Krikščionybė: kas tiesa o kas melas

[paragraf 78]

Kodėl manai, kad dievas turi kištis į žmogaus gyvenimą? Juo labiau į mūsų diskusiją? Ar tu dievą įsivaizduoji kaip kažkokį nenormalų kuris visur lenda kur reikia ir nereikia?
Tai kad dievas nelenda ir nepažeidinėja žmogaus laisvos valios nėra įrodymas kad jo nėra. Štai tu manęs niekada nematei, aš nelendu kai tu pykstiesi su žmona, tai ką ir manęs nėra?

[Vytautas]

Kodėl manai, kad dievas turi kištis į žmogaus gyvenimą? Juo labiau į mūsų diskusiją? Ar tu dievą įsivaizduoji kaip kažkokį nenormalų kuris visur lenda kur reikia ir nereikia?
Tai kad dievas nelenda ir nepažeidinėja žmogaus laisvos valios nėra įrodymas kad jo nėra. Štai tu manęs niekada nematei, aš nelendu kai tu pykstiesi su žmona, tai ką ir manęs nėra?

Na pats reiškiesi visai materialiai šių juodų raidžių pavidalu  . Dievo nelindimas labiau įrodymas kad jo nėra. Jei yra įsakymai ir tai nuo dievo tai kaip ir lindimas. Jei yra biblija ir tai nuo dievo tai vėl kaip ir lindimas. Bet nėra įsakimų ir biblijos vykdymo kontrolės. Tokiu atveju įsakymai praranda prasmę. Visiškai nesvarbu juos vykdysi ar ne. Tiesiog lindimas bet beprasmis. Galutiniam rezultate tai neturi prasmės ir logikos. Tuo labiau žinom kad įstatymų, įsakymų kūrimas žmonių veikla ir nieko antgamtiško. Tiesiog kažkas kažkada sukūrė tokius įsakymus ir tiek. Jokio dievo.
 

[gidas]

Tiesiog esu koks esu ir viskas aplinkui yra kaip yra.

Vytautai, Su Kūrėju viskas tvarkoj - nenuskriaus. Tavo laikysena anaiptol neprieštarauja šiandieninei teologijai - žmogui Dievas suteikė pasirinkimo ir sprendimo laisvę (iki „ir"), bet pasirodo (neseniai tą išgirdau) jis linkęs įteisinti ir laisvę tikrovei, ir tos laisvės tikrovėje vardas yra... atsitiktinumas (už „ir").
Racionalu ir... linksma.
Anot Pragraf, teologijos protai ne iš kelmo spirti, ir toks jų žingsnis kai kam bus kaip smūgis į nugarą...

[paragraf 78]

Jei yra įsakymai ir tai nuo dievo tai kaip ir lindimas. J

Šiaip jau tame ir kampas kad jokių įsakymų nėra. Tai vertimo netikslumas atsiradęs per amžius. Tai vadinama dekalogu, gr. dešimt žodžių. Tai ką tu vadini "įsakymais" yra nurodos tobulumo siekimui. Kaip sakiau dekalogo atitikmenis gali rasti visose senosiose religijose. Naujose dažnai irgi galima rasti ką nors panašaus, net satanizmas turi savo dekalogą. Ir kaip sakiau, mitinei savimonei, nėra svarbu kas parašė dekalogą, jis vistiek yra dieviškas.

Tavo laikysena anaiptol neprieštarauja šiandieninei teologijai - žmogui Dievas suteikė pasirinkimo ir sprendimo laisvę (iki „ir"), bet pasirodo (neseniai tą išgirdau) jis linkęs įteisinti ir laisvę tikrovei, ir tos laisvės tikrovėje vardas yra... atsitiktinumas (už „ir").

Laisvė nėra naujas išradimas, šis suvokimas atsirado keli šimtmečiai iki Kristaus (žr. Siracido knygą). Taip, kad pasakymas jog tai šiandieninė teologija yra toli gražu netikslus.
Kitas dalykas, teologija nemano kad atsitiktinumai apskritai egzistuoja. Čia vadovaujamasi Tomo Akviniečio mintimi: Tas kas tiki atsitiktinumu, neigia dievo apvaizdą.
Toks požiūris irgi būdingas senosioms religijoms, t.y. niekas niekada nevyksta atsitiktinai, kiekvienas įvykis turi savo prasmę ir reikšmę, bei pasekmes. Na iš principo čia galima būtų paspekuliuoti chaoso teorijos temomis, bet nesiimsiu to daryti.

Anot Pragraf, teologijos protai ne iš kelmo spirti, ir toks jų žingsnis kai kam bus kaip smūgis į nugarą...

Ar aš taip kada sakiau? Teologai dažnai irgi prišneka nesąmonių. Nauji vėjai, naujos mintys. Kai kurios nesutampa su tikėjimo dalykais, tai tos mintys ilgainiui miršta (pvz. arijonizmas), kitos aplenkia savo laikmetį (pvz. meistas Ehartas), kitos padeda pamatus (pvz. Tomas Akvinietis). Taip, kad jei vienas teologas kažką pasakė tai nebūtinai bus tiesa.

[Vytautas]

Tiesiog esu koks esu ir viskas aplinkui yra kaip yra.

atsitiktinumas

Žinau aš tuos atsitiktinumus. Tiesiog man būna tik teigiami atsitiktinumai. Jau du metai kaip jokio neigiamo atsitiktinumo.  Buvo laikas buvo kitaip. Kuo labiau kalbu prieš dievą tuo daugiau teigiamų atsitiktinumų. Keistas tas jūsų dievas.  Bet matyt jo nėra, nes kažkada elgėsi kitaip.
Na jei įstatymų nėra tai sau gražiai ir laimingai gyvenam be dievo ir kaip norim be jokių garbinimų ir meldimosi ir iš viso galvojimo apie dievą, nes tai tiesiog neturi prasmės.

[paragraf 78]

Keista minčių seka pas tave panašiai kaip pas moteris:
Sakai jai:
-Pasitrauk žuvyte.
Ji galvoja:
-Jei aš žuvytė, tai aš lydekaitė, jei aš lydekaitė, pas mane yra dantukai,jei pas mane yra dantukai, tai aš šuo...
O tada visa gerkle rėkia:
-Žmonės, girdėjote, jis mane kale išvadino

[Sharikovas]

Zmonems dievo reikia del tu paciu priezasciu kaip ir kokaino, kad pajustu euforija. Jie netgi panasus, abu kainuoja ir abu kenkia sveikatai, tik kokainas greiciau veikia

[gidas]

Tas kas tiki atsitiktinumu, neigia dievo apvaizdą.

Ne apie laisvę šneka - visas cinkas "atsitiktinumo" įteisinimas. Girdėjau tą mintį neseniai per "Mažąją studiją" , kai kelios laidos buvo skirtos religijos ir mokslo santykiui. Kas šnekėjo nepamenu (berods mūsiškis teologas-dėstytojas), bet mintis užsifiksavo. Ar pats dasigalvojo ar kažką citavo negaliu pasakyti.
Pasirodo kasasi po pačiu Tomu Akvieniečiu - drąsus vyrukas

[Benamis]

Zmonems dievo reikia del tu paciu priezasciu kaip ir kokaino, kad pajustu euforija. Jie netgi panasus, abu kainuoja ir abu kenkia sveikatai, tik kokainas greiciau veikia

Kokia Dievo/g. kaina?

[a.t.sielis]

sau gražiai ir laimingai gyvenam

laimė laimei nelygi. visokių tų laimių būna. o šiaip, daug vargo šitoj žemelėj, ir nei vieno tas vargas neaplenkia.

---

Gidai, atsitiktinumas - tai neapibrėžtumas. O neapibrėžtumas kyla iš to, kad nežinom, ką lemia Kūrėjas, nes Jo lėmimai patys aukščiausi ir subtiliausi. Instrumentais jų nepagausi, net kvantus sunkiai pagauna

[Vytautas]

O neapibrėžtumas kyla iš to, kad nežinom, ką lemia Kūrėjas, nes Jo lėmimai patys aukščiausi ir subtiliausi. Instrumentais jų nepagausi, net kvantus sunkiai pagauna

Bet būnant atidžiam atsitiktinumams galima pagaut kampą  O jie realūs ir apčiuopiami. Ir jokios mistikos.

[Sharikovas]

Kokia Dievo/g. kaina?

Geras klausimas, bet as svarus, nevartoju 

[Benamis]

Keista... Jeigu sakai, kad Dievas kainuoja tai turetum ir kaina zinoti. Nes man jis kazkodel nemokamas.

[paragraf 78]

Zmonems dievo reikia del tu paciu priezasciu kaip ir kokaino, kad pajustu euforija. Jie netgi panasus, abu kainuoja ir abu kenkia sveikatai, tik kokainas greiciau veikia

Na jei tikintysis siekia euforijos tada jis kažkur ne ten nuklydo. Euforija ir tikėjimas yra nesuderinami dalykai. Žinoma, daug tokių kurie važiuoja ant emocijų, bet jie paprastai paviršiuku nuplaukia, o užgriuvus pirmai pasitaikiusiai negandai atsitraukia nuo tikėjimo. Šiaip dvasingumo teologija rekomenduoja vengti bet kokio jausmiškumo tikėjime, nes jis atitraukia nuo tikrojo dievo pažinimo.
Taip, kad vėl tu nepataikei bandydamas atspėti su kuo valgomas tikėjimas

[a.t.sielis]

Šarikovai, o kam žmogui reikalingas pasaulis?