kuris kažkur tęsiasi. Kairos yra amžinas dabar. Todėl dėl mūsų kalbos negebėjimo tai išsakyti, mes sakome pragare būsi amžinai, o graikas ar žydas tai sakytų: pragare amžinai būsi dabar.
Taigi, kadangi ten nėra nei praeities, nei dabarties, tai ir būni amžinai dabar pragare

Nežinau ar aiškiai išdėsčiau mintį.

[a.t.sielis]

Šitas atsakymas neblogas.

To ir turėtų mokyti jūsų katekizmas

[TinSoldier]

Taigi, kadangi ten nėra nei praeities, nei dabarties, tai ir būni amžinai dabar pragare

O kaip, tuomet, pas katalikus įsipaišo tikėjimas skaistykla?
Jeigu anapusybėje nėra linijinio laiko, nėra nei praeities, nei ateities - kaip skaistykloje atsiranda "laikino buvimo dabar" idėja? Kaip pereinama iš "amžino dabar" skaistykloje į "amžiną dabar" rojuje?

Ar skaistykla dar nesiskaito kaip anapusybė, kurioje galioja kairos?

[paragraf 78]

Na man pačiam skaistyklos idėja nesuprantama ir visada ją laikiau neesmine todėl niekada nesigilinau bet įtariau, kad būtent tu, @TinSoldier iškelsi šitą klausimą.
Aš nežinau kaip yra su skaistyklos laiku ir apskritais neišmanau skaistyklos teologijos. Tačiau jei kažkada atrasiu atsakymą ir jei nepamiršiu parašysiu

Aišku, vertinant tai, kad pragaro ir dangaus idėja formavosi graikiškoje ir žydiškoje terpėje, o skaistyklos jau lotyniškoje, tikėtina, kad tuo metu niekas nekreipė dėmesio į kairos ir chornos (čia tik prielaida, nes nežinau ar lotynų kalboje nėra atitikmenų). Šiaip jei neklystu skaistykla nėra privaloma dogma, bet neesu tuo tikras.
(na čia kad aišku būtų yra privalomos dogmos, neprivalomos, tada tikėjimo postulatai artimi dogmai ir pan. Pvz. adomas ir ieva yra neprivaloma tikėjimo tiesa, bet net ne dogma ir t.t.). Čia žinoma tik prielaida, nes tikrai neišmanau šito reikalo

[gidas]

Laikinas/nelaikinas - tiks.  
V. Čerčilis.
If you're going through hell, keep going.

[paragraf 78]

O jeigu nesilaikina?
Šiaip, amžino pragaro idėja daugelyje religijų kur yra panaši koncepcija toks egzistuoja.
Įdomu tai, kad senesnėse biblijos knygose, visų žmonių laukė tas pats likimas, klajojimas šeole, t.y. nieko gera nežadanti būsena, tik artėjant prie mūsų eros išsivystė dangaus ir pragaro koncepcijos.

[a.t.sielis]

Amžinumas gali būti sąlyginis arba absoliutus. Kai religijoje ištarmės ta tema labai lakoniškos, neįmanoma pagrįsti, apie kokį amžinumą kalbama.

Kai kalbama apie anapusinę, virš laiko būseną, tai prideda tą aspektą, kad ji nėra suvokiama šiapusinėmis sąvokomis ir laiko sampratomis. Tai niekaip nerodo, kad ta būsena yra nekintanti ir kad iš jos nėra išėjimo.

Sielos prigimtis (kaip siela yra sukurta, jos sandara ir paskirtis) nesutampa su pragaro būsena. Todėl ta būsena negali būti pusiausvyra. Būdama nenatūrali, ji negali išlikti, jeigu tam nėra specialių sąlygų, kurios nuolat kliudytų natūraliai pusiausvyrai - sielos veikimui pagal savo prigimtį.

[paragraf 78]

O kaip tu siūlai kalbėti apie anapusybę? Kokias sąvokas naudoti? Na pasakysiu aš tau kairos ar būtum supratęs ką sakau?
lieka kalbiniai netobulumai ir simbolinis kalbėjimas

[a.t.sielis]

Tiesiog, tai kas nesuvokiama, yra nesuvokiama. Galima duoti kažkokius palyginimus, bet jie rodo tik kryptį daliniam suvokimui, o dalyko tiksliai apibrėžti ir apibūdinti negali.

Išvada: kalbos apie absoliučiai neatmainomą buvimą pragare yra nepagrįstos.

Ar kas gali pasakyti, kokie yra virš laiko esančių būsenų bruožai, kaip į jas patenkama, ir ar jos kinta ar nekinta toje sferoje virš laiko?

[paragraf 78]

O kaip tu apibūdintum amžiną dabar, kad visiems imtų ir aišku pasidarytų?
Šiaip įdomu
be to, keista tai kad reikalauji kažkokio ypatingo teologinio kalbėjimo, kai kalbama taip kaip tu reikalauji
Apie dalykus kurie neaiškūs kalbama simboline ar palyginimų kalba, o tu kaip suprantu to ir nori, tai kame problema nelabai suprantu