Likimas

[Supera]

Jeigu nebūtu karo nebūtu ssrs kurioje reikėtų atlikti praktiką ir mokytis būtent tą profesiją kurią mokėsi gyvendama ssrs sudėtyje ko pasekoje tavo mama būtu priėmusi sprendimus lėmusius kad nebūtų susitikta su tėvu ir tu nebūtum gimęs.

Pataisysiu, aš mergina
Bet pagal tokią logiką, jei nebūtų į žemę atsitrenkęs meteoritas ir nebūtų išnykę dinozaurai, nebūtų iš vis tada žmonių

[varpainis]

Aisku del nesekmiu visada lengviau apkaltinti likima, nei save pati.

[.L.U.T.H.O.R.]

Ir kas iš to Tu to vistiek nežinotum, nes tavęs net nebūtų kaip tokio

Tas ir iš to , kad tu gimei ir esi koks esi likimo dėka

Čia tas pats kaip su tais spermatozoidais, kokia maža tikimybė, kad tas vienas spermatozoidas susiliejo ir gimei tu Likimas tikriausiai Kad ir kas nutinka vistiek gimsti tu O labiau iš dvasinės pusės, tai tu pasirenki pats kur ir kada gimti. Dėl visko gali kaltinti tik save, o ne kitus ar likimą, likimą sau pats pasirašei jau seniai.

[lexx]

Sena liaudies išmintis sako, Kiekvienas žmogus yra savo likimo kalvis.
Bet jeigu mes esam tik programos (kaip sako Vytautas) kurias kažkas valdė o dabar ne, ar tai reiškia, kad tie "programuotojai" dievai, mums leido patiems dabar kurti savo (programas) likimus.

[Supera]

Šeip iš esmės mes ir esam patys atsakingi už savo likimą, to paprasčiausias pvz yra mokslas, gerai mokinsies įstosi į univerą, blogai mokinsies neįstosi, eisi gatvių šluot, kaip maniškiai sako xD

Dar yra ta versija, kad likimas nulemtas, kad kažkas didelio nutiks,ir tu to neišvengsi, bet mažus dalykus gali keist, už juos esi pats atsakingas.

[Nieksas]

Ir kas iš to Tu to vistiek nežinotum, nes tavęs net nebūtų kaip tokio

Tas ir iš to , kad tu gimei ir esi koks esi likimo dėka

Čia tas pats kaip su tais spermatozoidais, kokia maža tikimybė, kad tas vienas spermatozoidas susiliejo ir gimei tu Likimas tikriausiai Kad ir kas nutinka vistiek gimsti tu O labiau iš dvasinės pusės, tai tu pasirenki pats kur ir kada gimti. Dėl visko gali kaltinti tik save, o ne kitus ar likimą, likimą sau pats pasirašei jau seniai.

Būčiau rinkesis kur gimti būčiau pasirinęs vakarus arba Japonija manau

[Nieksas]

Šeip iš esmės mes ir esam patys atsakingi už savo likimą, to paprasčiausias pvz yra mokslas, gerai mokinsies įstosi į univerą, blogai mokinsies neįstosi, eisi gatvių šluot, kaip maniškiai sako xD

Dar yra ta versija, kad likimas nulemtas, kad kažkas didelio nutiks,ir tu to neišvengsi, bet mažus dalykus gali keist, už juos esi pats atsakingas.

Būtent mažus dalykus o ne esminius. Pavyzdžiui mes nieko negalėsim padaryti jei iš dabartinės krizės Ukrainoje išsivystis ww3 (tfu tfu tfu kad neprišnekėčiau tik ) manau sau niekas neplanuojame tokio likimo , bet jeigu taip nutiks gali būti jog dalis šio forumo dalyvių žus arba liks invalidai likusiam gyvenimui kad ir kaip nenorim tai koreguotu mūsų planus . Tai ir yra tas likimas apie kurį šneku . Tačiau dėl mažų , kasdienių dalykėlių manau tu teisi

[Master]

Kažkas čia paminėjo karmą. Aš manau, kad karma yra veiksmo atoveiksmis egzistuojantis pasąmonėje. Žmogus visada susikuria sau tai, ko jis mano esantis vertas ir kas jo galva būtų jam teisinga. Todėl karma vistiek priklauso nuo žmogaus ir yra nesąmoninga.
Likimas mano galva tik graži sąvoka. Visada manau, jei nebūtų kažko, jo vietą užimtų kažkas kitas. Todėl viskas įeitų į likimo sąvoką. Nebūtų Superos tėvai susitikę, jie būtų taip pat sėkmingai sukūrę savo šeimas ir tai taip pat būtų traktuojama kaip likimas.

[idenmeyou]

Tikinčiajam yra naudinga viską primesti likimui, taip jis nusimeta nuo pečių šiek tiek savo atsakomybės. Jei tikėsi, kad Dievas visagalis ir jis turi tau planą, tai iš to, bet kokiu atveju išeina taip, kad žmogui Dievo keliai nežinomi, bet Dievui žmogaus keliai žinomi kuo aiškiausiai. Gali atsirasti dilema, kurioje žmogus neva gali rinktis situacijoje variantą ir taip pakreipti savo ateitį viena ar kita kryptimi, bet Dievas jeigu yra visagalis, visos tos kryptis jam yra žinomos, o jo labiau jis turėtų žinoti ką tu pasirinksi tuo metu iš tų kelių krypčių jeigu jos tik yra.
Jei Dievą laikysime visagaliu, kaip bebūtų jis visada žinojo, žino ir žinos kaip mes pasielgsime, jo atžvilgiu mes lyg mechanizmas tam tikru metu egzistuojantis ir pakeičiantis pozicijas, gyvenimo kryptis, bet jam tas mechanizmas aiškus ir jo atžvilgiu jis pats supranta numatęs ateitį, kad žmogus kitaip nepasielgs ir iš išplaukia, kad žmogus nepasirenka laisvai, be niekieno priežiūros, gal net pačių visagalio veiksmų.

[Nieksas]

Tikinčiajam yra naudinga viską primesti likimui, taip jis nusimeta nuo pečių šiek tiek savo atsakomybės. Jei tikėsi, kad Dievas visagalis ir jis turi tau planą, tai iš to, bet kokiu atveju išeina taip, kad žmogui Dievo keliai nežinomi, bet Dievui žmogaus keliai žinomi kuo aiškiausiai. Gali atsirasti dilema, kurioje žmogus neva gali rinktis situacijoje variantą ir taip pakreipti savo ateitį viena ar kita kryptimi, bet Dievas jeigu yra visagalis, visos tos kryptis jam yra žinomos, o jo labiau jis turėtų žinoti ką tu pasirinksi tuo metu iš tų kelių krypčių jeigu jos tik yra.
Jei Dievą laikysime visagaliu, kaip bebūtų jis visada žinojo, žino ir žinos kaip mes pasielgsime, jo atžvilgiu mes lyg mechanizmas tam tikru metu egzistuojantis ir pakeičiantis pozicijas, gyvenimo kryptis, bet jam tas mechanizmas aiškus ir jo atžvilgiu jis pats supranta numatęs ateitį, kad žmogus kitaip nepasielgs ir iš išplaukia, kad žmogus nepasirenka laisvai, be niekieno priežiūros, gal net pačių visagalio veiksmų.

Aš nesakiau jog kas nors tau nulemia gyvenimą. Aš minėjau jog viskas vyksta spontaniškai angl random

[idenmeyou]

Niekšai, neprieštaravau tau, tavo ankstesnėse žinutėse, gal ne taip supratai.

Laisva valia baigiasi tada, kai prasideda žmogiškieji instinktai, kol jie nepasireiškia, tol galime suteikti laisvai valiai meniško grožio, bet ankščiau ar vėliau nuolatos susiduriame su žmogiškaisiais prigimtiniais instiktais, įpročiais. Tokių yra labai daug ir visų nevardinsiu, bet kelis paminėsiu, kad ir žmogaus noras valgyti, šlapintis, miegoti. Atrodo kitaip ir negali būti ,tie dalykai natūralūs ir žmogus pats pasirenka kada jam valygti, eiti į miegoti. Bet ką visa tai parodo, tai parodo, kad žmogus veikia pagal savo įgimto organizmo sistemą, kuri perduoda signalus, kad tarkime žmogus išalko, gi ne pats žmogus sugalvoja, kad dabar jis yra išalkęs arba priešingai nenori valgyti. Gali žmogus kentėti, bet visvien prispirs jį pasysioti ir organizmui jis niekaip nepasipriešins, net bent gali kentėti kol sprogs puslė, o tai visvien prives prie tam tikros iš anksto numatytos organizmo reakcijos.

Net nereikia žiūrėti toli kaip žmogus priklausomas nuo kitų valios, tarkime, kad ir galingų pasaulio valstybių vadovų arba kažkur netoli skriejančio kosminio kūno, kuris nežiniai kada gali atsitrenki į Žemę ir viską išnaikinti, nereikia žiūrėti taip toli, galime rasti ir buityje laisvos valios paneigimo principų.

[time]

( Manau ) Likimas yra priklausomas nuo praeities įvykių įsisamoninimo gebos ir pasekmės žinojimo. Kada yra raiškiai suvokiama aplinka pasidaro gerai suvokta - ji užsifiksuoja ir išsisaugoja neterminuotai. Iš to bandoma vedžioti, išrasti tikėjimus, įsitikinimus, kurie apsprendžia galimus ateities įvykius. Neretai tai supainiojama su intuicija. Intuicija yra kažkoks neaiškus žinojimas ir jis nesužinotas lieka net po įvykio. Todėl, kad jis neužsifiksavo, neišsisaugojo.

Intuicija nevisada būna suprasta teisingai. Kartais žmogus suvokia labai artimą intuicijai jausmą pavadinimu atsitiktinis įvykis. Atsitiktinis įvykis yra suplanuotas įvykis ir yra tik vienas iš daugelio galimų įvykti. Tačiau, kaip ir betkuris įvykis - atsitiktinis įvykis įvyksta suplanuotas.

Tačiau, visa teorija ir žinojimas kaip atsiranda atsitiktiniai įvykiai iš daugelio galimų. Spėliojimas ir rinkimas įvykių baigčių veda link susipainiojimo. Visos šios teorijos tikslas yra paremtas galutinai supainioti ir pabaiga išlieka nežinoma.

Tačiau imtis ar sudaryti nežinomas sau sistemas niekam neparanku. Visi nori žinoti tikimybių skaičius, objektų skaičius ir galimybes. Tai tik racionalus kelias sužinoti kiek buvo galimybių. Jei nenutinka tokios galimybės dėl to niekas nesuka galvos.

Likimas yra ne atsitiktiniai įvykiai, jis neskaičiuojamas įvykių tikimybėmis ar baigtimis - jis yra tik vienas. Daugiau baigčių nėra kaip viena. Likimas ateina iš ateities žinojimo ne speliojimo.