Pragaras - amžinas ar laikinas?

[TinSoldier]

Tikintieji dažnai klausinėja: kokia prasmė būti geriems, moraliems ir pan., jeigu gyvenimas laikinas. Jeigu, kad ir ką pridirbsi šiame gyvenime, nebus jokių amžinų pasekmių. Tipo, kam stengtis.

O tai, tuomet, a.t.sieli, kaip tu manai, kam stengtis nepatekti į pragarą, jeigu bet kuriuo atveju, galiausiai vis tiek galutiniame variante mėgausies amžina gerove, kaip ir žmogus, kuris buvo totalus niekšas?

[Mekabciel]

O kam to reikia? Gyvenimas tęsiasi, nesustoja.

Juk materiali visata yra pragaras, o dvasinis gyvenimas yra tikras gyvenimas. Tai ką šiuo atveju pragaras jau gyvenimas?

[a.t.sielis]

Tikintieji dažnai klausinėja: kokia prasmė būti geriems, moraliems ir pan., jeigu gyvenimas laikinas. Jeigu, kad ir ką pridirbsi šiame gyvenime, nebus jokių amžinų pasekmių. Tipo, kam stengtis.

Nežinau, tokios versijos dar negirdėjau. Tas klausimas labiau kyla iš beprasmybės - jeigu būtų tik objektiška būtis, kam subjektui išvis egzistuoti? Jeigu asmuo tik biochemija, kam būti subjektiška biochemija, juk jokio skirtumo, gali būti paskirais cheminiais elementais. Nuosekliai išeidamas iš tokios situacijos, žmogus suvokia, kad bet kokia prasmė kurią jis suteikia savo kuriamam gyvenimui yra iš tikro realiai vertinant beprasmė. Kaip sakė A.Camus, absurdas.

Tuo tarpu, jeigu priimam, kad yra amžinybė, gyvenimo vertybės turi realią, pastovią, nenykstančią prasmę. Ne virtualią.

O tai, tuomet, a.t.sieli, kaip tu manai, kam stengtis nepatekti į pragarą, jeigu bet kuriuo atveju, galiausiai vis tiek galutiniame variante mėgausies amžina gerove, kaip ir žmogus, kuris buvo totalus niekšas?

Na, visų pirma, visi materialiame pasaulyje yra besitaisantys niekšai. Ir nepasitaisęs, niekas negalės žengti į amžiną gėrio sferą. Absoliutaus gėrio sfera reikalauja tyro gerumo.

Antra, būti niekšu visai nėra malonu, tai kančia nuo pradžios iki galo. Skirtumas tarp materialios egzistencijos ir dvasinės, panašus kaip skirtumas tarp narkomano būties ir sėkmingo besidžiaugančio gyvenimu žmogaus laimės, padaugintas iš milijardų kartų.

Stengtis nepatekti į pragarą - tas pats kas stengtis nepasilikti antriems metams, arba nepatekti į kalėjimą. Bet tvarkingi žmonės juk negyvena dėl to, kad nepatektų į kalėjimą. Jie turi pozityvių gyvenimo tikslų, ir patekimas į kalėjimą jiems visai nėra aktualus klausimas.

Juk materiali visata yra pragaras, o dvasinis gyvenimas yra tikras gyvenimas. Tai ką šiuo atveju pragaras jau gyvenimas?

Pragaras yra tik materialios visatos dalis. Daviau tokį palyginimą: pragaras kaip kalėjimas. Bet platesne prasme, visa materiali visata yra kaip kalėjimas.

Kitas palyginimas buvo kaip mokykla.

O suprasti galima iš dviejų perspektyvų. Mokiniui, kuris nenori mokytis, mokykla yra kaip kalėjimas. Jis norėtų, kad mokyklos nebūtų, kad jos būtų uždarytos. O mokinys, kuris mokosi, galvoja, kaip baigti mokyklą, o ne kaip ją uždaryti.

O šiaip jo, kalėjimas yra gyvenimo dalis. Negali sustabdyti gyvenimo, panaikinti tų jo bruožų, kurie tau nepatinka. Negali, kaip sakoma, "išsirankioti vyšnių".

[Mekabciel]

Materiali visata isnyks, bus sunaikinta ir poto vel atsiras? O kur bus tie, kurie nebus pereje mokyklos? Ar jie jau bus pereje mokykla? Jei bus pereje, tai visi bus pereje mokykla. Ir poto vel atsiras materiali visata? Kam ? Ir kokia situ atsiradimu ir isnykimu prasme?

[a.t.sielis]

Kur bus tie, kas neperėję mokyklos? Ilsėsis ramybėje kurį laiką. Panašiai, kaip naktį miegama, o dieną veikiama. Paskui, sekančiam kūrime, pradės toliau mokytis nuo to taško, kuriame baigė praeitame kūrime.

O prasmė tokia: kad pradėti gyventi pilnavertį gyvenimą, turi išmokti kaip gyventi. Kartais iš savo klaidų. Todėl reikalinga mokymosi sfera "nevykėliams". Mokyklos sensta, nugriaunamos, pastatomos naujos. Ir t.t. Būtis begalinė, į aktyvų gyvenimą nuolat atbunda begalinis skaičius gyvų esybių, todėl mokiniai niekada nesibaigs. Maždaug taip. Nors akivaizdu, kad begalybės gyvų esybių konceptas mūsų smegenims visiškai neįkandamas, todėl galima suprasti, kad toks apibūdinimas yra tik nuoroda į tikrovę, o kaip iš tikro yra, pasimatys pasiekus dvasinį tobulumą. Taip sakant, kad suvokti kaip viskas yra teks išeiti iš Platono olos. Neišėjus nieko nebus.

[Mekabciel]

O prasmė tokia: kad pradėti gyventi pilnavertį gyvenimą, turi išmokti kaip gyventi. Kartais iš savo klaidų. Todėl reikalinga mokymosi sfera "nevykėliams". Mokyklos sensta, nugriaunamos, pastatomos naujos. Ir t.t. Būtis begalinė, į aktyvų gyvenimą nuolat atbunda begalinis skaičius gyvų esybių, todėl mokiniai niekada nesibaigs. Maždaug taip. Nors akivaizdu, kad begalybės gyvų esybių konceptas mūsų smegenims visiškai neįkandamas, todėl galima suprasti, kad toks apibūdinimas yra tik nuoroda į tikrovę, o kaip iš tikro yra, pasimatys pasiekus dvasinį tobulumą. Taip sakant, kad suvokti kaip viskas yra teks išeiti iš Platono olos. Neišėjus nieko nebus.

Tai taip išeitų, jog kažkas sedės savo nirvanoje, o dalis sielų, net per visą visatos raidą neišmoks gyvenimo ir užmigs nakties miegu. Tai koks tas dievas primityvus, jog sukuria tokią visatą, sielų vystymosi sistemą, per kurią visas kūrinys neišmoksta gyventi + jis dar sukuria ciklą, kuris yra begalinis ir kūrinys(spiečius sielų) neturi galimybės ateit į bendrą gerą būseną.

[a.t.sielis]

Na, primityvumo čia nematau. Labiau begalybę.

jis dar sukuria ciklą, kuris yra begalinis ir kūrinys(spiečius sielų) neturi galimybės ateit į bendrą gerą būseną.

Turi, visi turi galimybę, ir ją anksčiau ar vėliau išpildys.

[Mekabciel]

Na, primityvumo čia nematau. Labiau begalybę.

jis dar sukuria ciklą, kuris yra begalinis ir kūrinys(spiečius sielų) neturi galimybės ateit į bendrą gerą būseną.

Turi, visi turi galimybę, ir ją anksčiau ar vėliau išpildys.

išpildys... bet nebus taip, kad visi būtų išpildę, pagal šią koncepciją. Tai tokiu atveju, jokia čia begalybė.

[a.t.sielis]

Panašų dalyką stebime pasaulyje - vieni išeina anapus, kiti tuo tarpu tik gimsta. Nuolatinė gyvenimo tėkmė. Kame čia problema?

[Mekabciel]

Panašų dalyką stebime pasaulyje - vieni išeina anapus, kiti tuo tarpu tik gimsta. Nuolatinė gyvenimo tėkmė. Kame čia problema?

Problema gi labai paprasta. Jei pasaulis vienalytis ir integralus, tai integralas niekad neatliks savo funkcijos idealiai, jei likusios dalys nesudarays sąlygu tokiam veiksmui atlikti, neveiks ar tiesiog bus sulūžusios.

[a.t.sielis]

Iš tobulos visumos kylančios visumos taip pat yra tobulos. Netobulumas tik neteisingame mūsų žvilgsnyje.

[Steiblys]

Kai žmogus nusikalsta prieš civilinę valdžią, kaip įprasta jo laukia teismas, o paskui bausmė. Tas pats ir su amžinybe. Biblijoje užrašyta, kad atpildas už nuodėmę - mirtis. Tai čia ir diskutuotina, kokia mirtis ir kas tas pragaras? Jei tikėti Biblija, kaip Dievo Žodžiu nesunku atrasti atsakymus:

"Mirtis ir pragaras buvo įmesti į ugnies ežerą. Tai yra antroji mirtis. Kas tik nebuvo rastas įrašytas gyvenimo knygoje, buvo įmestas į ugnies ežerą." (Biblija, Apr 20 sk. 14-15)

Yra fizinė mirtis ir yra dvasinė mirtis. Visi mes mirsime fiziškai. O ar mirsime dvasiškai, tai priklauso nuo mūsų pasirinkimo ir šio teismo (paminėto ištraukoje iš Biblijos) Visi, stosiantieji prieš šį teismą, bus pražuvę; mums sakoma, kad jie bus įmesti į ugnies ežerą, kuris yra antroji mirtis. Viešpats dar vadino jį ,,tamsybėmis". Ir tai simbolizuoja kažką baisesnio už fizinę ugnį ir tamsą. Tai amžinas atskyrimas nuo Dievo, nes mirtis reiškia atskyrimą. ,,Hadas", pražuvusių sielų kalėjimas, taip pat įmetamas į ugnies ežerą. Nuo šiol pražuvusieji bus ne hade, o ugnies ežere. Čia pateks Šėtonas, Žvėris, netikrasis pranašas ir jų pakalikai. Jei žmogus nepriima Dievo siūlomo gyvenimo, privalo priimti vienintelę kitą alternatyvą: amžiną Šėtono draugiją. Dievas sukūrė žmogų ne tam, kad jis atsidurtų šioje vietoje, bet kitos vietos jam nėra. Pragaras buvo sukurtas velniui ir jo angelams. Kiek suprantu, tai vieta, į kurią Dievas niekada neužsuka. Antroji mirtis reiškia amžiną ir visišką atskyrimą nuo Dievo.

[.L.U.T.H.O.R.]

Tai vadinasi visi keliaus į pragarą, tik skirtingos religijos

[Trupinukas]

o as manau,kad nera nei pragaro nei rojaus...esat visi jus cia ir dabar gyvenat savo gyvenimus ir tiek ziniu ateis laikas mirsim ir vsio,o visos tos religijos ir pan tai masems manipuliuoti...juk viskas atejo is senu senoves kai zmonems vienintele paguoda buvo amzinas ir nuostabus gyvenimas po mirties,o su tokiu koziriu buvo galima miriop siust tukstanciu tukstancius nemastanciu zmogeliu.

[Trupinukas]

Kai žmogus nusikalsta prieš civilinę valdžią, kaip įprasta jo laukia teismas, o paskui bausmė. Tas pats ir su amžinybe. Biblijoje užrašyta, kad atpildas už nuodėmę - mirtis. Tai čia ir diskutuotina, kokia mirtis ir kas tas pragaras? Jei tikėti Biblija, kaip Dievo Žodžiu nesunku atrasti atsakymus:

"Mirtis ir pragaras buvo įmesti į ugnies ežerą. Tai yra antroji mirtis. Kas tik nebuvo rastas įrašytas gyvenimo knygoje, buvo įmestas į ugnies ežerą." (Biblija, Apr 20 sk. 14-15)

Yra fizinė mirtis ir yra dvasinė mirtis. Visi mes mirsime fiziškai. O ar mirsime dvasiškai, tai priklauso nuo mūsų pasirinkimo ir šio teismo (paminėto ištraukoje iš Biblijos) Visi, stosiantieji prieš šį teismą, bus pražuvę; mums sakoma, kad jie bus įmesti į ugnies ežerą, kuris yra antroji mirtis. Viešpats dar vadino jį ,,tamsybėmis". Ir tai simbolizuoja kažką baisesnio už fizinę ugnį ir tamsą. Tai amžinas atskyrimas nuo Dievo, nes mirtis reiškia atskyrimą. ,,Hadas", pražuvusių sielų kalėjimas, taip pat įmetamas į ugnies ežerą. Nuo šiol pražuvusieji bus ne hade, o ugnies ežere. Čia pateks Šėtonas, Žvėris, netikrasis pranašas ir jų pakalikai. Jei žmogus nepriima Dievo siūlomo gyvenimo, privalo priimti vienintelę kitą alternatyvą: amžiną Šėtono draugiją. Dievas sukūrė žmogų ne tam, kad jis atsidurtų šioje vietoje, bet kitos vietos jam nėra. Pragaras buvo sukurtas velniui ir jo angelams. Kiek suprantu, tai vieta, į kurią Dievas niekada neužsuka. Antroji mirtis reiškia amžiną ir visišką atskyrimą nuo Dievo.

o dar girdejau,kad Biblijoje rasoma jog Dievas yra gailestingas ir visa nugalinti meile bei atlaidumas ar ne taip? ir dar kad visos sielos bus isgelbetos nes jezus atejo mus isganyti ir kad kiekvienas pajus Dievo meile ar ne taip? ir juk pats Dievas nepagailejo Adomo ir Ievos ir leido Setonui juos sugundyti...juk jis zinojo,kad visa tai ivyks? ar nezinojo? tai tada jis ne toks jau ir visagalis? o gal jam tiesiog buvo liudna ir sugalvojo uzsukt visa si reikaliuka? ir juk Jis uzleido si pasauli tamsos kunigaiksciui ir jis cia sau siauteja kaip reikalas...bet gy Setonas zino,kad jau jam laiko liko nedaug ir gyvate atsakys uz savo veiksmus....dar girdejau,kad Setonas bando zmones Dievui...tai kaip cia yra? dar girdejau,kad Biblija yra parasyta is senoves Egipto rastu?