Dvasinio pakilimo amžius

[Vytautas]

Sudomino pačio mintis apie nematerialių asmenų šv. raštų rašymą. Bet iš savo praktika su nematerialumu tai gali būti tik kitos civilizacijos. Tas neigiamas kažkas su kuo susiduriau pats tiesiogiai negalėjo veikti negyvos materijos. Tai jis galėjo daryti tik per bet kokią gyvybę. Tiesiogiai per materiją tikrai būčiau pritreikštas be problemų, bet buvo veikiama tik per kitus gyvus padarus. Įvertinus kad tas kažkas valdė žmonės, o žmonės minčių pagalba galėjo veikti materija (pažįstamos patirtis panorėjus susprogdinti automobilio padangą vaikystėje, o vėliau ir kiti dalykai) tai šiuo būdu tarsi atrodė kad tas kažkas pats veikia materiją. Vedu prie to kad nematerialios kažkas negalėjo fiziškai nieko parašyti. Tik per žmogaus valdymą.
Dėl kažko nevykimo. Iš tikro mane visiškai tenkina ta padėtis ir po savo nuotykiu suprantu kad nėra jokio pagrindo kažkam keisto vykti. Tiesa nevyksta ir kitiems pažįstamiems. Bent jau neliko išorinio poveikio. Vidinės įtampos išlikę. Bet čia jau paties žmogaus problemos.
Dėl šv. raštų labai menka mano patirtis. Perskaičiau "nelegalų" raštą Enocho knygą. Lengvai skaitėsi. Labai jau akivaizdu kai žmogeliui kitų civilizacijų pudrinami smegenys, kuriamas pasaulio supratimas. Ir galiausiai jų absoliutus garbinimas. Bandžiau skaityti bibliją bet ties 5 puslapiu mano pastangos baigėsi. Su bet kokia logika prasilenkiantį kūrinį skaityti kažkaip beprasmiška. Net pasakose išlaikyta kažkokia logika. Beja bandžiau skaitinėti kažką rytietiško bet iš viso nesusiformavo joks bendras supratimas. Žodžiu šioje srityje esu absoliutus beraštis.  Bet pasirodo kontaktui su anapusiniu pasauliu tai visiškai neturi reikšmės. Atvirkščiai būtų blogai jei būčiau prisirišęs prie konkrečios paradigmos tuo apribodamas savo galimybes.

[a.t.sielis]

Vedu prie to kad nematerialios kažkas negalėjo fiziškai nieko parašyti.

Tai tu manai, bet kas, kas atrodo kaip žmogus ir atlieka fizinius veiksmus fiziniame lygmenyje, būtinai yra materiali asmenybė? Aš taip nemanau.

[Vytautas]

Tai tu manai, bet kas, kas atrodo kaip žmogus ir atlieka fizinius veiksmus fiziniame lygmenyje, būtinai yra materiali asmenybė? Aš taip nemanau.

Mintį supratau. Aišku aš nemanau kad tokios ne materialios - materialios asmenybės egzistuoja. Bet įdomu kaip pagal tave jos atsiranda ir kaip jas galima atpažinti?

[a.t.sielis]

Atpažinti galima pagal jų pasinėrimą į dvasinį pasaulį, ir visišką atsirišimą/nepriklausomybę nuo materialaus, neturėjimą materialios protinės veiklos. Kitaip sakant, jų vidus funkcionuoja visai kitaip negu žmonių. Visus žmones valdo vienokios ar kitokios materialios idėjos, prisirišimai, aistros, iliuzijos, ir kt. dalykai, jie vaikosi šio pasaulio tikslų, tokių kaip pinigai, moterys, valdžia; draugystės, šeimos, tautos, valstybės ir kitos idėjos. O nemateriali asmenybė neturi šių visų problemų ir siekių, kurių nei vienas žmogus negali išvengti. Žmonės daugiau ar mažiau yra "morozai" (nuo angliško žodžio "morose" ), o nemateriali asmenybė nepriklauso nuo materialaus pasaulio sąlygų ir niekada nepraranda dvasinės laimės padėties, dvasinio žvalumo ir skaidraus tobulos išminties proto.

Kaip atsiranda? Kūrėjas atsiunčia iš dvasinio pasaulio, mokyti žmonių, tiesiogiai valdydamas jų gimimą, gyvenimą ir išėjimą iš šio pasaulio (t.y. nematerialios asmenybės negimsta pagal gamtos dėsnius; jų gimimą, gyvenimą ir išėjimą manifestuoja dieviškoji galia) ir naudodamas juos kaip savo tiesioginę "ambasadą". Arba Pats Kūrėjas ateina tokiu pavidalu, kuris panašus į žmogaus.

[puodukas]

tiesiogiai valdydamas jų gimimą, gyvenimą ir išėjimą iš šio pasaulio

O kur tuomet žmogaus laisvė? Čia jau panašu ne į žmogų, o į biorobotą.

[a.t.sielis]

Na tai tiesiog kalbinis nesusipratimas. Gyvename nesusipratimų amžiuje. Tu nesupratai, ką aš norėjau savo žodžiais išreikšti.

[Vytautas]

Tikėjausi kažko mistiškesnio  . Klasikinis požiūris . Na pagal mane kūrėjai negali palikti savo lygio ar pasaulio nes techniškai iškiltų materialumo valdymo problemų. Kitas momentas absoliučiai viskas valdoma iš anapus. Jei sukurta iš ano lygio tai ir valdoma iš ano lygio. Atsiradimas čia neturi jokios prasmės. Su kuo norėjo su tuo mane supažindino ir be vaidenimosi  . Na aišku čia mano loginiai, praktiniai, techniniai  pamąstymai. Į dvasingumą žiūriu labai pragmatiškai jo kažkaip nesureikšmindamas. Prašau nesupykti kad esu kažkoks tiesmukas.

[a.t.sielis]

Na pagal mane kūrėjai negali palikti savo lygio ar pasaulio nes techniškai iškiltų materialumo valdymo problemų.

Absoliutas - visagalis, Jam įmanoma viskas ir bet kas. Nėra jokių Jo galimybių apribojimų, jos visiškai beribės.

Kitas momentas absoliučiai viskas valdoma iš anapus.

Taip, bet skirtumas kuriai gamtai tai pavedama. Tarkim, savininkas valdo savo įkurtą įmonę, pavesdamas visas funkcijas vadybininkams, tai vienas reikalas; arba ateina ir dalyvauja pats, tai kitas dalykas.

[puodukas]

Tu nesupratai, ką aš norėjau savo žodžiais išreikšti.

O jei vietoj "biorobotas" būčiau parašęs "valdoma nemateriali- materiali būtybė " būtų arčiau to, ką norėjai pasakyt?

Absoliutas - visagalis, Jam įmanoma viskas ir bet kas. Nėra jokių Jo galimybių apribojimų, jos visiškai beribės.

Nežinau ar čia oficiali bažnyčios pozicija, bet yra toks posakis:- Dievas negali "išgelbėti" žmogaus, be pačio žmogaus valios(noro, sutikimo...)

[Vytautas]

Na mūsų nuomonės šitoje vietoje stiprokai skiriasi  Yra kaip yra. Tiesiog neišvengiamai atėjus laikui turėsim galimybę savo pamąstymus patikrinti praktiškai. 

Dėl žmogaus gelbėjimo tai kūrėjų galimybės pakankamai savotiškos. Iš tikro nieko nebus be paprasčiausio paprašymo. Kūno "remontu" taip pat neužsiima. Normaliai nemirtingam žmogui tai neturi prasmės. Žodžiu kūno - automobilio priežiūra pilnai patikėta "aš". Ką ir kaip daryti sprendžia pats žmogus. Kritiškais atvejais kad išgelbėti kūną jo valdymą perima siela. Ji taip pat suinteresuota tuo pasirūpinti. O kūrėjai čia ne prie ko. Čia grynai iš praktinės patirties. Kad buvau saugomas nuo kažko neigiamo čia jau atskiras specifinis reikalas.

[a.t.sielis]

O jei vietoj "biorobotas" būčiau parašęs "valdoma nemateriali- materiali būtybė " būtų arčiau to, ką norėjai pasakyt?

Ne.

Kad geriau suprastum, pasitelksiu palyginimą. Tarkim, yra karalius, kuris valdo didelę karalystę. Jis pasižymi visomis geriausiomis savybėmis, jį myli visi karalystės gyventojai. Jį supa aukščiausių savybių ir išsilavinimo, didžiausio grožio ir gerumo asmenys. Ir štai, tokius gyvenimo džiaugsmo pilnus, nuostabius savo draugus jis gali pasiųsti į kalėjimą, tam kad padėtų kaliniams susivokti, sakydamas: "nukeliauk ten, ten mano pavaldiniai kankinasi, užsidarę savo blogame elgesyje ir charakteryje, pamokyk juos".  Kaliniai į kalėjimą pateko nusikaltimo keliu, jų įėjimas, buvimas kalėjime, ir išėjimas iš kalėjimo yra valdomas teismų bei kalėjimų administracijos pagal karalystės teisę ir karaliaus sprendimus. O karaliaus draugų įėjimas į kalėjimą, buvimas ten, ir išėjimas iš kalėjimo nėra priverstinis, nei lemiamas teismų bei kalėjimų administracijos, tai tiesiogiai karaliaus malonės ir gailestingumo misija.

Tu sakai, "tai tarsi robotai", bet karaliaus draugai yra laisvesni ir gyvesni, su daugiau laisvos valios ir džiaugsmingos gyvenimo pilnatvės negu tie kaliniai, kurie sėdi kalėjime už nusikaltimus. Tu sakai: "o kodėl jie nėra tokie pat, kaip kaliniai?"

[idenmeyou]

Atpažinti galima pagal jų pasinėrimą į dvasinį pasaulį, ir visišką atsirišimą/nepriklausomybę nuo materialaus, neturėjimą materialios protinės veiklos. Kitaip sakant, jų vidus funkcionuoja visai kitaip negu žmonių. Visus žmones valdo vienokios ar kitokios materialios idėjos, prisirišimai, aistros, iliuzijos, ir kt. dalykai, jie vaikosi šio pasaulio tikslų, tokių kaip pinigai, moterys, valdžia; draugystės, šeimos, tautos, valstybės ir kitos idėjos. O nemateriali asmenybė neturi šių visų problemų ir siekių, kurių nei vienas žmogus negali išvengti.

Tikintieji nėra niekuo geresniai ar kitokie už netikinčius. Nei jie darbe, nei loterijoje kažko daugiau pasiekia tikėdami į Dievą, nei juo ne tikėdami, net ir protas nepasikeičia, tos pačios smegenys kaip ir pas netikinčiuosius. Taip beveik visi žmonės prisirišę prie materialių vertybių, jiems labai svarbu kokį vaidmenį užims šiam pasauly, ką jie galės daryti, jei turės pinigų, tai jų materialūs siekiai ir jie prie to pririšti. Bet tikintysis lygiai taip pat yra pririštas prie savo norų, tik jo norai kitokie. Tam tikinčiajam reikia Dievo, o jei kažko reikia negali sakyti, kad tai nematerialu, jo labiau esi čia ir dabar material pasaulyje, mąstai su materialiomis smegenimis apie tą patį Dievą.

Koks žmogus yra nepriklausomas nuo materialaus pasaulio, iš dalies? Tai būtų savižudis, jam niekas nebesvarbu čia, nei turimi jo turtai, nei draugai, nei kas vyksta pasaulyje, vienintelė mintis kaip užbaigti savo kančias ir pasiryžęs savižudis praktiškai praranda net baimės jausmą ar kas su juo bus, jam dzin ir jis visiškai neprisirišęs prie savo kažkokių fantazijų, norų, jam pasaulio nereikia.

[Vytautas]

Gyvenam materialiam pasaulyje ir reikia tuo naudotis. Suprantama visi prisirišimai būtinumo ir pakankamumo ribose. Nereik turėt vilčių kad kūrėjai kišasi į mūsų gyvenimus. Mes gyvenam savo gyvenimą ir savo galva. Būti nepriklausomam nuo materialaus pasaulio tiesiog neįmanoma. Elementariai šis kūnas negali egzistuoti be maisto ir kitų būtinų smulkmenų. Kūną reikia tausoti ir juo naudotis išreikšti savo "aš". Tam jis ir skirtas. Iš viso tai pažinimo priemonė.

[a.t.sielis]

Gyvenam materialiam pasaulyje ir reikia tuo naudotis.

Tai galima panaudoti dvasiniam tikslui. "Iš blogo sandėrio išpešk didžiausią naudą"

Būti nepriklausomam nuo materialaus pasaulio tiesiog neįmanoma. Elementariai šis kūnas negali egzistuoti be maisto ir kitų būtinų smulkmenų.

Būti nepriklausomam reiškia neturėti psichologinės priklausomybės. O kad fizinį kūną reikia prižiūrėti ir juo pasirūpinti - tas viena iš pareigų. Žmogus turi dvi pareigas: pasirūpinti kūnu, ir pasirūpinti siela.

[puodukas]

...... jis gali pasiųsti į kalėjimą,. ..... Kaliniai į kalėjimą pateko nusikaltimo keliu, jų įėjimas, buvimas kalėjime, ir išėjimas iš kalėjimo yra valdomas teismų bei kalėjimų administracijos ....... O karaliaus draugų įėjimas į kalėjimą, buvimas ten, ir išėjimas iš kalėjimo ...... tie kaliniai, kurie sėdi kalėjime už nusikaltimus. Tu sakai: "o kodėl jie nėra tokie pat, kaip kaliniai?"

Žemė tai nėra kalėjimas, ir mes ne kaliniai.
Pr 1
³¹ Dievas apžvelgė visa, ką buvo padaręs, ir iš tikrųjų matė, kad buvo labai gera. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, šeštoji diena.