Sielos savybės, egzistavimo įrodymai

[a.t.sielis]

Kalba vyksta apie kūrėją, kurio net nenutuokiame koks jis ir ko jam reikia, o kai kurie įsitikinę jo norais, apskritai kam visagaliui kažko norėti,

įsitikinę, nes sužinojo iš patikimų šaltinių, o ne išlaužė iš piršto.

jam nereikia galutinio rezultato, pasekmės, gatavo daikto, kad noras būtų patenkintas, kaip paprastam žmogui, jei jis visagalis užtenka vien pagalvoti apie tai ir turėtų jausti tą malonumą, kurio siekia.

Taip, o kodėl bendravimas neturėtų būti vienas iš tų malonumų?

Prieš daugų metų žmogui, kuris savo žiniomis mažai kuo skyrėsi nuo beždžionės visa tai atrodė mistiška, jis jokiu būdu nebūtų galėjęs paaiškinti tų jėgų, o jo labiau veikimo principo, detalių,

Lygiai taip pat mistiška yra ir dabar. Kad tai pavadinom gravitacija, tai dar nereiškia, kad supratom, iš kur tai kyla. Pvz. kas nors pasakys, masė traukia masę, bet tai vėl tik kitas įvardijimas, o kodėl masė traukia masę? Vėl bus tolesni pavadinimai, bet esmės nebus. Viskas lygiai taip pat nesuvokiama, kaip ir buvo prieš tūkstančius metų. Pasikeitė tik tai, kad žmonės išmoko blefuoti, vaidinti nusimanančius, ir daug kalbėti. Šiuolaikinis mokslininkas suvokia apie visatą ne daugiau negu senovės žmogus.

Dievą tu įkiši kaip visos tos visatos galių valdytoją, programuotoją, bet jo mes nepastebime, taip gal būt jis nenori būti pamatytas mums, gal būt mes jo nesuprasime, bet kol jo negalime pamatyti, apie jį žinoti, jis neegzistuoja mūsų suvokime, jo nėra.

Tiksliau, mūsų nesuvokimas padaro taip, kad nenorime Jo matyti. Suvokimo mes neturime, esame nesuvokime.

---

Viskas, stop, nesiginčiju, ir taip jau nenorom rašau. Totali nykuma.

[Vytautas]

Kalba vyksta apie kūrėją, kurio net nenutuokiame koks jis ir ko jam reikia, o kai kurie įsitikinę jo norais, apskritai kam visagaliui kažko norėti, jam nereikia galutinio rezultato, pasekmės, gatavo daikto, kad noras būtų patenkintas, kaip paprastam žmogui, jei jis visagalis užtenka vien pagalvoti apie tai ir turėtų jausti tą malonumą, kurio siekia.

Iš viso apie kūrėjus ne kūrėja nėra jokios prasmės rūpintis. Jie sukūrė mums sąlygas gyventi ir vystytis. Tuo viskas ir pasibaigia. Jų tarsi nėra. Iš mūsų jiems taip pat absoliučiai nieko nereikia. Jei reiks ne tu su jais sukontaktuosi o jie su tavimi. Bet 99,9999999999..... % kad to nebus. Pats esi savo gyvenimo šeimininkas ir gyveni kaip nori. Niekam nieko neesi skolingas. Nieko ypatingo iš savęs taip pat neišspausi dvasine prasme ir nėra prasmės dvasiniuose tobulėjimuose. Tiesiog išsivalai iš bereikalingų dvasinių nesąmonių, pasirūpini kūnu atsisakydamas žalingų įpročių, susitvarkai savo moralinius dalykus ir viskas. Gyveni kaip normalus eilinis žmogus. Tokia paprasta šio gyvenimo misija be jokių skraidymų debesyse.

[idenmeyou]

įsitikinę, nes sužinojo iš patikimų šaltinių, o ne išlaužė iš piršto.

Kokie tie šaltiniai iš Dievo? nejuokaukite. Sugalvojo parašyti įvairius šventus raštus ir parašė, kas rašė Dievas, tikrai ne. Juk rašė paprasti žmones tuos šaltinius, jie niekuo nesiskiria nuo kitų, aišku ne turinio prasme kalbu, žodžiu nėra ten nieko stebuklingo kas įrodytų turinio tiesą, pasaka su išvedžiojimais.

Lygiai taip pat mistiška yra ir dabar. Kad tai pavadinom gravitacija, tai dar nereiškia, kad supratom, iš kur tai kyla. Pvz. kas nors pasakys, masė traukia masę, bet tai vėl tik kitas įvardijimas, o kodėl masė traukia masę? Vėl bus tolesni pavadinimai, bet esmės nebus. Viskas lygiai taip pat nesuvokiama, kaip ir buvo prieš tūkstančius metų. Pasikeitė tik tai, kad žmonės išmoko blefuoti, vaidinti nusimanančius, ir daug kalbėti. Šiuolaikinis mokslininkas suvokia apie visatą ne daugiau negu senovės žmogus.

Taip galime sakyti iš kur kyla ta jėga ir dar daug nežinomų niuansų, bet jų veikimą jaučia visi gyventojai, viskas kas tik yra kosmose, tai pajaučiame ne tik savo jutimais, bet ir protu. Žinios apie jėgas tikrai pasikeitė, nei, kad prieš tris tūkstančius metų, jos netgi keičiasi per penkiasdešimt metų stipriai, paprasčiausiai tai sunku pastebėti, nes galutinis jėgų supratimas įvyktų tada, kai visiškai jas suprastumėme, o kas tada atsitiktų.
Žinotumėme jėgų prigimtį, jos veikimo principą, galiausiai sužinotumėme ir kaip tas jėgas valdyti, su visais daiktais, reiškiniais taip atsitinka, taptumėme modeliuotojais, o tada Dievais, bet iki to dar toli, nors mano požiūriu visada žmonija tobulės čia ir dabar, o ne kažkur po mirties.

Kalbant apie senovės žmogų, tai jo visatos supratimas buvo tiesiog neįtikėtinai ribotas, jis galėjo maždaug nustatyti dangaus objektų vietą, bet jokių žinių apie saulės sudėtį, bei galaktikas ir t.t. apie kurias sužinojo kur kas vėliau.

Tiksliau, mūsų nesuvokimas padaro taip, kad nenorime Jo matyti. Suvokimo mes neturime, esame nesuvokime.

Koks jis tada Dievas, jei paliko mus nesuvokiančius ir kažin ar jam kaip tu sakai reiktų bendravimo, jei nesugabe su juo užmegzti to bendravimo. Visada kol nesuprasime pilnai visatos galėsime teigti, kad išlieka Dievo egzistavimo tikimybė, čia tas pats kas neapkeliavus visos šalies sakyčiau, kad nėra nei vieno gražaus kalno, turi viską ištirti, kad tikrai sužinotum. Bet po kol apie Dievą pripažinkime jokių žinių, aišku tikintiesiams daug lengviau atmesti protingas teorijas ir viską priskirti Dievui, nes to neįmanoma paneigti ir jie galvoja, kad yra labai teisūs, tik esmė ta, kad tai nieko neįrodo.

Viskas, stop, nesiginčiju, ir taip jau nenorom rašau. Totali nykuma.

Žinoma, kad tau nyku, nes tu tikiesi, kad priimsiu tavo nuomonę sau ir pakeisiu pažiūras šiuo klausimu, bet man tai, kad dar yra parašytos knygos, pasakos elementais, neįrodo Dievo buvimą. Bet kurioje gentyje keli protingesni gali susikurti savo pasaką, ją parašyti įtikinamai ir visa likusi gentis tikės, visada tokiais dalykais galima manipuliuoti daugumą.

[Vytautas]

Lengva tau dabar kalbėti apie a.t.sielio dievo nebuvimą  . Teko su tuo kažkuo susidurti. Tai vyko ne kažkokiu plika akimi matomu būdu o per nepalankias įvykių sekas. Iš šalies tai atrodė kaip nemalonūs atsitiktinumai. Tik jų kažkaip keistai daug vos ne kasdien. a.t.sielio dievas savo energija atsiimdavo jei ne gražiuoju tikint į jį tai per sukeltas problemas ir žmogaus išgyvenimus. Tiesiog paanalizavęs savo gyvenimą prieš porą metu ir dabar turėtum pastebėti kad problemų bent jau mažiau. Pvz man jos visiškai išnyko. Aišku tai tarsi natūralu. Bet esmė kad tikrai šiuo metu  neegzistuoja a.t.sielio aprašomas dievas ir niekas išskyrus patį nedaro jokios įtakos. O tai kas egzistuoja nereikalauja jokio tikėjimo ir žinojimo apie tai. Tiesiog tikrai natūralūs procesai. Na į mokslą nedėčiau daug vilčių. Pats mokslas jau sako kad liko egzistuoti tik keli dešimtmečiai.  Ir be mokslo aišku kad pasaulis rieda į pražūtį.

[a.t.sielis]

Žinoma, kad tau nyku, nes tu tikiesi, kad priimsiu tavo nuomonę sau ir pakeisiu pažiūras šiuo klausimu

Ne, man užtektų to, kad nepostintum savo absurdiškų postringavimų, nes akivaizdu, kad šioje srityje esi visiškai neapsišvietęs, todėl tik bereikalingai terši eterį.

[idenmeyou]

Ne, man užtektų to, kad nepostintum savo absurdiškų postringavimų, nes akivaizdu, kad šioje srityje esi visiškai neapsišvietęs, todėl tik bereikalingai terši eterį.

Man asmeniškai tu didžiausias juokdarys, kurį teko sutikti forume, nei vienas narys kaip ir neišsiskyrė, tik tu savo Dieviškuoju supratimu. Patarimas tau būtų toks, kad geriau jau eik ir sedėk dievo pašonėje, dešinėje, jei jau taip viską žinai ir dvasiškai jį jauti, bet sėdi čia ir nuolatos kalbi apie įvairius dvasinius lygius, kurių nėra visuomenėje, negi tu nesupranti, pasižiūrėk kokie yra žmonės, kaip jie elgiasi, vardan savo gerovės ir greičiau jau visiškas degradavimas sakyčiau yra, o ne kažkoks dvasinis kilimas. Nors nebūsiu prie nuomonės, kad žmones degraduoja. Jie visada buvo tokios prigimties, tik paprasčiausiai yra sudarytas įvaizdis pasaulyje, kad žmogus labai jau skiriasi nuo kitų žinduolių, nors realiai turi daugybę gyvūliškų instinktų.
Tavo svaičiojimai apie Dievą, lygiai tokie pat kaip, kad aš perskaitęs vakar parašytu nauju romanu pradėčiau pasakoti apie pasaulio sukurimą, esminis skirtumas, kad pasakojimu niekas netikėtu, nes romanas nėra paplitęs, populiarus, o tavuoju remiasis vos ne visi tikintieji, bet realiai tiek mano išgalvotas romanas visiškai nepaaiškina jokio pasaulio, o jo labiau tobulėjimo jokio neduoda, tiek tavosios tikinčiųjų knygos skaitosi kaip gražios pasakos, bet su tomis knygomis taip ir nebūtumėm nieko supratę apie visatą, be rods niekur nėra šventuosiose raštuose aprašyta įvairių kosminių kūnų sudėtis ar kažkas panašaus. Bet esmė ta, kad su tavim nėra prasmės ginčytis, nes tu visada rasi įkišti Dievą, ten kur jo nėra ir čia labai patogi pozicija. Mokslininkas gali dar daug metų išvesti naujas formules, kurti naujus prietaisus, teorijas, praplėsti visuomenės žinias, bet tokie kaip tu visada galės sakyti, kad Dievą reikia pajausti ir to niekas negalės paneigti.

[paragraf 78]

Šalin asmeniškumus. Prašau diskutuoti gražiai. Savo nuomonę apie vienas kitą reikšite per PM. Kiti asmeniškumai bus trinami be atskiro perspėjimo.

[gidas]

idnmeyou - su Sieliu diskutuoti beprasmiška. Sakau tai iš nuosavos patirties - kalbam "skirtingomis" kalbomis ir/ar "negirdim" vienas kito.
Sielio tiesa - tai jo nuosava, itin subjektyvi  "tiesa". Ta prasme jis yra absoliučiai teisus, ir mes neturim jokios teisė to kvestionuoti.
Iš kitos pusės - Sielis  neturi jokios teisės ignoruoti ar tuo labiau "niekinti" priešingos nuomonės. Tai neetiška ir apskritai keistoka - negi pats save laiko visažiniu?
Panašu, kad  Sielis lenkia  "į Rytus". Mano akimis, toks pasirinkimas daugiau ar mažiau  "racionaliausias".
Pasikartosiu - sėkmės Sieliui (be jokių "užpakalinių" minčių) .

 

[a.t.sielis]

su Sieliu diskutuoti beprasmiška.

Priklauso nuo to, ko sieki iš diskusijos. Jeigu nuginčyti kažką, tada beprasmiška. O jeigu išgirsti kažką naujo ir išeinančio už materialistinės pasaulėžiūros ribų, tada gal ir ne beprasmiška.

[xsistemax]

a.t.sieli,o tau neatrodo,kad archainis "pasaulio kūrėjo" įvaizdis iš visų siūlomų yra pats primityviausias ir neįtikinamiausias?

[a.t.sielis]

Dėl įvaizdžių nelabai ką žinau, mane domina kaip yra realiai, gryna būties situacija.

[paragraf 78]

a.t.sieli,o tau neatrodo,kad archainis "pasaulio kūrėjo" įvaizdis iš visų siūlomų yra pats primityviausias ir neįtikinamiausias?

O koks yra įtikinamesnis ir ne toks primityvus?

[gidas]

O koks yra įtikinamesnis ir ne toks primityvus?

Tokio nėra - Vakarų religijų esminė savybė ta, kad jos yra universalios, kas, kitais žodžiais, reiškia, kad viskas privalo būti paprasta, primityvu ir įtikinama a la kario statutas. Priešingu atveju jos automatiškai praranda universalumą.
Rytuose kiek kitaip - juose vis tik akcentuojama individuali patirtis. Nemaža dalis Vakarų intelektualų yra daugiau ar mažiau to paragavę.
Ko gero derėtų išskirti ir unikalius itin "subjektyvaus" Kūrėjo ieškotojus. Pastarųjų pasaulėvaizdyje įmantriai susipina "viskas" - pradedant pavienėmis pasaulinių religijų doktrinomis ir baigiant paskutiniais mokslo pasiekimais.
   

[paragraf 78]

Na tai kad ir Vakaruose viskas perleidžiama per patirtį, praktinė teologija nuo pat pradžių buvo abraomiškos kilmės religijų pamatas. Tik vėliau išsivystė filosofinė telogija. Tie pat principai veikė ir rytuose. Religija neįmanoma be asmeninio patyrimo.

[gidas]

Na tai kad ir Vakaruose viskas perleidžiama per patirtį, praktinė teologija nuo pat pradžių buvo abraomiškos kilmės religijų pamatas. Tik vėliau išsivystė filosofinė telogija. Tie pat principai veikė ir rytuose. Religija neįmanoma be asmeninio patyrimo.

Mano teologijos žinios  geriausiu atveju yra itin menkos, taigi net pačiam neaišku, ko „įlipau" į svetimą vežimą...

Minėdamas „Rytų patirtį" galvoje teturėjau  meditacijos praktikas, kas, ko gero, ir yra Rytų religijų ašis. Gi abraomiškos kilmės religijose šios  tradicijos (praktinės teologijos?)  reikšmė yra bent jau ženkliai sumenkusi.

Kad daugiau nepūsti arabų - „lipu" lauk...