Bažnyčia, cerkvė, ir KGB

[a.t.sielis]

Ryšium su puoduko klausimu apie KGB, būkim biedni, bet teisingi... Pripažįstant krikščionių nuopelnus kovoje su komunizmu ir sovietizmu, yra ir kita pusė.

http://vilniaus.diena.lt/naujienos/pasaulis/ekonomika-ir-politika/baznycia-ir-kgb-527682

Beveik visą Rusijos dvasininkiją išnaikinęs Josifas Stalinas per Antrąjį pasaulinį karą represijas pristabdė, o suvokęs religijos svarbą paprastų žmonių gyvenime, nutarė pasinaudoti Ortodoksų bažnyčia stiprindamas kontrolę. Tuo metu okupuotose Baltijos šalyse ir visoje Rusijoje slaptu įsakymu tūkstančiai NKVD (vėliau KGB) karininkų tapo vienuoliais.

To nepakako. Tikrieji dvasininkai taip pat buvo verčiami pranešinėti apie religines įstaigas lankančių žmonių nuotaikas, apie pokalbius už uždarų durų. Ką ir kalbėti apie išpažinties paslapties išsaugojimą. Žmonių pasitikėjimas Bažnyčia smuko.

Niekas nesiginčija, kad patriarchas buvo tikras savo šalies patriotas. Už tai Aleksijus II įvertintas dar būdamas gyvas: tapo Rusijos patriarchu, gavo nemažai valstybės apdovanojimų. Tačiau tikruosius dvasininko ir vienuolio nuopelnus žino tik garsiosios KGB tradicijų tesėja - Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST), kuriai, kaip ir jos pirmtakei, jis ištikimai tarnavo ilgus metus.

Kad jo ryšiai su FST ypatingi, galima suprasti vien iš to, jog Aleksijus II palaimindavo visus tuomečio prezidento ir buvusio šios tarnybos karininko Vladimiro Putino sumanymus. Jis net pašventino Maskvoje atstatytą ČK (KGB pirmtakės) steigėjo Felikso Dzeržinskio biustą, atidarė Maskvoje Šventos Marijos cerkvę, skirtą specialiai FST darbuotojams.

Pasak šiuo metu Kanadoje gyvenančio profesoriaus Jurijaus Malcevo, Aleksijaus II ir jo bendražygių pagalba Rusijos Ortodoksų bažnyčia iš persekiojamos institucijos virto integralia valdžios dalimi. Tikriausiai todėl Aleksijus II 1988 m. slapta buvo apdovanotas KGB medaliu.

"Sausio 25 d. Kristaus Išganytojo katedroje po liturgijos prasidės Archijerėjų soboro pirmasis posėdis. Paskui pagal Rusų ortodoksų bažnyčios įstatus vyks Visos bažnyčios soboras", - sakė metropolitas Kirilas, įvardijamas kaip vienas pagrindinių kandidatų į patriarcho postą.

Yra ir kitų pretendentų, tačiau, kaip dienraščiui teigė atskleisti savo pavardės nepanoręs religijų istorikas, laimėtoją nulems FST.

"Ši organizacija nenorės paleisti iš rankų Bažnyčios. Neabejoju, kad laimės hierarchas, susijęs su FST, kitaip tariant, jų kandidatas, - teigė jis. - Rinktis jie tikrai turi iš ko." Tai patvirtino ir profesorius J.Malcevas. Anot jo, daugelis Rusijos dvasininkų bendradarbiavo su KGB. O "buvusiųjų", kaip kadaise pareiškė V.Putinas, nebūna.

http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2007~1367163393375/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content

Istoriko A. Anusausko manymu, bendradarbiavo maždaug pusė šimto kunigų (Juzikevičiūtė, Petkevičiūtė 2007 :18). Dalis kunigų apie savo ryšius su KGB pranešė Liustracijos komisijai, tačiau, matyt, ne visi. Veiklos vertinimo tarpžinybinė (Liustracijos) komisija savo ruožtu kol kas viešai atskleidė dviejų kunigų, slapta dirbusių KGB agentais, bet neprisipažinusių, pavardes: Grūškalaukės parapijos (Kretingos r.) bažny­čios statytojas A.Bunkus ir jau nekunigaujantis skandalingai pagarsėjęs Nemenčinės bažnyčios klebonas R. Jakutis (agentas Neimanas).

http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/kunigu-sutanos-slepia-praeities-nuodemes-39273

Neoficialiais duomenimis, su komunistinėmis saugumo tarnybomis bendradarbiavo apie 15 procentų Lenkijos katalikų bažnyčios dvasininkų. Panašūs mastai fiksuoti ir kitose sovietinio lagerio valstybėse.

http://viluckas.lt/jei-kunigai-nesugriove-baznycia-tikrai-dieviska/

Svarbu pažymėti, kad sovietinės okupacijos palikimas yra itin skaudus kalbant apie dvasininkiją. KGB kontroliavo jaunuolių priėmimą į seminariją, tad kunigais tapo nemažai paprasčiausių vidutinybių. Nėra jokių žinių, kiek jų buvo sutikę bendradarbiauti su KGB. Tik pastarąjį dešimtmetį, kai po studijų užsienyje sugrįžo kunigai, pagerėjo parengimo seminarijose kokybė.

http://www.delfi.lt/news/daily/world/kremliaus-palankumas-staciatikiu-baznyciai.d?id=16825652

Vienas iš klausimų galimai diskusijai būtų toks: jeigu rusų stačiatikių cerkvė susijusi su KGB ir Putino FST, ir tarnauja šioms struktūroms, kam tarnauja šios cerkvės pamokslininkai ir bendradarbiai?

[Sharikovas]

Baznycia yra biznis, kazkur esu skaites, kad rusu cerkve laiko visa degtines bizni (eksporta/importa) savo rankose, savaime suprantama nemokant nei kapeikos mokesciu. Zinoma Putinas i tai ziures pro pirstus tol kol jam tai bus naudinga.

[a.t.sielis]

Persekiota SSRS laikais, dabar cerkvė tiesiog klesti, tiesa, ne tiek dvasiškai, kiek ekonomiškai. Dar Borisas Jelcinas leido dvasininkams per metus be muito įsivežti 50 000 tonų cigarečių. Šiandien naudodamiesi sumažintais muitais popai gabena į Rusiją ir alkoholį bei automobilius. Todėl jau 2000 metais cerkvė buvo tokia turtinga, kad dvasininkai įkūrė Stačiatikių banką, paskui dar ir "Prosvet" bei Kristaus išganytojo soboro bankus.

http://www.delfi.lt/news/daily/world/kremliaus-palankumas-staciatikiu-baznyciai.d?id=16825652#ixzz2w28hHxIJ

Lieka tik palinguoti galvą: kas visai svaigalų atsisako, o kas iš jų pelnosi...

[Supera]

Ir pas mus bažnyčios versliuką suka. Per žinias net skelbė, kad ant durų kainoraštis kabo, kiek už vestuves ar krikštynas reikia pakratyt piniginę, neduosi litų nebus vestuvių, štai kokie mūsų sielų ganytojai
Asmeniškai galvoju, kad jei jau sugeba verslą daryt, tai ir valstybei mokesčius mokėt irgi galėtų, biudžete deficitas pasikamšytų.

[paragraf 78]

Taip, bažnyčia turėtų mokėti mokesčius, o kunigai gauti normalias algas ir pensiją, kaip kad Belgijoje yra

[a.t.sielis]

Kiek pamenu, Lietuvoje kunigai gauna algas (turėjau reikalų su kunigo dokumentais kai dirbau finansų įstaigoje), ir Sodra už juos mokama berods.

[Supera]

Tai valdžia galėtų vietoj mokesčių didinimo apmokestint bažnyčią, juolab, kad ir Konstitucijoje parašyta, jog nėra valstybinės religijos. Vadinasi visas religines organizacijas apmokestini.

[a.t.sielis]

Supera, kokiu mokesčiu apmokestinti? Bijau, kad žmonės, aukodami Dievo tarnams, nesutiks, kad iš tos aukos mokesčiai dar būtų išskaičiuoti valstybei.

[paragraf 78]

Na taip, jie gauna algas, bet tų pinigų kurie ateina į bažnyčią niekas nekontroliuoja, tad dalis sau pasididina algas ir bažnyčios iždo. Juk kunigas nori turėti geriausią telefoną, kietą mašiną, o laisvalaikiu pas mergas palėkti. Tam reikia pinigų.
Žinoma, ne visi tokie, bet dalis taip ir gyvena, lobdami iš aukų. Sistema supuvusi šiuo klausimu

[Supera]

Jeigu jau ant bažnyčios durų kainoraštis kabo, tai pelno mokesčiu .
Pritariu paragraf, mano miesto kunigėlis su limuzinine audine laksto ir kartais taip "pamiršta" į vestuves atvažiuot (per TV seniai seniai rodė), nekalbu apie jo namą, mergas ir jo vaikus.

[a.t.sielis]

Galėtų įvesti neturto reikalavimus. Kad negali turėti turto, didesnio negu tokia tai suma. Automobilių parkas galėtų priklausyti vyskupijai, ir formuojamas vyskupo nuožiūra.

[varpainis]

Galėtų įvesti neturto reikalavimus. Kad negali turėti turto, didesnio negu tokia tai suma. Automobilių parkas galėtų priklausyti vyskupijai, ir formuojamas vyskupo nuožiūra.

Nesamone taip, kodel kunigas negali gerai gyventi? Tegu susimoka mokescius, kaip ir visi pajamas gaunantys pilieciai ir nors ir su nauju bentley`iu vazineja, o savaitgaliais nuosava jachta plaukioja.

[Supera]

Bet, tokiu atveju, kyla dar vienas klausimas:  kokia save gerbianti bažnyčia, tiksliau jos vadovai sutiks su neturto reikalavimais? Jokia, išskyrus protestantus, nes jie ir taip nesiekia turto, bent jau architektūriniu ir interjero aspektais.

[a.t.sielis]

Yra tokių protestantų pamokslininkų, kad ojoi, kiek milijonų jie turi.

Varpainis uždavė klausimą: kodėl kunigas negali gyventi gerai (su mintim, pasiturinčiai arba prabangiai).

Gal ir gali, kodėl ne. Kai kuriems, pagal jų sąmonės lygį, to natūraliai reikia.

Na, gal tada reiktų atskirti aukas: vienas aukas galėtų žmonės aukoti bažnyčiai, o kitas - asmeniškai kunigui. Tada, jeigu jis iš tų aukų sukaupia turto, viskas kaip ir sąžininga.

Bet pagal evangelijų idealus, "turtingam sunku patenkti į Dievo karalystę". Berods, pačių pirmųjų krikščionių turtas buvo bendruomeninis, asmeninio turto jie neturėjo.

Šiaip yra dvi strategijos: viena, kad žmogui turto reikia tiek, kad jam būtų ramu ir visi poreikiai būtų išpildyti. Tada jis sau ramiai užsiima religijos praktika. Kita - savanoriškas neturtas ir skurdas, kai aukštesnėse dvasios pažangos pakopose, žmoguje iškyla nedirbtina, bet spontaniška atsižadėjimo nuo materialaus pasaulio nuotaika ir sugebėjimas būti patenkintam minimaliais poreikiais.

Na, čia panašiai, kaip jeigu skrandis susitraukęs, tada daug valgyti nesinori, žmogus ramus ir patenkintas mažu maisto kiekiu, o jeigu žmogus daug valgė ilgą laiką, tai skrandis išsiplėtęs, ir tada jeigu nepavalgys kažkokio kiekio, bus sutrikdytas ir praras ramybę.

[paragraf 78]

Supera, pas protestantus yra klestėjimo doktrina, vadinamoji prosperity, kurios esmėje yra tikėjimas, kad kuo daugiau tave dievas laimina, tuo daugiau pinigų turi, taip kad protestantų pastoriai (žinoma ne visi) gyvena dar geriau nei tie kunigai apie kuriuos kalbame.
Kita vertus svarbu yra ne neturtas, kaip toks, o teisingumas. Močiutė ne tam aukoja grąšius, kad kunigas už juos gerai gyventų. Toks kunigas elgiasi nemoraliai. O kas dėl kainynų, tai reikia apie tokius kunigus vyskupui pranešti, nes jie neturi teisės kainynus nustatinėti