Ar Visata yra begalinė?

[gakeris]

 NASA erdvėlaivio gauti duomenys iš naujo įžiebė ginčus dėl to, ar mūsų Visata yra begalinė. Šią savaitę grupė mokslininkų pranešė suradę įrodymų, kad ji iš tikrųjų yra palyginti nedidelė, o daugkartiniai atspindžiai sukuria mums iliuziją, kad erdvė tęsiasi be galo toli. Bet kitos grupės darbas prieštarauja šiai išvadai, todėl mokslininkai dabar bando išspręsti šią prieštarą.

   Debatų centre atsidūrė NASA Wilkinsono mikrobangės astronomijos zondo (WMAP), kuris buvo paleistas 2001 m. gauti duomenys. Zondas matuoja kosminio mikrobangų spinduliavimo fono temperatūros svyravimus. Šis fonas yra likusi po didžiojo sprogimo spinduliuotė. Astronomai domisi tuo, ar labai dideli yra šie svyravimai, nes iš to galima spręsti apie ankstyvosios Visatos formą ir pasakyti tai, kokio dydžio ji yra šiandien.

   Daug astronomų įtaria, kad Visata yra begalinė. Tokiu atveju, mikrobangų fono mirguliavimas būtų apibūdinamas neribota matmenų įvairove. Bet, nors WMAP stebėtas mažų matmenų mirguliavimas idealiai atitinka begalinės Visatos modelį, dideliuose matmenyse rezultatai yra visai kitokie. Pačioje didžiausioje matavimų skalėje toks mirguliavimas beveik visai išnyksta.

   Taip gali būti dėl gryno atsitiktinumo. Mikrobangų spinduliuotės atsiradimą modeliuojančios kompiuterinės programos tokį rezultatą "išmeta" kas keli šimtai bandymų. Bet tai taip pat gali reikšti, kad erdvė nėra pakankamai didelė ir joje paprasčiausiai netelpa didelės skalės netolygumai. Kaip varpo virpesiai negali būti didesni už patį varpą, taip ir erdvės fliuktuacijos negali būti didesnės nei pati erdvė.

   Prancūzijos astrofizikų grupė tvirtina, kad Visata ne tik yra nedidelė, bet erdvė joje yra keistai susiraičiusi. Nors Visata ir yra baigtinė, joje nėra jokių kraštų. Jeigu paleisime erdvėlaivį tariamai tiesia linija, po kurio laiko jis grįs į tą vietą, iš kur pradėjo kelionę.

Dėl šio keisto susisukimo, kurios nors galaktikos skleidžiama šviesa gali patekti į Žemę dviems skirtingais keliais, todėl tokią galaktiką stebėsime dviejose dangaus vietose. Visata gali būti panaši į veidrodžių kambarį, kuriame kiekvienas objektas turės daugybę atspindžių.

   Pasak mokslininkų, WMAP gauti duomenys rodo, kad egzistuoja labai specifiška iliuzija - kad mūsų Visata yra panaši į be galo pasikartojantį dodekahedronų - futbolo kamuolį primenančios figūros, sudarytos iš 12 identiškų pentagonų - rinkinį. Jeigu išlysite iš kamuolio per vieną iš penkiakampių ir vėl grįšite vidun per priešais esantį, vėl ir vėl stebėsite vis tas pačias galaktikas.

   Jeigu mokslininkai yra teisūs, tai reikš, kad Visata išties yra palyginti maža - apie 70 milijardų šviesmečių skersmens. Be to, bent jau teoriškai, galėtume stebėti visą kosmosą ir patikrintume, ar yra vietų, kuriose fizikos dėsniai yra kitokie nei pas mus. Tai leistų atmesti nemažai egzotiškų idėjų ir išspręstų daug filosofijos paradoksų.

   Bet Davido Spergelio vadovaujama grupė iš Princetono universiteto prieštarauja prancūzų išvadoms. Jie sako, kad veidrodžių kambarį primenančioje Visatoje turėtų būti įmanoma aptikti identiškus mikrobangų fono netolygumus. Spergelio grupei, išanalizavusiai WMAP duomenis, tokių pasikartojančių netolygumų rasti nepavyko.


http://rtn.elektronika.lt/mi/0310/visata.html

[a.t.sielis]

Super, dėkui už informacijos patalpinimą, gakeri.

Labai įdomios žinios, koreliuojančios su senąja kosmologija.