Dvasinio pakilimo amžius

[a.t.sielis]

Palyginimas yra palyginimas, jis perduoda dvasinės realybės esmes.

Pacituok dar tas vietas, kur pirmieji žmonės išmetami iš rojaus, ir pasmerkiami maitintis dulkėmis ir prakaitu ar pan., ir apie gimtąją nuodėmę iš katekizmo, gal tada geriau vienas kitą suprasim

[Vytautas]

Žmogus turi dvi pareigas: pasirūpinti kūnu, ir pasirūpinti siela.

Siela rūpintis nereikia ir neįmanoma. Ji puikiausiai egzistuoja ne materialiame lygyje ir kaip esu ne kartą minėjęs iš praktinės patirties ji dar padeda pasirūpinti kūnu kritiškais atvejais. Maža to per nuojautą padeda priimti optimalius sprendimus. Reikia susidomėti kūną valdančiu "aš" ir jį tobulinti, padaryti artimu, harmoningu  sielai. Tiesiog paprastai reikia save transformuoti į tikrą žmogų, o ne ką nors kitą. Pats tobulinimas taip pat gan paprastas: jokių žalingų įpročių pirmiausiai, prisirišimai prie materijos būtini bet pakankami ir laikytis laisvos valios principų - mano laisvė negali būti niekam prievarta. Viskas. Tik tiek. Super paprasta ir jokių gudrių išvedžiojimų, tikėjimų ar dar kokių nesąmonių. Ir jokių mokytojų. Apie kūrėjus galima ir negalvoti. Vis tiek jie nesikiša. Tai mūsų pačių kelias ir niekas kitas jo nenueis ir nepadės nueiti, nes tiesiog taip reikia gyventi. Čia nėra nei ką , nei kaip padėti, ar mokyti. Kadangi paprasta tai savaime aišku kiekvienam. Tik ieškoma pasiteisinimų kaip to nedaryti ar šiaip tingima save suimti į rankas. Bet kiekvieno asmeninis reikalas. Tobulėjimui amžinybė.

[a.t.sielis]

Mokytojų nereikia, bet Vytautas moko

[Vytautas]

Neturiu nei vieno pasekėjo jokia prasme. Tik pasakau kaip yra. Iš kitos pusės sukuriu galimybę kitoms sielom "užvesti" savo "aš" ant reikiamos informacijos. Savo laiku su manimi taip buvo dirbama. Bet visumoj jokiais mokymais neužsiimu. Šiaip padiskutuoju. Iš tikro atrodytų net pati keisčiausia žemiška informacija kartais savyje turi kokią smulkmeną tau reikiamos informacijos.  Supratimas tai kaip taisyklė vaikšto iš paskos.
Ir dar. Iš tikro tikrasis mokytojas yra mūsų siela. Ji yra tarsi etalonas ko reikia pasiekti. Savo ruožtu ji mus užvedinėja ant kelio. Bet kad kažkaip sureaguot į jos vedimą reikia pirmiausiai būti absoliučiai "švariam". Kitu atveju žmogus esi nepastabus. O pats vedimas yra labai subtilus ir nesuvokiamas. Pvz nei iš šio nei iš to į kažką atkreipi dėmesį. Iškyla klausimas kodėl aš tai matau. Ką man norima tuo pasakyti. Tik neriekia nieko suabsoliutinti. Viskas vyksta natūraliai.
Taip kad net techniškai kitam žmogui nėra kaip būti mokytoju. 

[a.t.sielis]

Jeigu aiškini kitiems, kaip kas yra (pasaulyje, visatoje), kitas žodis tam pavadinti - mokai. Va, tu rašai čia, ir mokai kitus apie tai, kaip kas yra pagal tave.

Jeigu mokytojų nereikia, tavęs irgi nereikia, švytuoklės nereikia, ir tavo sielos nereikia

[Vytautas]

Jeigu mokytojų nereikia, tavęs irgi nereikia, švytuoklės nereikia, ir tavo sielos nereikia

Šitoj vietoj esi visiškai teisus  Mokymo procese aš niekas ir tikrai nereikalingas. Viskas įvyks ir taip.

[slapiaslietus]

Sveiki, Vytautai,

atsiprašau, kad įsiterpsiu.
Norėjau tik paklausti, kas tas "aš", kuris:
užsiima kūno remontu,
kuris sprendžia ką ir kaip daryti,
bet svarbiausias kalsuimas, kaip tas "aš" tame "aš" (t.y. savyje) atskiria (pastebi) sielą, kuri perima kūno valdymą ir pan.

Dėl žmogaus gelbėjimo tai kūrėjų galimybės pakankamai savotiškos. Iš tikro nieko nebus be paprasčiausio paprašymo. Kūno "remontu" taip pat neužsiima. Normaliai nemirtingam žmogui tai neturi prasmės. Žodžiu kūno - automobilio priežiūra pilnai patikėta "aš". Ką ir kaip daryti sprendžia pats žmogus. Kritiškais atvejais kad išgelbėti kūną jo valdymą perima siela. Ji taip pat suinteresuota tuo pasirūpinti. O kūrėjai čia ne prie ko. Čia grynai iš praktinės patirties. Kad buvau saugomas nuo kažko neigiamo čia jau atskiras specifinis reikalas.

[Dejavu]

Vytauto informacija yra unikali nes niekur as panasios informacijos negirdejau ir neskaiciau o skaiciau ir girdejau nemazai todel as ja nepasitikeciau kadangi arciausiai tiesos informacija turi kartotis per skirtingus saltinius mano manymu. Visos knygos mokancios metafizikos yra panasios bet pateikiama informacija eina per to zmogaus prizme taip kad reikia susirasti autoriu kurio informacija tau labiausiai artima sirdziai

[Vytautas]

Sveiki, Vytautai,

atsiprašau, kad įsiterpsiu.
Norėjau tik paklausti, kas tas "aš", kuris:
užsiima kūno remontu,
kuris sprendžia ką ir kaip daryti,
bet svarbiausias kalsuimas, kaip tas "aš" tame "aš" (t.y. savyje) atskiria (pastebi) sielą, kuri perima kūno valdymą ir pan.

Pirmiausiai tai labai malonus pačio atsiradimas. Tiesiog naujos mintys. Nežinau ar skaitei mano pasakojimą apie mano nutikimus http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2675.0 . Gal tai galėtų atsakyti į tavo klausimus. Na gal kiltų kokių įdomesnių minčių iš pačio pusės. Kartais iš šalies matosi geriau. Ką rašiau rašiau visiškai sąžiningai ir be jokių fantazijų.
Jei trumpai atsakant į užduotus klausimus  tai "aš" kažkas ne materialaus, kas savotiškai persmelkia šį kūną ir per jį išreiškia save atlikdamas vienokius ar kitokius veiksmus. O kad siela perėmė kūno valdymą tai tiesiog jaučiasi. Tiesiog savo pastangų dėka negali valdyti kad ir kokios kojos, bet šiaip ji normaliai veikia. Arba iš viso jausmas tarsi kažkas su tavo kūnu valdo automobilį, o pats tiesiog stebi kas vyksta. Prie viso to dar keista absoliučios ramybės būsena. Galiausiai komos būsenoje visiškas kūno valdymo "atėmimas" ir lygiai toks pats netikėtas grąžinimas. Arba dar buvo kalbos atėmimas paliekant tik keletą žodžių. Nors viską supranti bet nesugebi suformuluoti jokio sakinio.
Dėl mano informacijos unikalumo tai ir pats suprantu kad tikrai nieko panašaus nėra. Bet paprasčiausiai peržengta tam tikra subtili ribojimo siena. Iš kitos pusės aš niekaip neužsiimu savo informacijos platinimu. Tiesiog čia ir dar kitur tai papasakojau tuo viskas ir baigiasi. Tiesiog nėra prasmės ką nors aiškint. Kiekvienam savas pažinimas. Paskutiniu laiku iš viso domiuosi ekonominiais reikalais. Tiesiog įdomu kur einam. Iš kitos pusės į tai žiūriu visiškai iš šono. Tiesiog absoliuti ramybė kas benutiktų šiame gyvenime. Jokių keistų nutikimų man šiuo metu tiesiog nėra. Materialus gyvenimas idealiai materialus.

[slapiaslietus]

Dar kartą užklausiu apie tą "aš".
kas tas "aš", kuris sugalvojo parašyti šią mintį: tai "aš" kažkas ne materialaus, kas savotiškai persmelkia šį kūną...
Man truputį keista va dėl ko.
Jei matau savo ranką, tai aš esu stebėtojas, esu tas "kažkas kitas" negu ranka, kuris stebi iš šalies, būtent tik todėl galiu suvokti savo ranką kaip objektą. 
Tuo tarpu ranka suvokti save (pažiūrėti į save ir pamatyti save) niekaip negali.
Rašai apie savąjį "aš" tarsi "iš šalies.
Dėl to manau, kad tas tavasis "aš", kuris apibūdina save kaip "kažką nematerialaus" nėra tas pats kas tu.
Kaip ranka negali matyti savęs, taip tu negali matyti/suvokti savąjį aš.
Tai todėl esminis klausimas: kas tavyje yra tasai, kuris mato ir net apibūdina savąjį "aš"?

Jei trumpai atsakant į užduotus klausimus  tai "aš" kažkas ne materialaus, kas savotiškai persmelkia šį kūną ir per jį išreiškia save atlikdamas vienokius ar kitokius veiksmus. O kad siela perėmė kūno valdymą tai tiesiog jaučiasi. Tiesiog savo pastangų dėka negali valdyti kad ir kokios kojos, bet šiaip ji normaliai veikia.

[Vytautas]

Na kažkaip sudėtingai žiūri į tą "aš". Aš taip pat nežinau kas "aš", nes tiesiog tai nematerialu ir tiek. Tik mano praktinė patirtis parodė kad kūnas tikrai ne "aš". Kūnas sau, "aš" sau. Maža to be manęs tą kūną gali valdyti ir dar kažkas pilnai arba dalinai. Maža to kažkas dar gali formuoti palankę arba nepalankią įvykių seka. Iš šalies atrodo kad viskas įvyko atsitiktinai. Bet pasiaiškinus giliau pasirodo viskas suorganizuota. Na dabar laimei taip nėra ir nebūna. Šiaip nutolęs aš nuo tų reikalų.  Labai ramiai gyvenu žemišką gyvenimą net nesidomėdamas šiais klausimais. Kur kas įdomiau kada žlugs ši sistema. ir ar aš teisingai pastebiu to požymius.

[slapiaslietus]

Supratau, Vytautai.
Su tuo "aš" aišku, kad sudėtinga, jei būtų paprasta, nebūtų klausimo.
Išgrynint jį sudėtingas uždavinys.
Bet kol "aš" neišgrynintas, visi tavo patyrimai tiesiog gali būti labai subjektyvūs, nuspalvinti to paties "aš", tiesiog tai gali būti kaip sapnas, prisapnuota iliuzija. Tad kažin, ar verta su tuo tapatintis, o juo labiau kokias tai išvadas daryti.
Na, bet čia tavo ūkis, ir iš šono geriau patylėti.

Dėl sistemos žlugimo.. Tai juk žaidimas, šokių aikštelė, kurioje šokį šoka mūsų tikėjimai, t.y. iliuzijos. na, bet bet tavo teisybė - šioks toks įdomumas yra pamatyti, kaip viskas vyniosis toliau.

Na kažkaip sudėtingai žiūri į tą "aš". Aš taip pat nežinau kas "aš", nes tiesiog tai nematerialu ir tiek. Tik mano praktinė patirtis parodė kad kūnas tikrai ne "aš". Kūnas sau, "aš" sau. Maža to be manęs tą kūną gali valdyti ir dar kažkas pilnai arba dalinai. Maža to kažkas dar gali formuoti palankę arba nepalankią įvykių seka. Iš šalies atrodo kad viskas įvyko atsitiktinai. Bet pasiaiškinus giliau pasirodo viskas suorganizuota. Na dabar laimei taip nėra ir nebūna. Šiaip nutolęs aš nuo tų reikalų.  Labai ramiai gyvenu žemišką gyvenimą net nesidomėdamas šiais klausimais. Kur kas įdomiau kada žlugs ši sistema. ir ar aš teisingai pastebiu to požymius.

[idenmeyou]

Siela rūpintis nereikia ir neįmanoma. Ji puikiausiai egzistuoja ne materialiame lygyje  Pats tobulinimas taip pat gan paprastas: jokių žalingų įpročių pirmiausiai, prisirišimai prie materijos būtini bet pakankami ir laikytis laisvos valios principų - mano laisvė negali būti niekam prievarta. Viskas. Tik tiek.

Rašai, kad siela puikiausiai egzistuoja ne materialiame lygyje, o paskui dėstai, kad reikia atsikratyti žalingų įpročių. Tai žalingi įpročiai yra itin materialūs ir jei siela veikia puikiausiai, kaip tu paminėjai ne materialiame lygyje tai, bet kokie žalingi įpročiai gali turėti įtakos tavo kūnui, kuris yra materialiame lygyje, bet ne sielai, nes ji tiesiog kitame lygyje.
O vat jei turi čia tavo materialūs darbai įtakos sielai, vadinasi siela labai susijusi su materialiu mūsų pasauliu ir ji priklausoma nuo žemiško pasaulio.

[Vytautas]

Su tuo "aš" aišku, kad sudėtinga, jei būtų paprasta, nebūtų klausimo.
Išgrynint jį sudėtingas uždavinys.
Bet kol "aš" neišgrynintas, visi tavo patyrimai tiesiog gali būti labai subjektyvūs, nuspalvinti to paties "aš", tiesiog tai gali būti kaip sapnas, prisapnuota iliuzija. Tad kažin, ar verta su tuo tapatintis, o juo labiau kokias tai išvadas daryti.
Na, bet čia tavo ūkis, ir iš šono geriau patylėti.

Truputi pasinėriau į praeitį. Prisiminiau savo komos būseną. Ir pagalvojau kas lieka kai nevaldai kūno. O lieka tik mintys ar minčių visuma. Tai ir yra "aš". Bet jos dar vistiek pasireiškia per smegenų veiklą. Tiesiog kai žmogus miršta jos kažkur "dingsta", palieka šį kūną. Manau tai tiksliausias įmanomas "aš" paaiškinimas.
Kas liečia mano patirtį ir sapno ar iliuzijos būseną tai viskas vyko būtent nepakitusios sąmonės būsenoje. Pirmiausiai tai ir šiaip gyvenime nenaudojau ir nenaudoju kas tai galėtų padaryti įvairių medžiagų arba technikų pagalba. Kitas momentas jokio prievartinio žaidimo su sąmone iš anos pusės taip pat nebuvo. Su kūnu taip bet esant visiškai švariam ir šaltam protui. Žinau kitų žmonių patirtis šiuo klausimu tai man tikrai nieko tokio nebuvo. Jokių vizijų, sapnų ar dar ko. Tiesiog visas veiksmas šioje realybėje. Kitas momentas kad tos patirtys nesitęsia ir nesikartoja. Tiesiog pateikta būtina ir pakankama informacija. Aišku neišvengiamai reikėjo laiko kad viskas susigulėtų, bet tuo viskas ir pasibaigia. Tai tiesiog informacija skirta man. Dėl kitų neturiu jokių tikslų. Nebent gan savanaudiškai pasitikrinau kai kuriuos momentus. Bet tai niekaip neigiamai nepaveikė tų žmonių.
@idenmeyou kūnas be žalingų įpročių reikalingas man pačiam "aš". Tiesiog važinėjimas tvarkingu automobiliu ir daugiau nieko. Tiesiog tai suteikia tiek man tiek sielai kritiškais atvejais kokybiškai valdyti šį kūną kad jis tarnautų maksimaliai ilgai ir patogiai. Viskas labai praktiška ir buitiška. Jokių aukštų materijų. Jei visiškai į temos pavadinimą tai šiuo metu esu savotiškai pasiekęs dvasinio pakilimo "lubas". Tiesiog šiam materialiam pasaulyje nėra kur daugiau tobulėti, nes tai tiesiog neįmanoma. Aišku užsiiminėti psieudo tobulėjimais galima, bet tame nėra jokios prasmės.

[slapiaslietus]

Vytautai,
pasiskaityk, kaip ką pasakoji: vis apie save, kartojasi vis "aš", "man", "aš", "mano"...
Labai daug žodžių, labai daug istorijų apie tą patį. Užsiciklinimas. Savybė, būdinga protui.
Tas turėtų tau pačiam kelti įtarimą, nes jei ką nors kada nors paskaitinėjai, tai turbūt nugirdai ir tokių dalykų, kaip "atsikratyti asmeninės istorijos" - idėja, kilusi turbūt iš Kastanedos, kuri ir panašiai kartojasi kitur: nuraminti mintis, atsikratyti ego. Kodėl apskritai atsiranda tokia idėja "atsikratyti asmeninės istorijos" arba ego? Mane asmeniškai neigiamai nuteikia tai, kad nesidomi šiais reikalais ir nekeli tokių klausimų. Tau pačiam turėtų kelti įtarimą, kad ne viską supranti teisingai apie savo patirtį.
Jeigu tas taip svarbu tas "aš", turėtum ir išsiaiškinti, kas tai yra.

Užtikrinu tave, kad kai praskleisi užuolaidą, dings tavo ilgakalbė.
Nesu tas, kuris žino garantuotai, bet kiek perpratau - daugžodystė kyla dėl to, kad didelis ir svarbus ego užgožia tikrąjį aš, jis nori per protą ir mintis reikštis, būti svarbiausias. Kuo daugiau susigeneruoja minčių, tuo ego ryškesnis ir svarbesnis, ir visai nenustebčiau, kad būtent jis prigeneruoja tokį painų iliuzijų pasaulį, kokį ir pasakoji savo istorijose. "Aš" nėra minčių pasaulis. Tai yra paslaptingas stebėtojas. Pagrindinis ieškančių "smalsuolių" uždavinys atrasti savyje tą stebėtoją. Tu gi pasakoji apie kokius tai savojo aš nuotykius dvasių pasaulyje to savojo aš net nepažindamas. Dvasių pasaulis, kurį mato tavo protas tavyje, irgi yra iliuzija - negali atmesti šitokio varianto.
Absurdas gaunasi.
Ar tau nebaisu? Tau tavo minčių pasaulis sau pačiam prikuria istorijų, kad per kažkokias švytuokles su dvasiom bendrauja.
O paskui susijaudinęs žavisi tuo iliuzijų pasauliu. Negali atmesti šito varianto.
Ir dar pasakoji, kad tau nerūpi savęs tyrinėjimas ir tu nieko nepraktikuoji, nes tai tavo būsenai nesvarbu.
Taip protas apgaudinėja save patį
Šitaip viskas atrodo bent man iš šalies.
Atsiprašau, jei mano nuomonė sukėlė neigiamų emocijų.