Ar nedaloma ir tobula - niekas?

[Lucas]

Karts nuo karto pagalvodavau, kad juk žmonija kažkada net neįsivaizdavo, jog gali egzistuoti toks dalykas, kaip atomai. Bet vieną dieną jie buvo atrasti bei įrodyti. Mažiausios viską sudedančios dalys! Vėliau iš atomo atsirado protonai, neutronai, elektronai... Toliau atsiranda kvarkai...

Ką gi aš noriu pasakyti? Ogi tai, kad buvo, yra ir bus atrandama vis mažesnių dalelių. Beabejo, su kiekvienu mažėjimo lygmeniu tai padaryti bus vis sunkiau, bet, kaip sakoma ,,kas ieško, tas randa'', o žmonija tikrai ieško, kuičiasi gilyn... Vis ieško ir ieško tos mažiausios, nedalomos, tobulos dalelės... Vis ieško to visos materijos pagrindinės statybinės medžiagos...

Tik čia man iškilo klausimas: o ar išviso egzistuoja mažiausias, nebedalomas materialus ,,dalykas''? Ir kaip kažkas gali būti nedalomas? Juk jeigu tai egzistuoja, tai yra sudaryta iš kažko.

Pateiksiu tam pavyzdį su skaičiais. Paimkime, kad kažkas materialus, tai 1. Vienetą kažkas sudaro, tarkim, kad ir du po 0,5. Bet 0,5 taip pat dar ne pabaiga, nes tai taip pat galima dalyti į du po 0,25 , o pastarąjį - į du po 0,125 ir t.t. Ir taip be galo, be krašto.

Kita vertus, yra skaičius kurį galima dalyti bent kaip, bet jis vis vien nekinta - tai 0.

0 - tai niekas. Tai taip išeina, kad nedaloma - tik niekas? Kadangi, kad ir kokį skaičių mes bedalytume ir iš bent ko dalytume, ir taip begalę kartų, nesvarbu tai + ar -, vis vien tik 0 išliks 0. Tik 0 lieka iš nieko nesudarytas, vadinasi nedalomas. Taigi, nedaloma - tik niekas.

O ar tai, kas nedaloma, galėtume pavadinti tobulu? Turbūt taip, nes jei nedalomas, tai ir trūkumų neturi. Taigi, taip išeina, kad nėra tobulo to, kas materialu. Tik niekas gali būti tobulas. Kadangi visata, vis dėlto, yra materiali, tai taip gautųsi - visata netobula? Viskas netobula? O tai jeigu siektume tobulybės, ko siekti? Siekti to, kada nebuvo nieko? Siekti 0? O kas galėtų būti visatos 0?
Ir kur to 0 ieškoti?

Jeigu visata yra materiali, vadinasi, jai jau galime priskirti bent kokį skaičių. Tarkim, pavyzdžiui, 123456. 0 eina anksčiau už 123456. Taigi, galbūt galėčiau daryti išvadą, kad artėjame prie tobulybės, prie nedalamojo 0 tuomet, kuomet einam atgal, į praeitį.

Tačiau, jeigu paimtume kaip pavyzdį skaičių -123456. Tuomet toji tariamoji tobulybė mūsų laukia tik vis labiau žengiant į priekį, į ateitį.

Taigi, jeigu norime tobulėti, turime kurtis ateitį ir tuo pačiu vis giliau gilintis į praeitį, nes neaišku, koks skaičius, + ar -, dabar gali būti egzistencija.

Tiesa, visi šitie plepalai labai realiai gali būti absoliuti nesąmonė, nes vien tik šitais pačiais plepalais remiantis galima teigti, kad žmogaus protas yra labai primityvus ir gal net per primityvus perprasti egzistenciją ar neegzistenciją, nes juk protas - tai smegenys, o smegenys - tai jau materija, o juk šie plepalai ,,įrodo'', kad materija nėra tobula. Tad kaip netobulas dalykas gali suvokti kas yra tobula, jeigu jis pats toks nėra? Arba kaip kad sakoma: ,,kreivas kreivo neištiesins'', tai ar gali netobulos smegenys surasti tobulybę? Juk tai ribotas materialus dalykas, kuris gali suprasti viską tik vienaip ar kitaip, o to tikrojo atsakymo paprasčiausiai nesuvokti! O gal atsakymo ir nėra?

Taigi, čia pateikiau šiokį tokį šiandieninį savo proto ,,darbą'' mąstant apie buvimą ir nebuvimą. Bet, žinoma, būtų visai įdomu kada tai paskaityti ką kiti forumiečiai galvoja, tiesiogine to žodžio prasme, apie nieką. Taigi, ką manot apie nieką? Ar tai nedaloma tobulybė? O gal aš klystu ir materija taip pat gali būti tokia? 

[.L.U.T.H.O.R.]

Juk jeigu tai egzistuoja, tai yra sudaryta iš kažko

Iš kur tokia išvada?

O visko dalijimas, galiausiai prieina prie stygų teorijos. Bet stygų dar niekas neatrado, jos dydis turėtų būti 10^-33 . Tai yra jei atomą padidintume iki saulės sistemos dydžio, tai styga būtų kaip medis. Jei kam vaizduotė išneša įsivaizduot.

Su nuliu įdomiai, bet vėl čia, filosofija. Sudaiktinam nieką. Bet juk visata atsirado iš nieko ir singuliarumas kabojo nieke kol sprogo, tai tikriausiai Niekas yra Dievas

[▲kéß☼n☼]

Jei mažiausia dalelė - niekas, kitaip sakant, nulis, materija sudaryta iš... nulių? Įdomu. 0+0+0...+0=0
Išeina taip, kad viskas yra niekas 

[Lucas]

Jei mažiausia dalelė - niekas, kitaip sakant, nulis, materija sudaryta iš... nulių? Įdomu. 0+0+0...+0=0
Išeina taip, kad viskas yra niekas 

Taip, savaime suprantama, kad visatos iš nulių nepastatysi . Nesakau, kad niekas - tai mažiausia dalelė, tiesiog galvoju, kad tokios mažiausios dalelės išvis gali nebūti. Tiesa, tai atsiremtų į samprotavimą, kad taip išeina, mes sudaryti iš begalybės, nes viskas mumyse daloma(?). Tikrai neprieštaraučiau, jeigu vis dėlto būtų atrasta viena ar kelios nedalomos dalelės - visos materijos pamatai. Tuomet civilizacija atrastų tą tarpą tarp visko ir nieko, o ir žmonėms nebereikėtų galvų apkrauti tokiais samprotavimais kaip šioje temoje . O jeigu dar pavyktų išmokti tomis dalelėmis manipuliuoti... Na, bet atsakymo, matyt, taip greitai dar nesulauksime 

Iš kur tokia išvada?

Nepavadinčiau to išvada, galbūt labiau teiginiu . O šiam teiginiui pagrindo bandau suteikti su tais skaičių dalijimais (1 0,5 0,25 ir t.t.). Juo labiau, kol nėra atrasta ir įrodyta, kad yra kažkokia tai mažiausia nedaloma materiali dalis, tol, manyčiau, visai drąsiai galima šituo teiginiu remtis

O visko dalijimas, galiausiai prieina prie stygų teorijos.

Čia būtų galima iškelti retorinį klausimą: O iš ko gi tuomet sudarytos tos stygos?

Tiesa pasakius, iki šiol labai mažai domėjausi stygų teorija. Būtinai plačiau pagilinsiu žinias apie tai, kad galėčiau geriau suprasti, kaip ,,visko dalijimas, galiausiai prieina prie stygų teorijos''. Negaliu ginčytis dėl to, ko neišmanau

[Bla]

O kaip apibrėžiame dalumą, tobulumą ir nieką? Iš temos atrodo, kad dalumas ir tobulumas yra savaime suprantamos sąvokos. Bet aš bent jau jų visiškai nesuprantu (turbūt ir kiti žmonės, pamąstę giliau, supras, jog tai sąvokos, kurios nėra gerai apibrėžtos ar suvokiamos). Dėl dalumo dar dar, bet tobulumas - kažkaip nelabai. Dalumas tai reikštų, kad kažkokia sistema A gali būti išskaidyta į sistemas B ir C. O tobulumas ką reiškia? Jeigu pasaulį nagrinėtume vien tik per dalumą, kuria prasme išskaidymas būtų tobulas? Na o jeigu tariame, kad tobulas išskaidymas įmanomas, kuo remdamiesi nusprendžiame, jog išskaidymas yra tobulas?

Ir toliau "niekas"? O kas yra niekas? Nulis? Ar tikrai? O jeigu sudėsime minus vienetą su plius vienetu, tai gausime irgi nulį, ar ne? Tai yra, turime sistemą su minus vienetu, plius vienetu ir dar operacija tarp jų, kurios sąveika sudaro nulį. Kitaip tariant, ar pati sistema yra "niekas", kai joje tiek daug sąvokų?

[a.t.sielis]

Pats kalbėjimas apie "nieką" įrodo, kad egzistuoja kažkas, o ne "niekas".

[Lucas]

O tobulumas ką reiškia? Jeigu pasaulį nagrinėtume vien tik per dalumą, kuria prasme išskaidymas būtų tobulas? Na o jeigu tariame, kad tobulas išskaidymas įmanomas, kuo remdamiesi nusprendžiame, jog išskaidymas yra tobulas?

Turbūt kaip nors konkrečiai apibrėžti tobulybę nei man, nei kam nors kitam gal ir nepavyks, nes kiekvienam vis kita gali rodytis tobula, čia toks subjektyvus dalykas ta tobulybė, na bent jau aš taip sakyčiau. Todėl gal ir rašiau taip užtikrintai apie dalijimus ir tobulybes, remdamasis savo įsivaizdavimu. Man atrodo, kad tobulybę galima būtų laikyti tai, ko niekaip nesuskaldysi į daleles t.y. nepadalysi (šiuo atveju, jeigu ,,tobulybė'' yra subjektyvi, tai taip, man tobula būtų galima laikyti ,,nieką'', na o iš to galima būtų pasakyti, kad jeigu tobulybė - tai niekas, reiškiasi nieko nėra tobulo. Vadinasi, mano subjektyvi nuomonė, kad tobulybė - tai niekas, tai jokios tobulybės ir nėra)

Ir toliau "niekas"? O kas yra niekas? Nulis? Ar tikrai? O jeigu sudėsime minus vienetą su plius vienetu, tai gausime irgi nulį, ar ne? Tai yra, turime sistemą su minus vienetu, plius vienetu ir dar operacija tarp jų, kurios sąveika sudaro nulį. Kitaip tariant, ar pati sistema yra "niekas", kai joje tiek daug sąvokų?

Hmm... Iš tiesų, panašu, kad 0, noriu to ar nenoriu, taip pat turi būti ,,kažkas'', nes, kaip parašei, jį gali sudaryti ir sistema su +x ir -x. Gal skaičiai netinka kalbant apie ,,nieką''? Hmm... Dabar pagalvojau, kad juk kažką skaičiuojant, 0 - taip pat toks pat galimas atsakymas, kaip ir bent kuris kitas skaičius. Galbūt, tas tikrasis ,,niekas'' būna tuomet, kada sprendinio/sprendinių nėra? Kaip bebūtų, akivaizdu, kad pirmame post'e mano parašytas pavyzdys su skaičiais nėra labai jau geras. Na bet juk tam ir rašau šią temą, kad kiti forumiečiai galėtų išgryninti šituos mano ,,išmislus''.

Pats kalbėjimas apie "nieką" įrodo, kad egzistuoja kažkas, o ne "niekas".

Taip, egzistuoja visata, egzistuojame mes. Daug kas egzistuoja, todėl egzistuoja ir pokalbis, bet pokalbis nepaverčia ,,nieko'' egzistuojančiu. ,,Niekas'' reiškia ,,nėra'', ,,neegzistuoja''.

Šiaip pamąstymas: Kažkaip galvoju, kad turbūt būtų buvę tiksliau temą pavadinti ,,Tobulybė neegzistuoja'' arba ,,Tobulybės nėra''. Labai jau keistą pavadinimą sumąsčiau.

[a.t.sielis]

Absoliučioje realybėje nėra dualumo, ji tobula, bet joje yra vidinė įvairovė. Sąmonė, kuri kuria visus reiškinius, sudarytus iš tos pačios sąmonės. Viskas egzistuoja kaip viena substancija, todėl yra ir nedaloma, ir tobula. Tobulumui ribų nėra, todėl egzistuoja tokie tobulumo aspektai, kaip tobulas grožis, tobula jėga, tobulas žinojimas, tobulas džiaugsmas, tobula harmonija.

[Ezekiel]

Ne visai aišku ką turi omenyje teigdamas tobula, tačiau materialioji Visata iš ties gali būti vientisa, susieta į kontinuumą. Na pvz. kalbant apie EM ir gravitacijos lauką, kuris neturi apibrėžto dydžio.
Atomai yra 99.99% tuštuma, tai kai apie tai pagalvoji Visata labai tuščia vieta, tačiau regima tiek daug.
Fundamentaliuoju pasaulio pagrindu aš laikyčiau nei atomus, o informaciją - tai akivaizdu be specialių instrumentų ir žinių.