Popiežius: evoliucijos ir Didžiojo sprogimo teorijos – tiesa

[paragraf 78]

Na tai, kad Vatikanas nesidomi marketingu ir t.t. tik parodo, kad jam nėra svarbu visuomeninė nuomonė manyčiau taip va

[_Anonimas_]

Na va, tuomet nereikia piktintis, kad visuomenė ko nors nesužino

[paragraf 78]

Ar kas piktinasi? aš tik konstatuoju faktą.
Tiesiog pastebėjau, kad daugumai žmonių tiesa (įvairiose srityse) nei kiek nerūpi. Perskaitė kokį straipsnelį nieko bendra su realybe neturintį ir jau manosi esą ekspertai. Va kas mane stebina.
Aš pats išsiugdžiau įprotį visą mane dominančią informaciją tikrinti. Jei perskaičiau kokį sudominusį straipsnį dažnai ieškau pirminio šaltinio, arba bent jau pasiskaitau kas kitur apie tą patį dalyką rašoma. Tačiau, bent jau taip atrodo, kad žmonės linkę pasitikėti bet kuo kas tik sutinka su jų nuomone, nepaisant šaltinio patikimumo.
Į tai ir noriu atkreipti dėmesį, kad jei kritikuoji bažnyčią, tai bent jau pasidomėk ką ji iš tiesų sako, o ne vadovaukis delfio suformuota nuomone.
Gal nebe reikalo Jėzus savo pasekėjus avimis pavadino, gal čia buvo ironija?

[TinSoldier]

Na tai, kad Vatikanas nesidomi marketingu ir t.t. tik parodo, kad jam nėra svarbu visuomeninė nuomonė manyčiau taip va

Nesuprantu. Tai koks, tuomet, bažnyčios tikslas, apskritai? Būti patiems sau fainiems?

Aš maniau, kad skleisti religines idėjas, tinkamai sugromuluotą ir įvertintą krikščionybę, krikščioniškas vertybes ir tikėjimus, krikščioniškus pasaulio vertinimus ir supratimus, tinkamas rašto interpretacijas. Bet, jeigu Vatikanui visiškai nusispjauti, ar tuos dalykus visuomenė tinkamai supranta, svarbu tik sau patiems paskelbti sau patinkančius ir tinkančius pranešimus - tai kam ta griozdiška institucija reikalinga?..

Ir tikrai ne pasaulietinės žiniasklaidos reikalas rūpintis, kad tikintieji gerai suprastų bažnyčios mokymą. Aišku, negerai, jei netinkamai bažnyčia reprezentuojama viešojoje erdvėje. Bet jos mokymo skleidimas - ne pasaulietinės žiniasklaidos reikalas. O pastaroji dažnai ir perima visuomenėje egzistuojančius požiūrius - yra ir atspindys to, kas vyrauja visuomenėje.

Ir nežinau, kaip ten ką ir per kokius kanalus Vatikanas skleidžia - bet rezultatas akivaizdus. Aš, nors ir ateistas, tačiau vis tiek turiu šiokių tokių ryšių su religija: mokykloje mokiausi tikybą, kartais nueinu į bažnyčią (tiek iš solidarumo, tiek iš įdomumo), seku viešą erdvę, kurioje reiškiasi ir bažnyčios atstovai, girdžiu, ką šneka ir galvoja žmonės, kiekvieną sekmadienį einantys į bažnyčią ir atsidavusiai besiklausantys pamokslų ir pamokymų ir t.t.

Ir vis tiek, jei ne tu, išsilavinęs teologas šitame forume, manau, kad beveik niekada nebūčiau susidūręs su tuo 'oficialiu bažnyčios požiūriu'. Kaip ir nesusiduria galybė tikinčiųjų.

Kad ir koks tas požiūris būtų - jis nepasiekia paprastų tikinčiųjų ir paprastų žmonių. Jis nepasiekia tikslinės auditorijos. Jis nedaro poveikio. Kad ir ką Vatikanas ten skelbtų savo šaltiniuose - kunigai, kurių, atrodytų, tiesioginis darbas turėtų būti - to nepraneša tikintiesiems. Niekas nepraneša prieinama ir efektyvia forma. Atleisk, bet, kad tikintysis žinotų, kad evoliucija yra visiškai (beveik) priimama bažnyčios, jam neturėtų reikti ieškoti kažkokių išslapstytų šaltinių užsienio kalbom, visiškai nepopuliariuose tinklalapiuose, straipsniuose, parašyta belekaip sukta ir neaiškia kalba. Tai turėtų būti aiškiai ir garsiai artikuliuojama: evoliucija - mokslo įrodytas faktas, mes jam neprieštaraujam. Senasis Testamentas - alegorija ir simboliai.

Ir čia yra bažnyčios ir tik bažnyčios kaltė ir problema, kad tokie paprasti ir konkretūs teiginiai tampa neprieinami tūlam tinkinčiajam. Ir čia yra milžiniškas minusas. Ir aš nekalbu apie bažnyčios įvaizdį ar pedofilijos skandalus. Bet apie patį mokymą: konkrečiai, ST sukūrimo istoriją ir evoliucijos teorijos priėmimą. Pastarieji dalykai dabar pateikiami kaip didžiausia naujiena tik dėl bažnyčios sąmoningo ar nesąmoningo labai labai neefektyvaus savo "tikrųjų" vertybių ir įsitikinimų skleidimo.

Lietuvoje esant apie 77proc. katalikų ir mažiau, nei 50proc. gyventojų, tikinčių evoliucija - čia jau akivaizdu, kad tai ne atsitiktinumas. Ne pavieniai atvejai, išskirtiniai 'antrarūšiai tikintieji' ar pan. Tai - dauguma. O tokią daugumą dalinai sukūrė netikusi Vatikano komunikacija ir negebėjimas perteikti savo tikrųjų pažiūrų. Mano nuomone.

[paragraf 78]

Aš tuo nenoriu pasakyti, kad bažnyčiai dzin tikėjimo skleidimas ir t.t. Tikrai ne. Tiesiog ji nesidaro tokios reklamos kaip a la žiūrėkite kokie mes faini. Taip pat tuo noriu pasakyti, kad bažnyčia nenuolaidžiauja bandydama pasikelti savo reitingus. Ji tiesiog yra tokia kokia yra.
Žinoma, nereikia galvoti kad ji visiškai nedaro nieko šioje srityje, daro, bet nedaro iš to šou

[_Anonimas_]

Tai niekas ir neprašo šou, o tiesiog normalaus informacijos skleidimo.  Informacijos skleidimas =/= reklama

[a.t.sielis]

Kad RKB įkomponuoja evoliucijos idėją į dieviško kūrimo visumą, tai vis vien nieko nekeičia, nes svarbesnis žodis visada bus kūrimas, o kaip tai "išsiskleidžia" ("evolutio" - išsiskleisti, išsirutulioti) tai jau antros eilės reikalas.

Tarp teistinės evoliucijos ir materialistinės evoliucijos - milžiniškas skirtumas. Vis vien teistinė evoliucija yra kūrimas. Todėl jeigu apklausose užduosi klausimą, "kūrimas ar evoliucija?", teistinės evoliucijos priėmėjai irgi gali nurodyti kūrimą, o ne evoliuciją.

Ateistai norėtų kad tikintieji pagarbintų Darviną, Dawkinsą ir Co, priimdami tik materialistišką evoliucijos versiją, bet tai neįvyksta. Iš ten ir ateistų nepasitenkinimas. Bibliniais terminais, tikintieji atsisako pagarbinti "aukso veršį", ir toliau "svaigsta" apie Kūrėją. Tie patys aukščiau cituoti popiežiaus pasakymai rodo, kad kalbama apie teistinę evoliuciją.

Kosmoso ir gyvybės evoliucija žinoma religijos sferoje nuo senų senovės. Pvz. pagal Indijos Puranas, elementai manifestuojasi vienas iš kito. Sąmonė sukuria klaidingos savimonės funkcionavimą. Iš klaidingos savimonės funkcionavimo atsiranda protinis funkcionavimas. Iš  protinio funkcionavimo - erdvė. (Vadinasi, kosmoso erdvės kilmė - informacinės prigimties). Iš erdvės - dujos. Iš dujų - degimas. Iš degimo - skystis. Iš skysčio - kieta materija.

Viskas panašiai kaip aprašo astronomijos vadovėliai. Pagal modernią kosmologiją, erdvėje iš degančių dujų susiformuoja skysti materijos rutuliai, kurie galiausiai ir tampa planetomis. Ta pati principinė seka.

Kiek liečia gyvybės evoliuciją, pradžioje atsiranda vandens gyviai, paskui augalija ir visa kita.

---

EDIT

Our understanding of nature's deepest reality has changed radically, but almost without our noticing, over the past twenty-five years. Transcending the clash of older ideas about matter and space, acclaimed physicist Frank Wilczek explains a remarkable new discovery: matter is built from almost weightless units, and pure energy is the ultimate source of mass. He calls it "The Lightness of Being." Space is no mere container, empty and passive. It is a dynamic Grid, "a modern ether", and its spontaneous activity creates and destroys particles. This new understanding of mass explains the puzzling feebleness of gravity, and a gorgeous unification of all the forces comes sharply into focus.

Pagal šiuolaikines idėjas, fizikinės dalelės atsiranda iš erdvės. Lieka tik klausimas, iš kur atsiranda erdvė.

Aš bandyčiau į tai pažiūrėti per palyginimą su kompiuterinio žaidimo programavimu. Kompiuteriniame žaidime galima sukurti erdvę ir žaidimo pasaulius. Tam programiškai reikia apibrėžti programos kodus,  objektus, santykius tarp objektų, ir t.t. ir pan., įvairiausius parametrus. Taip ir su erdve - erdvė gali būti suprantama kaip  tam tikra "virtuali realybė", kuri sudėliojama kuriančiame prote, su objektų galimybėmis, santykiais, laiko tempo apibrėžimais ir t.t. ir pan.

Kai žaidi žaidime, gali nukeliauti žaidimo erdve milijonus tariamų kilometrų, ir veikti žaidimo pasauliuose žaidimo objektų atžvilgiu. Bet iš tikro, visa ta žaidimo "erdvė" tėra krūva skaičių ir raidžių programoje.

[WeedBoy]

<...>

Labai įdomūs pastebėjimai, bet gal išeitų tai pagilinti kažkiek? Tarkime, kuriantysis protas irgi kuria kažkokioje erdvėje, kuri apibrėžta dar daugiau apimančio kuriančiojo proto? Po to tas irgi kažkurioje erdvėje kurtas ir t.t., ar ne? Tad kyla klausimas - o kur viso to pradžia? Galbūt ir turime įsisąmoninti, jog begalinis tęstinumas tėra natūralus mūsų egzistencijos faktas? Tik va kas išeina iš šio begalinio tęstinumo?