Krikščionybė, laisva valia ir Hitleris

[TinSoldier]

Kančia žemėje, iš esmės, egzistuoja dėl žmonių laisvos valios, ar ne? Mes visi nesame tobuli ir nuostabūs, kadangi turime laisvą valią, darome klaidas, ieškome ir prisidirbame, ar ne?

Krikščioniškasis dievas leidžia rastis tokiems reiškiniams, kaip masinės žmogžudystės, teroristiniai aktai ir popmuzikos scena todėl, kad negali/nenori kištis į žmonių laisvą valią. Taip?

Tačiau, juk galime pripažinti, kad kai kurie žmonės neturi laisvos valios. Pavyzdžiui, žmogus sergantis depresija. Pakitimai smegenų chemijoje, neracionalus, neblaivus mąstymas, paveiktas išorinių ar vidinių, tačiau nekontroliuojamų priežasčių, suparalyžuoja žmogaus laisvą valią. Žmogus gali tapti iki baisių sprendimų jį nuvedusių priežasčių-pasėkmių įkaitu.

Arba, pavyzdžiui, masinę žmogžudystę įvykdęs Charles Whitman'as. Kad ir kaip jis būtų norėjęs turėti laisvą pasirinkimą, nuo jo tai nelabai priklausė. Vėliau jo smegenyse buvo atrastas auglys, spaudęs migdolinį kūną (corpus amygdaloideum), sritį, kuri atsakinga už emocinį, socialinį stabilumą, agresijos reguliavimą.

Pats Whitman'as prieš žmogžudystes paliko raštelį:

"Pastarosiomis dienomis aš savęs nesuprantu. Aš turėčiau būti paprastas, racionalus ir protingas jaunuolis. Tačiau pastaruoju metu (negaliu prisiminti, kuomet viskas prasidėjo), aš tapau savo keistų ir neracionalių minčių įkaitu".

Ar žmogus, negalintis savęs kontroliuoti, gali turėti laisvą valią? Nelabai.

Toks suvokimas gali labai subalamutinti, kalbant apie visuomeninę/teisinę santvarką - kaip vertinti laisvos valios neturinčius nusikaltelius. Bet, įdomu, ir kaip krikščionybė tai vertina.

"Dieviškasis teismas", aišku, ne durnas - turės į tai atsižvelgti. Turės į viską atsižvelgti.

Kalbant apie Hitlerį... Įdomus pastebėjimas, bažnyčia (čia RKB) yra paskelbusi begalę šventųjų, t.y. žmonių kurie yra dangaus karalystėje, tačiau nėra paskelbusi nei vieno asmens kuris tikrai yra pargare.

Tarkime tas pats Hitleris, kodėl jis tiek žmonių myriop pasiuntė? Gal jį tėvelis per mažai mylėjo? Mes baustume už padarinius ir mus nesvarbu priežastys, dieviškam teismui gi, anot teologijos yra svarbiau priežastis, o ne pasekmė<...>

Tačiau čia kyla esminė problema. Norint nubausti žmogų už nusikaltimą, padarytą visiška laisva valia, reikia daryti prielaidą, jog jo veiksmas neturėjo jokių priežasčių. Kas yra nesąmoninga, tokia situacija nėra įmanoma.

Aišku, gana lengva nuspėti priežastis, kai totaliai pakitusi žmogaus smegenų chemija. Nesunku nuspėti priežastis, kai smegenyse randamas milžiniškas auglys, spaudžiantis sritį, atsakingą už konkrečių veiksmų priėmimą ir elgesį. Tačiau tarp šitų didelių ir ryškių pokyčių smegenyse ir mažesniųjų - nėra didelio skirtumo.

Esmė tokia pati: išorinės ir pan. priežastys kuria neuronų ryšius, formuoja smegenų struktūrą, veikia įsitikinimus, požiūrius, poelgius, veiksmus. Genų pasirinkti žmogus negali, negali pasirinkti ir to, kokiose situacijose jis atsidurs ir kaip jose tie genai pasireikš, žmogus negali paveikti savo genų ekspresijos.

"Laisva valia" tampa labai keista sąvoka. Ypač, pavyzdžiui, turint omeny net ir tai, jog galbūt smegenys apdoroja visą informaciją ir priima sprendimą dar prieš ateinant sąmoningai minčiai, ką žmogus ruošiasi daryti. (nepaisant to, kad naujiena paskelbta anomalijoj, tyrimas tikras, ne vieną kartą pakartotas).

Hitleris dieviškąjame teisme galbūt buvo nepasiųstas į pragarą, kadangi jo tėvelis nemylėjo, todėl, kad jis savo gyvenime susidūrė su daugybe nuo jo nepriklausiųsių priežasčių, nulėmusių tokius jo poelgius. Jis, kaip ir kiekvienas kitas žmogus, buvo priežasčių-pasėkmių tėkmeje susiformavusi asmenybė, kuri elgėsi pagal prieš tai įvykusias priežastis, o ne kūrė jas pats.

Tačiau, tokiame kontekste, kokia prasmė krikščionybėje lieka iš "laisvos valios"? Kokia prasmė lieka iš "laisvos valios" sukeliamų kančių, blogybių, "klaidingų" pasirinkimų?

Tai pradeda skambėti kaip pasityčiojimas: žmogui suteikta laisva valia, tačiau dieviškąjame teisme bus atsižvelgta į tai, kad jis, iš esmės, tos laisvos valios neturėjo - jo elgėsį lėmė visa jo istorija.

O žmonių, dėl jų laisvos valios, sukeliamos blogybės ir kančia? Jeigu net Hitleris, sukėlęs tiek kančių, galėtų būti įvertinamas kaip, tam tikra prasme, neturėjęs laisvos valios, todėl galbūt išvengsiantis pragaro, - ko verti visi tie krikščionybės paaiškinimai apie "laisvą valią"?


P.S. Jeigu kas nors atsakinės, nenorėčiau gilintis į konkrečius pavyzdžius, kaip kad apie Hitlerį ir pan. Tai tik primityvūs pavyzdžiai, kurių netikslumą, juos cituodamas iš paragraf'o žinučių, aš supratau. Tikiuosi, suprasit ir jūs. Žvelgiam abstrakčiau

[Sharikovas]

As labai abejoju, jog krikscionims rupi tokie dalykai, bet jau isivaizduoju atsakyma is filosofinio padziazavimo srities - "kunas tik indas sielai ir visokie smegenu pakitimai, tai indo disfunkcija, o pries dangiskaji teisma stoja siela su savo norais ir ketinimais".

[TinSoldier]

Ir tokiu atveju, tuomet, kūniška kančia žemėje, visokie 'išbandymai' ir pan. dalykai - visiškai beprasmiai, neturintys reikšmės, nepaveikiantys galutinio sprendimo

Laisva žmogaus valia, krikščionybėje, kaip aš suprantu, ganėtinai svarbi. Jeigu jos nebūtų, nebelieka nei 'atpirkimo' prasmės, nei 'dieviškojo teismo' prasmės, nei atgailos, nei niekeno prasmės.

Ar laisva valia egzistuoja, didelis klausimas. Tačiau man toks teologinis aiškinimas, jog dieviškąjame teisme bus atsižvelgta į visas žmogaus elgesio priežastis, - leidžia suprasti, jog laisva žmogaus valia ir nurašoma. Be priežasčių, nebūtų ir elgesio. O priežasčių kontroliuoti - nelabai įmanoma.

[Ezekiel]

Biblija net neverta remtis kaip moralės pagrindu kadangi jį atitinka senovės laikų pasaulėžiūrą, beto panašu autorius visai kvailys ir sociopatas. Aš pasakyčiau priešingai šį religija sukelia degraciją, nes prieštarauja žmogaus prigimčiai. Tai kas suvokiama intuityviai ar „įrašyta" gamtoje atrodo daug patikimiau už knygas.

Laisva valia filosofinis klausimas. Ar jei esame tik vaikštantis robotai tai elgesys gali būti 100% nuspėjamas ir dėl visų pasėkmių būtų kaltas tas sukūrė mus. O jei vis tik turime galia priimti srendimus nepriklausančius nuo kūno tada turime atsakomybę už savo veiksmus. Tam turi būti protas veikiantis nevaržomas šio pasaulio dėsnių. Taip gaunasi kiekviena būtybė turinti laisvą valią turėtų patys būti tarsi mini dievai. O žmonių kūrybingumas ir individualumas tai patvirtina. Ir kas žino gal visi esame savo noru gyventi šiame pasaulyje. Jis toli nuo tobulumo, bet pasimokyti daug ko galima. Turbūt be dualizmo, blogio nebūtų ir gėrio. 

Tai ką valdant žiauriems valdovams kaip Hitleris, Stalinas ar Mao Zedungas nukentėjo ir žuvo labai daug žmonių. Bet vėlgi patys nežudė, tikriausiai sėdėjo savo konfortiškoje aplinkoje ir net nematė kas iš tikrųjų dedasi, o juodą darbą darė jų pakalikai, kareiviai. Juk jie galėjo nepaklusti beprotiškiems įsakymams ir sukilti, aišku veikė propagandos mašinos ar įbauginimas, bet tai nekeičia esmės - gyvybės buvo prarastos. Lygiai taip pat su gyvūnų žūdymu ir aplinkos tarša, tik čia daugiau galimybių rinktis.

Taigi žmogus gali būti visiškai nuspėjamas pagal aplinkos, smegenų poveikį, instinktų  ir taip pat gali jiems prieštarauti, rinktis sunkesnį kelią dėl moralės ir t.t.

[paragraf 78]

Esmė tokia:
žmogus turi laisvą valią, tačiau jis gyvena socialinėje terpėje. Mus veikia tiek mūsų psichologija tiek įvairiausi socialiniai veiksniai. Apie tai kalbėjo šv. Augustinas įvesdamas terminą "mieganti sąžinė". Čia veikia toks principas: kad galėtum pasinaudoti savo laisva valia, tavo sąžinė neturi būti mieganti. Jei ji mieganti, tai esi savo problemų vergas. Todėl kiekvienas šaukiamas į išsilaisvinimą iš to kas migdo sąžinę, nes taip gali pasinaudoti savo laisva valia.
Pavyzdžiui, muši savo žmoną nes tokį modelį matei savo šeimoje. Tai kad esi vergas suformuoto šeimos įvaizdžio daro tave šios formos vergu, norėdamas naudotis laisva valia lankaisi pas psichologą ar panašiai.
Tačiau Bažnyčia moko kad kiekvienas bus teisiamas pagal tai kiek gyveno pagal sąžinę (čia tik vienas iš aspektų). Jei tavo sąžinė buvo sugadinta ir tu to nesuvokei tada tai bus lengvinanti aplinkybė. Jei suvokei ir nesistengei pataisyti, tada gali ir būti sunkinanti.
Žinoma, viename pranešime labai sudėtinga išdėstyti visą malonės kursą, tai gaunasi gana primityvokas pristatymas

[TinSoldier]

Iš tiesų, tai nieko neatsako.. :?

Pavyzdžiui, muši savo žmoną nes tokį modelį matei savo šeimoje. Tai kad esi vergas suformuoto šeimos įvaizdžio daro tave šios formos vergu, norėdamas naudotis laisva valia lankaisi pas psichologą ar panašiai.

Tai turi prasmę tik tuomet, jeigu vienokius kriterijus taikom vienam veiksmui, o visai kitokius - kitam. Ok, žmogus muša savo žmoną, kadangi nemoka gyventi kitokiame šeimos modelyje. Bet jis gali eiti arba neiti pas psichologą ne dėl laisvos valios ar 'miegančios' sąžinės, tačiau dėl savo požiūrio į psichologus. Galbūt žmogas gyvena ir gyveno tokioje aplinkoje, kurioje jam buvo įdiegta, jog pas psichologus vaikšto tik myžniai dundukai, psichopatai. Ir žmogui tiesiog mentališkai neįmanoma persilaužti ir eiti tos pagalbos. Ir, vėlgi, vienas žmogus gali sulaukti pagalbos iš išorės, kuri padėtų persilaužti per tą barjerą, o kitas žmogus - lieka vienas pats ir nesugeba persiropšti per jį. Ir tos gyvenimą kontroliuojančios priežastys-pasėkmės siekia iki pat gimimo akimirkos. Nėra tokios akimirkos, kuomet: va, šią sekundę jam nebegalioja visos socialinės/psichologinės/neurologinės priežastys, ir jis gali laisvai pasielgti pagal savo sąžinės nemiegojimo lygį ar pan. O, jei ta akimirka yra, - kaip ją nustatyti?

Nuo pačio žmogaus nepriklausančias priežastis turėjo ne tik vienas vienintelis žmonos mušimo veiksmas, o absoliučiai kiekviena žmogaus gyvenime pasitaikiusi situacija, kiekvienas jo genas, kiekvienas neurofiziologinis pokytis ir t.t. ir pan.

Aš nematau vietos, kurioje dar telpa laisva valia, pagal kurią galima būtų vertinti žmogaus gyvenimą pagal savo sąžinę.

Jei tavo sąžinė buvo sugadinta ir tu to nesuvokei tada tai bus lengvinanti aplinkybė. Jei suvokei ir nesistengei pataisyti, tada gali ir būti sunkinanti.

Pvz, Breivikas puikiai suvokė savo veiksmus. Kaip pats teigė, jeigu leistų sau galvoti apie savo sukeltą skausmą, išprotėtų. Tačiau tai visiškai nepanaikina fakto, jog jį taip per gyvenimą vėikė išorinės, nuo jo nepriklausančios priežastys. Tai nepanaikina fakto, jog jis šventai tikėjo, jog elgiasi teisingai. Tai nepanaikina fakto, jog jis, turėdamas visą savo priešistorę, visus savo genus, visas socialines situacijas, visus konkrečius susiformavusius neuronų ryšius, visus susiformavusius įsitikinimus ir t.t., tiesiog negalėjo pasielgti kitaip. Ir tai, ar jis gailėsis, ar bandys 'pasitaisyti' ar 'išpirkti kaltę', priklauso nuo visos tos eilės smulkių ir stambių situacijjų gyvenime, kurios suformavo konkrečia jo smegenų mikrostruktūrą. Ir gailėjimasis negali būti pasirenkamas visiškai totaliai 'laisva valia'.

Tam, kad jis pasielgtų kitaip, kažkur kažkas jo gyvenime turėjo būti kitaip. O to jis pakeisti negali. Tad kur čia dar telpa elgimąsis pagal savo sąžinę, kai iš tiesų žmogus neturėjo jokio pasirinkimo, kaip elgtis?

Suprasčiau, jeigu, kaip teigė Ezekiel, žmogus galėtų priimti sprendimus, nepriklausančius nuo kūno. Tačiau krikščionybėje, juk egzistuoja sielos ir kūno vienovė, kuri yra nedaloma, ar ne?

[paragraf 78]

Tiesiog viskas yra daug paprasčiau nei tu čia bandai išvartyti
Supras, kad mes vertiname pagal savo kriterijus. Teologija teigia, kad Dievas vertina ne pagal medalius ir nuopelnus, o pagal tai kas yra esmė, kurios mes dėl savo ribotumo negalime suvokti. Dievas turi visapusišką dalykų pažinimą.

Na čia panašiai, kaip dabar bandytum nusakyti ką aš veikiu namie, perskaitęs mano žinutę. Tu gali pasakyti tik tiek, kad aš dabar šią akimirką sėdžiu prie kompo ir rašau tau. Dievas šiuo atveju būtų tas kuris gali pasakyti kuo aš apsirengęs, kaip sudėtos mano kojos, ką aš dabar galvoju ir t.t.

Taip pat prašau atsiminti, kad aš čia nedėstau savo požiūrio, o persakau teologinę idėja. Mes niekas nežinome kaip ten bus, bet amžių logika ir dvasinė patirtis rodo taip.

Be to, kad suvokti šią idėją man reikėjo bent 8 metų studijų, tad nemanau, kad tau ją pavyks perprasti per vieną diskusiją o ji labiau man jos nepavyks perteikti

[TinSoldier]

Tu esi teisus, man nepavyksta suprasti, ką nori pasakyti
Ir, man atrodo, viskas turėtų būti sudėtingiau, nei kad aš čia bandau parašyti.

Nes, norint dieviškąjame teisme išteisinti Hitlerį, reikia sulaužyti nuoseklumą. Kad jį sulaužyti nepažeidžiant logikos, reikia kažkokio sudėtingesnio elemento. Taip pat ir norint kažkur įkišti absoliučią laisvą valią, reikia sulaužyti nuoseklumą, įkišant kažkokį elementą. Aš nei vienu, nei kitu atveju, nematau tokio elemento.

O tai, kad "dievas turi visapusišką dalykų pažinimą", regis, tik turėtų patvirtinti tai, ką aš rašiau prieš tai. Mes galim tiksliai nežinoti vieno ar kito veiksmo priežasties. Gali atrodyti, kad žmogus kažkaip pasielgė 'iš oro'. Galbūt tik todėl, kad jis yra blogas žmogus ir pan. Dievas, turėdamas visapusišką pažinimą ir suvokdamas absoliučiai visas priežastis, pasėkmes, situacijas, įvykius, pokyčius ir t.t., - jau turėtų vertinti kitaip: žmogus nei vienu atveju negalėjo pasielgti kitaip, nei pasielgė.

[idenmeyou]

Laisva valia baigėsi jau tada kai gimsti. Niekas nesirinko su kokiais genais gims, nors ateityje žmonija tokiu žingsniu žengs. Gali labai norėti tapti bėgimo čempionu, bet jeigu esi nesportiškas ir genetiškai nesutvertas sportui, kad ir kiek treniruotumeis visvien neįveiksi tų, kurie treniruojasi ir yra genetiškai sutverti bėgimui.

Akivaizdu, kad žmonės savo gebėjimais labai skiriasi ir dažnai noro ir siekimo gali nepakakti, nes bus paprasčiausiai tokių pat žmonių, kurie siekia ir stengiasi, tačiau jie nuo prigimties gabesniai. Aš net nekalbu apie žmones, kurie gimsta su įvairiomis ligomis, kokia jų pasirinkimo laisvė? Vienintelis jų pasirinkimas gyventi apribotame savo gyvenime arba nusižudyti.

Joks žmogus neturi visiškai laisvos valios, net šeimyniniame, buitiniame gyvenime vyrui ir moteriai turint skirtingą nuomonę, kažkuri iš šių nuomonių bus nustumta ir neįvykdyta, arba bus rastas kompromisas, bet tai neįvykdys nei vyro, nei moters lūkesčių ir norų, tik bus išvesta 3 vieninga nuomonė.

Ką jau ir kalbėti apie laisvę, kai esame priklausomi nuo fizikos dėsnių, bet net ir pro akis žvelgiant, paliekant visus visatos dėsnius ribojančius žmogaus laisvę aspektus žmogus net ir savo buityje nėra laisvas. Jo laisva valia visuomet kertasi ir kirsis su bendruomenę. Yra tik žmogaus prisitaikymas ir laisvos valios iliuzijos kūrimas, kaip aš planuoju, kad savaitgalį važiuosiu prie jūros, bet realiai savo laisvos valios planus akivaizdžiai derinu su darbu, žmona, netgi orų prognozėmis, kurios pranašaujamos savaitgaliui.

[paragraf 78]

norint dieviškąjame teisme išteisinti Hitlerį, reikia sulaužyti nuoseklumą.

Šitoks suvokimas tau yla nes pradinis taškas esti klaidingas.
Aš pasakiau teiginį, kad Bažnyčia nepasmerkė nei vieno, ir kad GAL BŪT Hitleris yra danguje.
Dabar visa diskusija atrodo yra ne apie "galbūt" bet apie "tikrai ir kodėl jis po velnių ten"
Gal jis pragare, gal skaistykloje, o gal danguje. Mes to nežinome ir nesužinosime, kol patys ten nenukeliausime
Čia tebuvo pavyzdys, parodantis tik tiek, kad mes nesuvokiame Dieviškojo teismo, jo teisingumo ir gailestingumo. Tik tiek.
Tad manau, kad nebūtų painiavos, derėtų pasirinkti kitą išeities tašką

[TinSoldier]

Ne, ne, ne. Kur Hitleris, man nusispjauti

Kaip rašiau:

P.S. Jeigu kas nors atsakinės, nenorėčiau gilintis į konkrečius pavyzdžius, kaip kad apie Hitlerį ir pan. Tai tik primityvūs pavyzdžiai, kurių netikslumą, juos cituodamas iš paragraf'o žinučių, aš supratau. Tikiuosi, suprasit ir jūs. Žvelgiam abstrakčiau

Ir paskutinėj savo žinutėj ne visai tiksliai parašiau. Esmė tokia, kad norint išteisinti Hitlerį (tik pavyzdys, ne atskaitos taškas), reikia vertinti plačiai. Ne tik tai, kad Hitleris nuskriaudė daug žmonių, todėl buvo blogas ir pan. Į ataskaita reikia įtraukti viską, visą jo gyvenimą, visą esmę. Jeigu visa tai įtrauki - Hitleris pro jokį galą nebegali būti nuteisiamas. Nes jis neturėjo laisvos valios. Niekas nebegali būti nuteisiamas, nes niekas neturi laisvos valios. Egzistuoja nenutrūkstama priežasčių-pasėkmių grandinė, kurios įkaitais yra visi žmonės.

Jeigu pradedi teigti, jog Hitleris kažkur nepasinaudojo savo sąžine, laisva valia ir nepasielgė "teisingai", - tu nutrauki tą nuoseklią priežasčių-pasėkmių grandinę. Ir aš nematau logiško to grandinės nutraukimo pateisinimo.

Vėlgi, Hitleris tik primityvus pavyzdys, siekiant perteikti abstrakčią idėją. Labai supaprastintai: arba žmogus visiškai atsako už visus savo veiksmus, arba už juos nėra atsakingas visiškai (neatsakingas ta prasme, kad jis neturėjo kito pasirinkimo).

Logiškas tarpinis variantas reikalauja daugiau, nei tik "dievas suvokia tai, ko nesuvokiam mes".

[paragraf 78]

Teisingai pastebėjai, kad reikia vertinti visumą.

Anot teologijos: kiekvienas turi laisvą valią ir yra atsakingas už savo veiksmus. Tačiau, kartais laisva valia yra pavergta įvairų faktorių, kurie ją eliminuoja.
Na tau tą patį ir psichologija pasakys.
Šiuo principu vadovaujantis savižudybė dažniausiai nėra nuodėmė (ką sako dabartinė dvasingumo ir moralinė teologija). Žmogus žudosi todėl, kad nesugeba objektyviai vertinti aplinkybių ir nebeturi laisvos valios, bet yra vedamas ligos ar vargų priespaudos.

Tas pavyzdys apie Hitlerį, tebuvo tam, kad parodyti, jog mes nesuvokiame visumos ir todėl dažnai nuteisiame žmogų už jo padarytus darbus. Čia galėjo būti bet kas. Pvz. Robin Wiliams ar Šapranausko savižudybė. Koks seno sukirpimo kunigėlis ar šiaip koks puls aiškinti: jie dega pragare nes padarė mirtiną nuodėmę. Dievas gi mato dėl ko šie du nusižudė, nors nuo mūsų tai paslėpta. Tad ir teisiama ne pagal žmogaus matavimą, o pagal visumą.
Visuma, įtraukia ir priežastis ir pasekmes ir laisvą valią ir dar begalę kitų faktorių kurių mes net negalime įsivaizduoti.

Ir čia nieko nereikia pridėti ar atimti.

Labai sunku išdėstyti mintį. Nes man atrodo savaime suprantama, o kai bandai paaiškinti suvoki, kad kalbos padargų trūksta

[TinSoldier]

<...>Anot teologijos: kiekvienas turi laisvą valią ir yra atsakingas už savo veiksmus. Tačiau, kartais laisva valia yra pavergta įvairų faktorių, kurie ją eliminuoja.<...>

Va, "kartais". Raktinis žodis
Kodėl kartais? Apie tai ir buvo pirmos mano žinutės.

Nėra tokios akimirkos, kuomet: va, šią sekundę jam nebegalioja visos socialinės/psichologinės/neurologinės priežastys, ir jis gali laisvai pasielgti pagal savo sąžinės nemiegojimo lygį ar pan. O, jei ta akimirka yra, - kaip ją nustatyti?

Beje, praktiškai viskas, ką čia rašau, remiasi Sam'o Harris'o teiginiais apie laisvą valią. Kuo toliau, tuo blogiau jaučiuosi, kad nenurodau ką kopijuoju

[paragraf 78]

<...>Anot teologijos: kiekvienas turi laisvą valią ir yra atsakingas už savo veiksmus. Tačiau, kartais laisva valia yra pavergta įvairų faktorių, kurie ją eliminuoja.<...>

Va, "kartais". Raktinis žodis
Kodėl kartais? Apie tai ir buvo pirmos mano žinutės.

Į tai jau atsakiau. Tas kartais reiškia, tokius nutikimus, kaip pvz. psichinė liga. Normaliai žmogus turi laisvą valią ir šiaip nebūtų iššaudęs visos mokyklos, o kartais nutinka taip kad pavažiuoja stogas ir iššaudo. Mes baisimės šiuo įvykiu ir reikalaujame nubausti, bet kad žmogui pavažiavo stogas ir jis nelabai suvokė ką daro nežinome.
Todėl ir sakau, kad kartais mes neturime laisvos valios.
Tokių "kartais" gali būti įvairaus pobūdžio, nebūtinai psichinė liga.

[TinSoldier]

<...>
Tokių "kartais" gali būti įvairaus pobūdžio, nebūtinai psichinė liga.

Būtent.
Kokia priežastis yra teigti, kad tie "kartais" nėra "visada"?

Psichinė liga yra ryškus asmens bruožas. Tai nereiškia, jog jis susiformuoja kaip nors kitaip, nei bet koks kitoks bruožas. Nei psichinė liga, nei bet kokia kita žmogaus savybė nėra pasirinkta "laisva valia". Viskas priklausė nuo daugybės nuo paties konkretaus žmogaus nepriklausančių faktorių: nuo pavėldėtų genų iki žmonių, su kuriais prasilenkta gatvėje.