Ar galima juokauti apie Jėzų?

[paragraf 78]

Tai kodėl manai, kad bajeravimas apie dievą yra negatyvus dalykas?
Per humorą, net ir netikintys kurie bando pasišaipyti padaro daug gilių įžvalgų. O tikintis manyčiau net privalo juokauti, nes humoras atskleidžia tiesą.

[a.t.sielis]

Tai kodėl manai, kad bajeravimas apie dievą yra negatyvus dalykas?

Kiek tas bajeravimas pozityvus, tiek. Kiek negatyvus, tiek. Jeigu jis 100 proc. pozityvus ir leidžia ugdyti pozityvų santykį su kūrėju, tai su juo viskas labai gerai. Jeigu nėra 100 proc. pozityvus, per tiek procentų atsiranda problemiškumo, negatyvumo. Kiekvienas gali įvertinti savo paties dvasine išmintimi, kas pozityvu, kas ne, vidujai.

Mano galva, pradiniuose pažangos etapuose tai slidus reikalas. Dar iš savo nuodėmingumo kapstausi, iš bukumo, kvailumo, egoizmo, pykčio, godumo, iliuzijos, geismo, melo ir t.t. ir pan., net nesuvokiu iki kokio laipsnio esu neadekvatus. Jeigu šioje būsenoje pradėsiu juokauti dvasinės sferos atžvilgiu, tai abejoju, kad tai sudarys prielaidas nušvitimui, skaidrėjimui, šviesėjimui. Šioje būsenoje nelabai suvokiu, kiek mano juokavime yra nepageidaujamo mano paties balasto. Todėl rizikinga. Žodžiu, nenoriu būti kaip minėtas Holivudo aktoriukas.

[Master]

Manau, kad humoras taip pat išlygina išlygina ribas tarp realybės ir fanatizmo.

Dar vienas dalykas Sieli, tai kas tau atrodo svarbu, nėra svarbu kitiems.
Vieniems labai jautri homoseksualų, veganų, rasizmo tema. Ir šias idelogijas taip pat būtų galima prilyginti savotiškiems tikėjimams. Nes ten yra sudarytas gyvenimo/mąstymo modelis siekiantis revoliucijos ar jo numališinimo. O asmeniui ji būna labai paveiki. Esmė lieka ta pati ir viena, netinkamas humoras galėtų sugriauti jų tikėjimą ar parklupdyti žmogų.. Žodžiu, sukelti baisias pasekmes. Tačiau praktika parodo ką kitą...
Galėčiau net teigti, kad humoras praplėčia suvokimą. Pirmiausia, kad tai yra supaprastinta tiesa, kurią galima suvokti be pastangų. Visų antra, jog tai neretu atžvilgiu atskleidžia ir kitą poziciją, kurios ne visada norime klausytis.
Religijos atžvilgiu, ne visi nori gerų santykių su dievu (tai ne rašybos klaida). Pasaulyje yra per daug įvairių žmonių, per daug skirtingų interesų, sferų ir t.t.
Neįmanoma gyventi pagal vieną sistemą,vieną tiesos modelį, kad visiems būtų gerai.
Ilgas laikas kovoju su savo veganišku fanatizmu (taip, kovoju ) ir pastebėjau, kad taiklus bajeris einantis prieš veganizmą,jį pašiepiantis, veganams pasitarnauja labai pozityviai ir teigiamai. Jis parodo, pačių žmonių beprasmiškumą ir suteikia tolerancijos ir platesnio požiūrio. Priverčia žmogų prisiminti, kad jis yra žmogus. Tai taip pat sujungia bendruomenę (ne tik veganus ir ne veganus, bet ir veganus su veganais žvelgiant į tą pačią problemą), priartina prie realybės.
Ironija, sarkazmas, cinizmas irgi gerai. Tai mažina įtampą.

[a.t.sielis]

Religijos atžvilgiu, ne visi nori gerų santykių su dievu (tai ne rašybos klaida). Pasaulyje yra per daug įvairių žmonių, per daug skirtingų interesų, sferų ir t.t.

Bet religijoje rekomenduojami būtent geri santykiai, tikriausiai ne veltui.

Pasaulyje daug įvairių žmonių. Vieni žudosi, kiti nori gyventi. Vieni sėdi kalėjime, ar daro nusikaltimus, griauna šią Žemės planetą, kiti keliauja po pasaulį ir juo žavisi. Taip, daug įvairių žmonių, daug skirtingų interesų, sferų. Dvasingumo tikslas - visiems suteikti šansą būti laimingais, rasti kelią į laimę. O tam yra metodas, kuris yra kaip medis su gausybe šakų ir šakelių. Būdas vienas, ir tuo pat metu, būdų milijonai. Bet jie visi paremti vienu principu - geru santykiu su realybe.

[TinSoldier]

Kartais net stebiuosi, kaip galima būti tokiu nuplaukusiu

Iš esmės ką sakai: "jo, pasaulyje yra įvairių žmonių, bet jie visi klysta, nes mąsto ne taip, kaip aš."

Labai nuolanku. Labai dvasinga ir sąmoninga. Liuks.

[a.t.sielis]

Kartais net stebiuosi, kaip galima būti tokiu nuplaukusiu

Iš esmės ką sakai: "jo, pasaulyje yra įvairių žmonių, bet jie visi klysta, nes mąsto ne taip, kaip aš."

Labai nuolanku. Labai dvasinga ir sąmoninga. Liuks.

TinSolderis įgudęs šiaudinės baidyklės argumentuose.

Iš esmės, ką sakau, kad "pasaulyje dauguma žmonių remiasi geru santykiu su realybe". Tie, kam įdomūs blogi santykiai, ir kurie nori juos kultivuoti, greičiau išimtys. Nori blogos jausenos, kultivuok blogus santykius, nori geros jausenos - kultivuok gerus santykius.

O Master stengiasi kultivuoti gerus santykius visų gyvų esybių atžvilgiu (veganizmas - paiso visų gyvūnų, gyvų esybių lygybės ir teisių). Tai Jėzus irgi gyva esybė, neblogesnė negu koks triušiukas. Tai kodėl nekultivuoti gero santykio ir jo atžvilgiu?

[paragraf 78]

Jeigu jis 100 proc. pozityvus ir leidžia ugdyti pozityvų santykį su kūrėju, tai su juo viskas labai gerai. Jeigu nėra 100 proc. pozityvus, per tiek procentų atsiranda problemiškumo, negatyvumo.

Taip nebūna kad 100 proc. arba vienas arba kitas, viskas sukiojasi daugiau mažiau apie 50 proc. vieni labiau į pozityvų kiti į negatyvų. Visur yra ir teigiamybių ir neigiamybių. Kai kažkoks požiūris yra 100 proc. tai vadinama fanatizmu.

[a.t.sielis]

Kai kažkoks požiūris yra 100 proc. tai vadinama fanatizmu.

Tu tai vadini fanatizmu

O didysis įsakymas kalba apie 100 proc. ar apie mažiau?

[a.t.sielis]

[technical EDIT: turėjo būti iškelta į kitą temą]

[Sharikovas]

Paragrafai, tiesa sakant neatsimenu kur tai skaiciau, bet kadangi as apskritai abejoju jezaus egzistavimu, tai perdaug nesigilinau i saltini, man tiek biblija tiek "kazkoks ezoterinis saltinis" yra vienodo patikimumo. Tiesiog ka norejau pasakyti, kad tais laikais zmoniu vertybes ir morale buvo gan zemo lygio ir ar verta siais laikais lygiuotis i to laikmecio asmenybes. Juk turbut mums visiems ir netgi atsieliui pedofilija yra nepriimtina.

[a.t.sielis]

Didysis įsakymas nereikalauja atsisakyti protavimo kaip tokio. Ir siūlo sveiką santykį.

Taip, didysis įsakymas nesiūlo atsisakyti protavimo ar atsisakyti proto. Jis sako: "visa širdimi, visu protu, visa siela ir visomis jėgomis". Tai tą žodį "visa", "visu", "visomis" interpretuoju kaip reiškiantį 100 proc. - ne dalim proto, bet visu protu.
Tai tikriausiai ir būtų sveikas, integralus, nešizofreniškas santykis - kai jis pilnas, nuoseklus, nepadalintas.

Jei tavo santykis sveikas, tu neprarandi kritinio mąstymo ir nesiparini dėl to kad kažkas juokauja apie dievulį kol pariniesi, tol reiškia kad tavo santykis yra iškreiptas t.y. fanatiškas.

Tokia tavo nuomonė.

O aš rūpinuosi ir kitų dvasiniu interesu, todėl kažką ir sakau.

Parinimasis apskritai parodo, kad tau "ne tas pats". Vienais atvejais tai gali būti susiję su fanatizmu ir masių psichologija (kaip pvz. Hitlerio laikais Vokietijoje nieko nebuvo galima pasakyti prieš Hitlerį. Šiais laikais, jeigu Kinijoje ką nors negatyvaus pasakysi apie Mao Dzedungą, žmonės iš karto nusisuks ir nueis, mačiau per BBC tokį epizodą), o kitais atvejais - tiesiog su normaliu žmogiškumu. Pvz. tu eini su savo drauge ir žmona, ir kas nors ima ją mušti, ar keikti. Ką tu darysi - stovėsi abejingai, ar susiparinsi ir imsiesi gynimo veiksmų? Pirmu atveju tai bus psichologiškai nenormalu, o antru - normalu.

---

Bet tu nusprendi, kas yra geras santykis su realybe. Tu nusprendi, koks tas geras santykis turėtų būti, visiškai ignoruodamas bet kokius kitus požiūrius.

Ir laikaisi įsikibęs savo pasaulėvokos, visiškai totaliai atsiribodamas nuo bet kokių tau nepatinkančių idėjų, kurias laikai "blogu santykiu", "žalingomis", "netikromis", "bevertėmis" ir t.t.

Tu čia labai sudėtingai interpretuoji. Viskas daug paprasčiau, priimkim žodžius jų akivaizdžia prasme, ir tiek, tada lengvai susikalbėsim: "cukrus yra saldus", "saulė yra šviesi". Ar daug reikia ginčytis dėl žodžių "saldus" ir "šviesi" prasmės?

Lygiai tas pats, kai sakau "geras santykis", tai ir reiškia bendrai suprantamą gerą santykį. Pozityvus, geras, šiltas santykis. Geranoriškas. Nežinau, ką čia dar galima išlaužti, viskas taip akivaizdu, kad papildomų aiškinimų neturėtų reikalauti. "Iš didelio rašto neišeikim iš krašto"

[a.t.sielis]

Juk net gydytis negalima tų pačių ligų, draugo vaistais.
Tai kodėl turėtumėme gyventi pagal vieną modelį?

Principai yra bendri, o modeliai įvairūs pagal įvairias prigimtis. Kaip ir pasaulis - pasaulis bendras, vienas, o jame yra įvairovė. Taigi, vienovė ir įvairovė harmoningai dera vienoje realybėje.

Pvz. medicinoje, galima gydytis įvairiais vaistais, ir įvairioms ligoms gydyti bus paskirti skirtingi vaistai. Bet pats principas, kad liga yra problema, o sveikata - siektinas dalykas, yra bendras ir vienas. Arba principas, kad kūno žalojimas sukelia sveikatos problemą, o gera kūno priežiūra sudaro sveikatos pagrindą, yra bendras, nors tiek sužalojimų būna įvairių, tiek kūno priežiūros metodų yra įvairių: grūdinimasis, mankšta, sportas, joga, taisyklinga mityba, higiena, ligų profilaktika, skiepai, vakcinos, gyvenimas neužterštoje aplinkoje ir t.t.

Tai šiam kontekste kalbėjau būtent apie bendruosius principus, kurių konkretus įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo įvairių prigimčių. Vien stengiasi kultivuoti gera santykį su tauta, kiti - su šeima, treti - su darbdavių kompanija, ketvirti - su savo subkultūra, penkti - su augalais ir gamta. Bet vienaip ar kitaip, žmogaus gerovė yra pagrįsta gerais santykiais su aplinka. Kito varianto nėra.

[paragraf 78]

Tai siūlai visiems konformistais būti? tada su visais sutari, būni geras geras

Offtopikas apie Jėzaus vedybas nukeltas čia http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=3107.0

[a.t.sielis]

paragrafai, tikriausiai kad ne. Visiems nepatiksi, ir su visais nesutarsi. Pasiglebėsčiavimas su tigru džiunglėse gali liūdnai baigtis, o gyvates glostyti irgi nepatartina. Nuo nusikaltėlių žmonių irgi reikia gintis, ir jiems nepadėti daryti nusikaltimų. Ir t.t ir pan., normali logika, viskas turi būti adekvatu. Bet pats bendrasis principas, kad visi siekia gėrio ir laimės, galioja.

[paragraf 78]

Na tai, humoras mano manymu ir neleidžia tapti konformistu, ypač jei esi linkęs pašiepti kitų asmenų trūkumus. Jie taip atkreipia dėmesį į tai kas su jais negerai. Pašiepiant šventybes irgi parodoma kas su vienu ar kitu reiškiniu negerai. Humoras būtinas dvasiniam tobulėjimui