Grožis

[a.t.sielis]

Na tiesiog, kad grožis traukia (dėmesį, energiją, mintis etc.). Argi ne keista?

[rutulys]

Man tai nekeista. Bet mintis gali traukti ir paprasčiausiai norai gerai atlikti kokį gerą darbą, pajusti  kūrybinį malonumą bei džiaugsmą. Paprasčiausias aiškus ir elegantiškas minties suformulavimas, pavykęs palyginimas ar metafora eilėraštyje, atrasta trumpa ir aiški formulė nusakanti fizikinius reiškinius , koks programos algoritmo optimizavimas gali būti neprastesni magnetai.
Čia bandau kažką priešpastatyti paprasčiausiems kolekcioneriams, pasiūlyti kokią alternatyvą.
Nors gal tai mažiau vertinama ir daugiau pastangų reikia į tai įdėti.

[a.t.sielis]

Bet tie tavo įvardyti magnetai, taip pat yra grožis. Elegancija, išraiška.

[rutulys]

Patikėk kūrybinis džiaugsmas yra žymiai stipresnis magnetas. Gal būt galima būtų lyginti su orgazmu pasiekiamu mylėjimosi metu, kas beje irgi yra gražu. 

Grįžtant prie temos, paprasčiausi rašikliai, vienus būna miela paimti į rankas, malonu liesti jų paviršių. O kiti tik paprasčiausi tušinukai, geriau ar blogiau atlieka savo funkcija ir viskas. Manau, įspraudęs grožį tik į vaizdą paverstum jį tik tokiu paprasčiausiu tušinuku, o tada tik besirūpintum, kad jis geriau atliktų savo funkciją.

P.S. Šiaip aš pats nesu tikras. Vienas moderatorius po kiekvieną savo žinutę užsidėjęs prierašą-priminimą-pamokymą "Nereikia su neregiu ginčytis apie žvaigždes". Gal grožį ir reiktų palikti tik akims, o kitoms juslėms tik joms suprantamus lietimui - malonu, skoniui - skanu, kvapui - net nėra kažkokio specialaus žodžio, tad tiesiog, abstrakčiai, vyliojančio, ausims - vežanti, paliečianti sielą muzika - ir sunku parinkti kokį aiškiai atribotą nuo kitų juslių žodį. Nors mes ir mėgstame viską maišyti ir tarsi savo skirtingom juslėm padėti susiorientuoti kas yra kas.

[a.t.sielis]

Apie tai ir kalbu, kad grožis ne tik vaizde. Juk ir muzika yra graži, garsas.

[rutulys]

Kol banžiau aiškiau suformuluoti P.S. atsirado žinutė, tai tiesiog jį begėdiškai pakartosiu:

P.S. Šiaip aš pats nesu tikras. Vienas moderatorius po kiekvieną savo žinutę užsidėjęs prierašą-priminimą-pamokymą "Nereikia su neregiu ginčytis apie žvaigždes". Gal grožį ir reiktų palikti tik akims, o kitoms juslėms tik joms suprantamus lietimui - malonu, skoniui - skanu, kvapui - net nėra kažkokio specialaus žodžio, tad tiesiog, abstrakčiai, vyliojančio, ausims - vežanti, paliečianti sielą muzika - ir sunku parinkti kokį aiškiai atribotą nuo kitų juslių žodį. Nors mes ir mėgstame viską maišyti ir tarsi savo skirtingom juslėm padėti susiorientuoti kas yra kas.

P.P.S. Visur įžvelgdami grožį, tarsi, ištobulintume vieną juslę ir akimis "matytume" žymiai platesnį pasaulį, nors nereiktų pamiršti, kad už visų juslių stovi tu pats.

P.P.P.S. Ir šiaip nebėra ko žaisti slėpinių, mus vylioja jausmai, jų sudirginimas juslių pagalba arba ne tokiomis primityviomis priemonėmis.
Jei kas neigia jausmus ir iškelia norus aukščiau, vis vien ten be jausmų neapsieinama. Lieka saugumo jausmas, galios, laisvės ar atvirkščiai dalis komandos kaip kumščio (čia iš kareivių gyvenimo) ir pan.

[a.t.sielis]

Na mane domina ne tiek aistros (regos ir kitų jutimų tenkinimo) klausimas, tiek tai, kad pats toks dalykas kaip grožis turi galią. Tas pats kaip ir su protu - yra pvz. žmogaus protas, kuris gali būti panaudojamas geram ir piktam tikslui, ir yra protas kaip savybė per se, kuri gali būti būdinga transcendencijai, absoliutui. Taip yra ir grožis, kaip jį suprantame materialiame pasaulyje, kuris gali sukelti aistrą ar geresnius jausmus, ir yra grožio per se, kaip vienos iš būties savybių nagrinėjimas.

[rutulys]

Prisiminęs savo pavyzdį, norėtum suprasti kaip sukonstruoti tušinuką, kuris gražiai rašytų ant bet kokio paviršiaus?
Yra įkvepiantis legendinis Napaleono pasisakymas, kad norėtų Šv. Onos bažnyčią pasidėti ant delno ir nusivežti į Paryžių. Bet yra mūsų tautos išmintis „visiems neįtiksi" kaip ten besistengtum, ar pan.
Ne taip seniai musulmonai sprogdino budistines statulas, prilyginamas pasaulio stebuklams, bet šiuo atveju matyt svetimo pasaulio stebuklams.
Nemanai, kad per didelis grožis gali būti pavojingas ir sukelti pavydo ar kokius kitus blogus jausmus? Čia  klausimas gal jau daugiau sau pačiam.

[gidas]

yra grožio per se, kaip vienos iš būties savybių nagrinėjimas.

Fiodoras Michailovičius kažkada XIXa. yra pasakęs "grožis išgelbės pasaulį".

Iš dabarties pažvelgę atgalios (ir iki F.M., ir po F.M.), matom, kad klasikas geriausiu atveju taip manė būdamas dar naiviu pienburniu, nes tai tėra tušti žodžiai.
Kitaip tariant, jokios universalios galios ar energijos (a la gravitacija) grožyje nerasi nė su žiburiu.

Iš kitos pusės, F.M. buvo neprilygstamas žmogaus sielos specialistas.

Iš interneto

Jo kūriniuose žmogus visada ieško savęs, analizuoja savo ir aplinkinių žmonių gyvenimus, o ir pats rašytojas daugelio kritikų yra vadinamas racionaliu etiniu intuityviu intravertu. Jam būdinga savianalizė, didelis psichologizmas, gili filosofija. Kasdieninį gyvenimą F. Dostojevskis visada siejo su „amžinosiomis" žmonijos egzistencijos problemomis, todėl kūrybai būdingas minimalus buities vaizdavimas, ir gilus skverbimasis į žmogaus psichiką, idėjos dominavimas meniniame paveiksle, psichologinis groteskas, veiksmo dramatiškumas, detektyvinio romano elementai. Prieš skaitytojo akis - tarsi drugio krečiamo pasaulio vaizdas. Susigaudyti jame galima tik suvokus visumą, išgirdus autoriaus balsą.

Tik tai turint omeny ir galima kalbėti apie apie grožį, tiksliau, apie žmogaus sąmonės subjektyviai pozityvią pajautą, kuri ir buvo įvardinta kaip "grožis". Ieškok grožio šaknų visų pirma žmogaus smegeninėje, o vėliau kur nori, nes gamtoje/pasaulyje - iki homo sapiens atsiradimo - sąvoka „grožis" yra beprasmė.
Grožio per se nėra.