Atminties perdavimas kitai gyvybei

[Master]

Makonelis (Maconnel) atliko eksperimentą su planarijomis. Pirmiausia jis išmokino šiuo gyvius instinktyviai vengti šviesos ir traktuoti ją kaip grėsmę (šviesoje jos būdavo paveikiamos elektros srove). Tada šias eksperimento dalyves sukapojo į gabalėlius ir sumaitino jas kitoms planarijoms, kurios šviesos nebijojo ir prieš tai eksperimente nedalyvavo.
Rezultatas buvo toks, jog tos planarijos taip pat nežinia dėl ko ėmė vengti šviesos. (Lyg būtų "suvirškinusios" informaciją)
Apie eksperimentą plačiau- http://en.wikipedia.org/wiki/Planarian#Biochemical_memory_experiments
Šiek tiek vėliau jau kito mokslininko Amerikiečio Džordžo Ungaro buvo atliktas vėlgi panašus eksperimentas. Šį kartą dalyvės buvo žiurkės prigimtinai nemėgstančios šviesos. Sąlygos buvo panašios: žiurkės patalpintos į erdvę, kurioje išskirtos dvi zonos (viena šviesti, kita tamsi). Tamsioje zonoje jos buvo veikiamos elektros šoku, todėl jos pamėgo šviesiąją dalį.
Šios pelytės vėlgi buvo nužudytos, o iš jų smegenų paruoštas serumas ir suleistas kitoms atsitiktinėms (prigimtinai nemėgstančioms šviesos) pelytėms, kurios po injekcijos ėmė daugiau būti šviesoje ir vengti tamsos.

Kaip manote ar tokia metodika galėtų būti kažkur pritaikyta ?
Ar tai nenusižengiama stereotipiniam manymui, kad žmogau sąmonė vienalytė, religijai?
Ar tai galima būtų laikyti savo sąmonės dalies perdavimu kitam organizmui?
Ką jūs aplamai manote apie tokią mintį?
Man dar kilo klausimas ar nebūtų galima to panaudoti perduodant žmogau instinktus žemesniąjai formai taip paskatinant jos evoliucija (kalbu apie žmogaus nekintamas reakcijas/refleksus)

[Benamis]

Rimtai idomi tema ir idomi naujiena, taciau kazkaip nematau nei skeptiku isikisimo nei tikinciuju nuomoniu

[Vytautas]

Čia viskas labai paprasta. Ką valgai tuo ir tampi. Todėl ir nevalgau mėsos.  Labai aiškiai pajaučiau tą perėjimą ir skirtumą. Tiesiog pasikeičia mąstymas, dingsta visokios baimės, tampi labai taikus. Viso to pritaikymas labai tiesioginis. Tiesiog žmonių pasikeitimas į teigiamą pusę. Bet žmonės valdo ne protas o skrandžiai  . Su religija tai neturi nieko bendro. Tiesiog taip yra.

[a.t.sielis]

Panašų dalyką nagrinėjome temoje apie organų transplantaciją

[Master]

Chm.... Tiesa ajurveda taip pat teigia, kad maisto būsena daro gan didelę įtaką jos valgytojui. Maistas augantis tamsoje, pernokęs žmogui sukelia apatiją , tingulį, depresiją, inertiškumą. Neprinokęs, aštrus maistas skatina emocijas, energiją ir taip toliau. Galbūt tikrai maistas mums perduoda dalį savo prisitaikymo, gyvenimo būdo informacijos. :? (Mastau, kad būtų galima ir daugiau pasakyti šia tema, bet šis požiūrio taškas ir pati pozicija ganėtinai visiems įgrysusi). Bet jo, ta būtų galima panaudoti praktiškai.

Ech sieli, apie viską visur diskutuota... (:
Nors man tai su organų transplantavimu mažai sietina, kadangi ten daugiau remiamasi tikėjimu na ir dnr informacijos perdavimu. O čia perduodami patys išmokti įgūdžiai..  (dabar mąstau gal būtent dėl to kai kurių bendruomenių atstovai vartoja savo lyderio išskyras :? (Arba ne)

[paragraf 78]

Čia viskas labai paprasta. Ką valgai tuo ir tampi. Todėl ir nevalgau mėsos.

Tai kodėl netampi daržove?

[Benamis]

Man rodos cia tik toks posakis Nereikia taip tiesiogiai to suprasti

[nereikalinga]

Įsčiose vaikui,nuo mamos irgi daug perduodama

[paragraf 78]

Man rodos cia tik toks posakis Nereikia taip tiesiogiai to suprasti

Na taip, posakis, bet jį vegetarai dažnai pateikia kaip aksiomą. Atseit iš gyvūno persiduoda kažkas neigiamo, o va iš augalo ne. Na bet man visuomet rūpėjo, kodėl iš karvės persiduoda kažkas gyvuliško, o va iš morkos niekas morkiško nepersiduoda

[Master]

Chm...
Na ne tik vegetarai (: Apie tai šneka visi, kam bent kiek aktuali mityba.
Nors visgi teorijų kodėl ir kaip daroma įtaka, beeegalės (: (nebeaišku kurias galima priimti rimtai, o kurios tik pritemptos ar įklijuotos hipotezės).
Nors aš to rezultatu įsitikinusi praktiškai.
Pirmiausia gyvūninės kilmės maiste yra daug hormonų, todėl jie akivaizdžiai daro įtaką organizmui. (sakoma, kad mintantys gyvūninės kilmės maistu agresyvesni, galimas daiktas, kad būtent dėl to)
Aplamai bet koks maistas keičia žmogaus charakterį ir elgesį. To negalima nuneigti, nes viskas yra biologiniai procesai. Maistas daro įtaką fiziniam kūnui, o šis emociniam. Tas pats žmogus pakeitęs mitybą gali pakeisti savo gyvenimo būdą, charakterį, išvaizdą kardinaliai. Ir tai elementaru.
Pavyzdžiui pradėjus vartoti daugiau cukraus žmogus trumpam įgaus daugiau energijos, tačiau po kurio kai reikės viską apdoroti energijos neteks dar daugiau. Tai sukels staigų energijos amplūdį, o tada visišką energijos deficitą, kuris pareikalaus dar greitų angliavandenių. Šitaip atsiras priklausomybė, nuotaikų svyravimai (džiaugsmas, apatija, depresija).
(ir taip su bet kokiu maistu)
Neišmanantys biologijos, gali remtis tikėjimu ir irgi neprašaus . Ajurveda labai panašiai kalba apie došas.
Šiaip Paragrafe, persiduoda iš morkos morkiškumo .... Apie tai kalba  vėlgi ta pati ajurveda. Įtaka organizmui bus priklausoma nuo morkos kurią suvalgei būsenos (jau minėjau). Pusžalės (skatins radžą. T.y emocionalumą, kovojimą ir kančią, pasenusios inertiškumą, tingumą, depresiją, natūralios sukels vidinę harmoniją....)

[a.t.sielis]

Temoje apie atminties perdavimo anomaliją transplantavus organus kaip tik kalbėjom apie tai, kad substancijos gali pernešti mentalinius įspūdžius/įspaudus, kad gali būti kitas, sakykime, "astralinis" dalykų klodas. Pvz. fizinis maistas, kartu su savim gali neštis mentalinės plotmės įspaudus, kuriuos paliko maisto šaltinis, maisto gamintojas; tas, kas kontaktavo su maistu; kas jį valgė.

Pavyzdžiui, esu skaitęs iliustruojantį/pamokantį pasakojimą, kad [spoiler]kartą buvo klajojantis sadhu, kurį kaimietis pasikvietė į savo namus pavalgyti ir pernakvoti, nes buvo šaltas oras. Kamiečio šeima jį pavalgydino. Ryte sadhu anksti atsikėlė, kaip buvo pratęs. Susirinko kaimiečių antklodžių, surišo į ryšulį, prikrovė auksinių papuošalų iš jų namų, ir išėjo. Po kurio laiko, jis sukalbėjo savo ryto maldas, tada pasižiūrėjo - "ką aš čia nešuosi, kam man to reikia", "kodėl mano polinkiai staiga pasikeitė?", ir apsisuko atgal, grįžti į kaimą ir sugrąžinti viską.
Tuo tarpu kaimiečiai prabudo, ir pamatė, kad buvo apvogti. Jie suorganizavo vagies paiešką. O sadhu vidurdienį sugrįžo į tą kaimą. Žmonės pradėjo jį kaltinti - "tu vagis!, tuoj primušim tave!". Bet vienas vyresnis kaimo žmogus pasakė: "nemuškite jo, jis pats sugrįžo".

Tada tas žmogus, kuris buvo apvogtas, paklausė sadhu: "kodėl tu mus apvogei". Šis paklausė: "tas maistas, kuriuo mane valgydinai, iš kur jį gavai?"

Žmogus atsakė: "vienas žmogus atėjo ir man jį davė". Sadhu pasakė: "kas jį davė? tai buvo vogtas maistas, ir kadangi tu man jo davei, mano prigimtis išsikreipė ir tapo kaip vagies ir iš pavogiau tavo daiktus" Kai maisto įtaka praėjo, sadhu atsipeikėjo, ir vėl tapo tyras.[/spoiler]

---

Kalbant apie tai, kodėl žmonės valgantys daržoves, netampa kaip daržovės O ką, gal šiek tiek ir tampa. Daržovės labai ramios Kas nors gali sakyt: "nu, tu kaip koks daržovė"

Galima rasti visame tame gilesnių įžvalgų, kas siejasi su šios temos pradžioje įvardintais tiriamais fenomenais. Jeigu įspūdžiai, susiję su šviesos tamsos patyrimais, persiduoda. Tai, ta pati ne viena kartą girdėta mintis, kad nužudyto gyvūnų baimė ir skerdikų agresija sueina į mėsą, irgi turi racijos. (Daržovės irgi yra žudomos, bet ten baimė ir agresija daug mažesnio intensyvumo).

Kalbant apie maisto rūšis pagal poveikį (tamsos, aistros, gerumo/dorumo), tai galima pamąstyti, kad panašiai kaip kompiuteryje grojant vieną ar kitą video failą, informacijos sandara yra kiekybiškai vienoda, bet vienoks filmas gali daryti mums vieną emocinį poveikį, o kitoks filmas - visai kitokį. Nors kompas yra tas pats, ir informacijos srautas yra iš tos pačios medžiagos sudarytas - bitai, baitai, elektriniai impulsai kompe. Bet tai, ką perneša tie visi baitai ir bitai, skiriasi aukštesniame lygmenyje - jie koduoja skirtingus vaizdus ir garsus, o skirtingi vaizdai ir garsai koduoja tai, kokius jausmus ir mintis į juos sudėjo scenarijaus autoriai, režisieriai, operatoriai, aktoriai. Taip gali būti ir su maistu - jo fizinė-cheminė kompozicija yra kaip ir iš tų pačių medžiagų (atomai, molekulės, baltymai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos, ir kt.), bet ką ta kompozicija perneša aukštesniais kompozicijos lygmenimis, kaip tie visi maisto produktai buvo sukurti - kokį poveikį daryti?

Vartojant alkoholį, apsvaigstama, vartojant haliucinogenus, bus haliucinacijų. Vartojant kavą, kofeiną, energetinius gėrimus - bus energijos suaktyvinimas. Taigi, nėra didelių abejonių, kad maistas veikia visą organizmą ir protą. Vaistažolės gydo, o nuodai gali užmušti.

Todėl maistas vedų civilizacijos žinių aruode ir suskirstytas pagal poveikį protui. Tas maistas, kuris slopins organizmo protines ir fiziologines funkcijes, ves organizmą į apatiją priklauso vienai grupei. Tas, kuris dirgins, skatins hiperaktyviai veiklai, aršioms emocijoms, aistroms - priklauso kitai grupei. Ir tas, kuris padės organizmui gerai ir tvarkingai funkcionuoti, duos sveikatą, užtikrins sąlygas ramiai ir harmoningai protinių savybių raiškai, priklausys geriausiai grupei.

Manyčiau, jeigu būtų daromi tokie platūs tyrimai, maistus mokslininkai sugebėtų suskirstyti į tokias ar kitokias grupes. Dabar jie daromi, bet nėra išsamūs ir kompleksiški, daugiau sporadiški. Pvz. tiriamas šokolado poveikis, ir pan.

Kaip manote ar tokia metodika galėtų būti kažkur pritaikyta ?

Kai kur sąmoningumo perdavimo principo išmanymu paremti elgesio būdai taikomi, pvz. dvasinėse praktikose.

Ar tai nenusižengiama stereotipiniam manymui, kad žmogau sąmonė vienalytė, religijai?

Ne, nes sąmonės reiškiniai turi daug klodų, daug elementų. Siela, šiapusinis identitetas, suvokimas, mąstymas, emocijos, jutimai.

Sielos (t.y., amžino grynojo sąmoningumo) nepaveiksi ir nepakeisi, bet ir jos veikla būna užgožta ir nežinoma šiame pasaulyje. O tie šiapusiniai dangalai - identitetas, suvokimas, mąstymas, emocijos, jutimai - sąveikauja su aplinka ir nuolat kinta.

Ar tai galima būtų laikyti savo sąmonės dalies perdavimu kitam organizmui?

Kažko iš savo sąmonės reiškinių, iš mentalo. Paprastas principas: kaip sakoma, "su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi". Pabendraujam su kuo nors, ir jaučiam poveikį. Tai kodėl tada kitos substancijos (ne tik garsas ir vaizdas) negalėtų perduoti poveikio?