Oksfordo profesorius: nesąmonė, kad mokslininkai netiki Dievu

[idenmeyou]

Žinoma lengva sakyti, jog išsivystė, galvojant apie žmogaus evoliuciją, aš nesutiksiu, kad žmogus susikūrė atsirado evoliucijos dėka, bet vėliau evoliucija tikrai vyko ir vyksta dabar. Lygiai taip pat lengva laikytis ir tikėjimo pozicijos, sakyti, kad yra kažkas aukščiau, kuriam negalioja nei visatos dėsniai, nors jis ir pats turi būti to dalis. Kaip žmogaus protas išsivystė, pasakyti tikrai negaliu, bet žinau, tai, kad ir dabartiniam žmogui mokinantis, kažkuo domintis vystosi daugiau neuronų ir vyksta kiti smegenų procesai, savaime aišku nuo ko jis darosi protingesnis. Kiek esu skaitęs, tai saulė susiformavo  iš dulkių ir dujų, aišku žinoma tu gali sakyti, bet iš kur tos dujos, dulkės ir visa kita, ar netgi pati visatos materija, bei medžiaga, bet aš lygiai taip pat galiu sakyti iš kur tas Dievas, kas ji kūrė, ar kaip jis pats atsirado, bet tada tikintieji užsiima tokią poziciją jog jis buvo visada, jam nereikia jokio impulso, jis tiesiog buvo, žodžiu pradeda kalbėti kas neatneša norimo rezultato. Ateistai, kai kurie pateikia tokia idėja, kad ir visata neturi pradžios ir egzistavo visada, kaip besivystanti ir nuolatos funkcionuojanti, bet nei tikintys, nei ateistai negali pasakyti ar visata buvo visada, ar ji buvo tokia su Dievu ar be jo.

[a.t.sielis]

Matai, idenmeyou, Kūrėjo ar Aukščiausio Proto savaiminis egzistavimas yra pakankamas sau ir visiems kitiems faktiškai stebimiems reiškiniams, o tik visatos savaiminis egzistavimas - nepakankamas (nes per daug visatoje reiškinių, kurie reikalingi sistematiško konstravimo, ir kitų, kaip pvz. tie patys žmogiški jausmai ir moralė, tiesos jausmas). Plius, daug yra kitų dalykų, kodėl teorija, kad visata šiaip sau iš niekur nieko egzistuoja, neatsilaiko prieš nagrinėjimą. Žr. gal temą "Lennox vs. Dawkins debatai: ar mokslas palaidojo Dievą?" http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2179.0 ten kai kurie klausimai visai įdomiai išsisprendė.

Lygiai taip pat lengva laikytis ir tikėjimo pozicijos, sakyti, kad yra kažkas aukščiau, kuriam negalioja nei visatos dėsniai, nors jis ir pats turi būti to dalis.

Tai nesakoma iš oro, daug patvirtinimų yra, daug prakaito išlieta konkrečiai apčiuopiamai leidžiant žmonijai susipažinti su aukštesnės realybės savybėmis. Turiu galvoje, Pats Kūrėjas nuolat veikė taip, kad supažindintų žmones su aukštesne būtimi, mokė, darė stebuklus, gydė, palaikė, įkvėpė, ir visaip kitaip davė suprasti apie savo egzistavimą, galias, ir gerumą.

aš lygiai taip pat galiu sakyti iš kur tas Dievas, kas ji kūrė, ar kaip jis pats atsirado, bet tada tikintieji užsiima tokią poziciją jog jis buvo visada, jam nereikia jokio impulso, jis tiesiog buvo, žodžiu pradeda kalbėti kas neatneša norimo rezultato. Ateistai, kai kurie pateikia tokia idėja, kad ir visata neturi pradžios ir egzistavo visada, kaip besivystanti ir nuolatos funkcionuojanti,

Impulso reikia. Tarkim, mes turim savaime egzistuojančią Visumą (su kuo visi sutinka, ir ateistai, ir teistai), ir mums reikia suprasti, iš kur kyla impulsas jai plėstis, turėti tokius, o ne kitokius reiškinius, apskritai, iš kur egzistuoja kažkokia energijos sankaupa, o ne parimęs nulis. Kas tos energijos šaltinis? Todėl apsprendžiama, kad visuma turi veikti pati iš savęs, ir pati savyje turėti tą impulsą. Tikslingą energiją iš savo pačios gelmių. Sugebėjimą valdyti kas su ta energija vyksta toliau. T.y., sugebėjimą ir suprasti, nes negali valdyti nesuprasdamas, nereaguodamas, neturėdamas atgalinio ryšio. Valia, gebėjimai, sąmonė - tokios išeina savaime egzistuojančios visumos savybės. O tai ir yra Dievas: tas, kas apima viską, ir yra visuminis veikėjas. Taip išeina, kad Dievas yra Visumos Protas, o visa kita - Jo energijos, Jo veikimas, kurios taip pat yra Visumos dalis, tai yra, Jo dalis.

[idenmeyou]

Tu sakai, kad apie aukščiausiąjį yra žinoma, bet realiai nežinome apie jį nieko, net jei susidarai kažkokią nuomonę kaip jis veikia mus ar pačią visatą, vistiek negali aiškiai tvirtinti, kad jis yra, nes ta nuomone, mintys tik mūsų dabartinis suvokimas, bet žmogiškaisiais pojūčiais kaip rega, klausa, uoslė ir kiti Dievo negalime pamatyti, kai kurie teigia, kad Dievą galime rasti gamtoje ir tai atrodytu tiesa, bet mokslininkai vis dažniau kažką kas funkcionuotų kaip gamtoje sukuria dirbtinai ir po kažkiek metų galės dar daugiau sukurti. Mes negalime sakyti, kad visi reiškiniai visatoje yra Dievo darbas, gal būt apskritai jis ten nėra rankų prikišęs, arba pats net neegzistuoja, realiai žmonių protas dar nepajėgus suvokti pačią visatą, nes visados kai tik atrodo kažkokia teorija apie dėsnius įtvirtina, ji po kiek laiko pasirodo yra neteisinga ir visados išlieka tas pats visatos nesupratimas. Dėl pirminio impulso nuolatos vyksta kalbos, bet kas Dievą išjudino, bei pačia pradžią suvokiame tik dėl to, kad esame įpratę skaičiuoti laiką į priekį, pas mus galvose yra skaičiuoklis, kuris juda nuolatos į priekį, bet gal būt protas visiškai ne taip arba nepakankamai suvokia patį laiką ir dėsnius, jo labiau apie laiką daug parašyta, bet nei vienam nepavyko pasakyti kas ištikrųjų jis yra, kokia jo prigimtis. Gal būt dėl mūsų ribotumo kiekvienas turėdami kažkokią nuomonę, visi esame neteisingi.

[a.t.sielis]

Tu sakai, kad apie aukščiausiąjį yra žinoma, bet realiai nežinome apie jį nieko, net jei susidarai kažkokią nuomonę kaip jis veikia mus ar pačią visatą, vistiek negali aiškiai tvirtinti, kad jis yra, nes ta nuomone, mintys tik mūsų dabartinis suvokimas, bet žmogiškaisiais pojūčiais kaip rega, klausa, uoslė ir kiti Dievo negalime pamatyti

Mes galim nematyti, ir savo pojūčiais neužčiuopti. Bet per vieną iš jutimų - klausą, galime išgirsti apie aukščiausiąją esybę iš tų, kas ją tiesiogiai patiria; taipogi, tokias tiesiogines patirtis skaitome užrašytas religijų raštuose. Nėra taip, kad nieko nežinome. Mūsų asmeniškai suvokimas gali būti labai ribotas, bet tai nereiškia, kad visų ir kiekvieno Žemėje suvokimas ribotas. Žmonės skirtingi savo pažangos lygiu visose srityse.

, kai kurie teigia, kad Dievą galime rasti gamtoje ir tai atrodytu tiesa, bet mokslininkai vis dažniau kažką kas funkcionuotų kaip gamtoje sukuria dirbtinai ir po kažkiek metų galės dar daugiau sukurti.

Kai ką sukuria, bet galimybės - ryškiai ribotos. Jeigu galimybės nebūtų ribotos, tai nebūtų tokių dalykų, kaip neišgydomos ligos. O apie mirties problemos sprendimą net neina kalba. Tai kaip tada galima sukurti kažką, kas funkcionuotų kaip gamtoje, atseit, veikiančio tik dėl gamtamokslininkams žinomų dėsnių, jeigu pagal tuos dėsnius jie negeba pakartoti ar pagerinti funkcionavimo, pavyzdžiui, pasiekti savo pačių nemirtingumo? Jeigu taip jau viskas paprasta, žinoma ir aišku, kodėl nieko neįmanoma padaryti? O pažadai dėl ateities - daugiau saviapgaulė, iliuzijos. Daug ko galima norėti, bet mažai kas išsipildo.

Mes negalime sakyti, kad visi reiškiniai visatoje yra Dievo darbas, gal būt apskritai jis ten nėra rankų prikišęs, arba pats net neegzistuoja, realiai žmonių protas dar nepajėgus suvokti pačią visatą, nes visados kai tik atrodo kažkokia teorija apie dėsnius įtvirtina, ji po kiek laiko pasirodo yra neteisinga ir visados išlieka tas pats visatos nesupratimas.

Tas taip, teorijos susimauna. Tačiau Kūrėjas - ne teorija; realūs įvykiai vyksta.

Dėl pirminio impulso nuolatos vyksta kalbos, bet kas Dievą išjudino

Apie pirminį impulsą kalbama ne tik laiko fone, bet pačio vyksmo. Turi būti jėga, kuri lemia laiką, turi būti jėga, kuri duoda kryptį.

[idenmeyou]

Dėl žmonijos pasiekimų, tai tikrai judame į priekį, dėl tų pačių ligų, kurios buvo ankščiau neišgydomos, dabar jau yra gydomos ir ateityje visa tai tik dar labiau pažengs į priekį, kadaise net nebuvome pabuvoje kosmose, o va dabar pilna įvairių palydovų, kurie palengva, bet vis atranda kažką naujo ir įdomaus.

Dėl to pirminio impulso vyksta nuolatinės diskusijos, tiek fizkoje, tiek kituose moksluose, kai kurie teigia, kad visatai nereikėjo jokio judintojo, ji tiesiog atsirado iš nieko, žodžiu teorijų daug, taip gal būt ir Dievas buvo tas pirmasis impulsas viskam, bet tada ir jam atsirasti reikia impulso, kažkokio veiksmo, kad būtų atsiradusi pasekmė Dievas, o vėliau iš Dievo ir pati visata. Aš nenoriu atmesti Dievo, bet tikrai nemanau, kad jis yra toks koks aprašomas Biblijoje ir panašiuose raštuose, tikrai nemanau, kad jis yra bent kiek žmogiškas,o jei taip pat tai vadinasi jis išties visagalis, bet tada iš jo kyla ir blogis ir gėris ir visa kas tik egzistuoja, nes jei neturės bent vieno elemento, tuomet jau nebegalime vadinti jo visagaliu.

[a.t.sielis]

kad visatai nereikėjo jokio judintojo, ji tiesiog atsirado iš nieko

Na nėra taip, tas "niekas" pagal fizikus, visai ne niekas, ten traška braška nuo energijos. žr. temoje "Lennox vs Dawkins", dalimis pacituotas visas straipsnis apie tai. Taip kad, kalbos apie atsiradimą iš nieko yra tik mūsų mėgėjų nesusipratimas, o moksle tokios sampratos nėra. Net ir juodojoje skylėje informacija nedingsta.

taip gal būt ir Dievas buvo tas pirmasis impulsas viskam, bet tada ir jam atsirasti reikia impulso, kažkokio veiksmo, kad būtų atsiradusi pasekmė Dievas, o vėliau iš Dievo ir pati visata.

Na tai Jo paties veiksmo reikėjo. Jis yra vienintelė egzistuojanti būtis, Visuma; Jis pajudėjo pats savyje, iš savęs, ir taip tapo Dievu. O visata - vienas iš Jo judėjimų.

Aš nenoriu atmesti Dievo, bet tikrai nemanau, kad jis yra toks koks aprašomas Biblijoje ir panašiuose raštuose, tikrai nemanau, kad jis yra bent kiek žmogiškas,o jei taip pat tai vadinasi jis išties visagalis, bet tada iš jo kyla ir blogis ir gėris ir visa kas tik egzistuoja, nes jei neturės bent vieno elemento, tuomet jau nebegalime vadinti jo visagaliu.

Asmeniškas, sakyčiau. Na taip, blogis, gėris, viskas.

[Vytautas]

Na pirmiausiai biblinis dievas joks dievas tai tik agregoras kuris iš ties daug gali t.y. gyvybė išgelbėti arba nužudyti. Be to jis galėjo formuoti jam norimą įvykių seką. Iš tikro ir velnias ir dievas viename. Per visokias vizijas, balsus galvoje ir panašių dalykus buvo galima susisiekti su dvasių agregorų pasauliu. Ir visa informacija šventuose raštuose ar kokose vedose būtent iš ten. Bet tai ne tikrieji kūrėjai. Jie už viso šito. Jokios informacijos iš jų ir apie juos tiesiog nėra. Jie niekaip neįtakoja mūsų. Paleista sistema ir jie į ją nesikišo niekaip. Problema ta kad mes čia prisidirbom su savo dieviškom savybėm. Minčių materializacijos dėka patys ir susikūrėm sau dievus. Jie mus užvaldė. Pvz man kelia nesusipratimą kaip tobuli kūrėjai galėjo sukurti vienas kito valgymo grandinę. Pilna kitų rūšių energijos. Tai kažkaip nenormalu. Arba kažkas tobulą sistemą perkūrė pagal save. Ir turim ką turim. Tiesiog kadangi tekę apturėti labai keistų patirčių ir tai jau mažais gabaliukais esu pasakoję tiesiog tikiuosi kad viskas čia anksčiau ar vėliau bus gražinta į tikrąją pirminę būseną. Suprantama ne laike. Laikas ir anapus ir čia juda vienodai. Tie tikrieji kūrėjai sutvarkys, atstatys sugadintą sistemą. Kai ir kada neturiu nei menkiausio supratimo. Tiesiog kūrėjų planai nežinomi o ateitis dar neįvyko. Tiesiog tenka ramiai gyventi taip kaip yra.

[a.t.sielis]

Minčių materializacijos dėka patys ir susikūrėm sau dievus.

Toks įdomus klausimas: jeigu minčių materializacijos dėka sugebėjome sukurti sau dievus, kodėl pvz. mums sau nesukūrus tuo pačiu būdu naujos planetos, ir šiaip bet ko, ko reikia gyvenimui?

Paskui, jeigu minčių materializacijos dėka sukūrėme sau dievus, kodėl negalim minčių materializacijos dėka padaryti taip, kad jie mūsų gyvenimą padarytų tokį, kokį mes norim?

Kažkur čia galai nesueina.

[Vytautas]

Nemokant deramai valdyti to ką sukuriam, kartais net nežinom ką sukuriam, prisidarom problemų. Čia net iš labai žemiško gyvenimo. O ką jau kalbėt apie kažkokį kitokį.

[a.t.sielis]

O kas sukūrė patį minčių materializacijos reiškinį?

[Vytautas]

Duota iš prigimties tikrųjų kūrėjų. Šia savybe pažįstama pasakojo kaip vaikystėje sprogdindavo autobusų ir troleibusų padangas. O suaugusi turėjo kontroliuoti savo mintis kad jos nepakenktų kitiems. Beje dabar tai išjungta.

[a.t.sielis]

O ką kūrėjai veikia?

[Vytautas]

Na pvz kažkaip pradangino dvasių agregorų pasaulį. Sprendžiu iš to kad jis manęs neveikia, nors seniau kėlė didelių problemų. Net į šį puslapį buvo pavojinga užeiti. Švytuoklė akimirksniu išprotėdavo. Kažkas čia pasirūpino atitinkamomis apsaugomis. Dabar jokio poveikio. Pagal viską dabar "remontuoja sistemą". 

[idenmeyou]

a.t.sieli teigi, kad  jis pats pajudėjo iš savęs, bet norint pajudėti iš savęs reikia pirmiausia egzistuoti iš ankščiau, vat čia ir susiduria tai, kad neva jūsų tikinčiųjų nuomonę visatą pati negali kurtis, nes reikia Dievo įsikišimo, bet Dievui susikurti jo nereikia, realiai nepateikė nei vienas įrodymų.

Dėl "Lennox vs Dawkins" , ne jie vieninteliai šviesuoliai šioje žemėje, tad vien jų žodžiais nesiremsiu, o kalbant apie visatą, tai vis dar klaustukas ar yra absoliuti tuštuma - niekas. Neseniai buvo atlikti tyrimai, kuriuose neva nustatyta, kad ir vakuumas nėra visai tuščias, bet tuoj pat buvo rasta, kad vėl gi tai nėra visiškai aišku, jo labiau apskritai nieko nežinome apie pagrindinę visatos medžiagą, na negalime sakyti, kad visiškai nieko, bet jos absoliučiai nesuprantame ir praktiškai negalime rimtai tirti.

Vytauto nuomonė įdomi, apie materializaciją, tai, kad gal būt patys susikuriame Dievus. Šiaip jei neegzistuoti nei vienas žmogus, tai nebūtų nei vienos minties ir apie patį Dievą ar koks jis yra, bet tikrai netikiu, kad žmogus gali valdyti ta minčių galią. Kaip ir sakė kitas narys, kodėl negalime susikurti planetos, jei veikia minčių materializacija. Dabar yra daugybė straipsnių, kuriuose rašomi tokie dalykai, jog labai norėdamas gali kurti savo pasaulį, tiesa sakant tikrai netikiu, kad panorėjus už lango tu iš nieko sukursi kažkokį objektą tuo momentu, jei ir veikia mūsų mintys pasaulį, tai manau tikrai mes to nesuvaldysime ir nesuprasime, kad ir koks ryšys būtų tarp pasaulio ir mūsų.

[a.t.sielis]

a.t.sieli teigi, kad  jis pats pajudėjo iš savęs, bet norint pajudėti iš savęs reikia pirmiausia egzistuoti iš ankščiau, vat čia ir susiduria tai, kad neva jūsų tikinčiųjų nuomonę visatą pati negali kurtis, nes reikia Dievo įsikišimo, bet Dievui susikurti jo nereikia, realiai nepateikė nei vienas įrodymų.

Na visa idėja čia tame, kad tam, kas turi protingus reiškinius (pvz. žmones su protu), pakankama priežastis gali būti irgi tik protinga. Efektas negali viršyti priežasties. Todėl protas yra pakankamas sau pačiam egzistuoti, veikti iš savęs ir tokiai visatai būti/atsirasti, o kažkokia visatos energija, neturinti proto - nėra pakankama būti su tokiais reiškiniais, nors ir būtų pakankama egzistuoti savaime, nesudarant kažkokių reiškinių.

Jeigu visata būtų visada egzistavusi ir veiktų tiesiog taip, tai visatoje būtų įmanomas amžinasis variklis. Bet taip nėra. Energija iš kažkur ateina, ten yra amžinas veikimas, o čia duota tik ribota jos dozė.

Dėl "Lennox vs Dawkins" , ne jie vieninteliai šviesuoliai šioje žemėje, tad vien jų žodžiais nesiremsiu, o kalbant apie visatą, tai vis dar klaustukas ar yra absoliuti tuštuma - niekas. Neseniai buvo atlikti tyrimai, kuriuose neva nustatyta, kad ir vakuumas nėra visai tuščias, bet tuoj pat buvo rasta, kad vėl gi tai nėra visiškai aišku, jo labiau apskritai nieko nežinome apie pagrindinę visatos medžiagą, na negalime sakyti, kad visiškai nieko, bet jos absoliučiai nesuprantame ir praktiškai negalime rimtai tirti.

Jeigu tingi eiti ir paskaityti, tai aš tau čia pacituosiu, nes tai svarbūs žinoti dalykai:

Iš kur atsirado energija

Net jeigu toks dalykas įmanomas - kad energija gali būti konvertuota į materiją tokiu būdu, kaip pasiūlė Tryon - reiktų paklausti: "Iš kur atkeliavo energija?". Alan Guth, fizikos profesorius M.I.T., atsakydamas Tryon'ui rašė: "Šiame kontekste, idėja, kad visata atsirado iš tuščios erdvės yra ne daugiau pagrįsta negu idėja, kad visatą sugeneravo gumos gabalas. Tai gali būti tiesa, bet vis vien norėsis paklausti, "iš kur atsirado gumos gabalas?""

Energija negalėjo iššokti į būtį nepažeisdama pirmojo termodinamikos dėsnio. Taigi, tikrovėje, kai mokslininkai aiškina, kad kvantinė mechanika sukuria kažką iš nieko, iš tikro jie neturi galvoje "nieko". Tebėra problema kaip viskas atėjo iki čia. Materija, kuri generuojama pagal kvantinę teoriją yra iš vakuumo, kuris nėra tuščias. Philip Yam iš Scientific American rašo: "Visgi energija vakuume yra labai reali. Pagal šiuolaikinę fiziką, vakuumas nėra tuštumos paketas. Jame verda nematoma veikla netgi prie absoliutaus nulio, temperatūros taško, ties kuriuo sustoja bet koks molekulinis judėjimas". Išsiskiriantis humanistas, matematikas ir mokslo rašytojas Martin Gardner rašo: "Dabar madinga manyti, kad big bang'as buvo sukeltas atsitiktinės kvantinės fluktuacijos vakuume, kuriame nėra erdvės ir laiko. Bet žinoma, toks vakuumas yra labai toli nuo nieko". Amanda Gefter, rašydama New Scientist, sako "kvantinė mechanika kalba mums, kad erdvės vakuumas nėra tuščias, vietoje to, jis braška nuo energijos" Fizikas Richard Morris rašo:

"Modernioje fizikoje nėra tokio dalyko kaip "niekas". Netgi idealiame vakuume nuolat sukuriami ir sunaikinami virtualių dalelių dvejetai. Šių dalelių egzistavimas nėra matematinė fikcija. Nors jų negalima tiesiogiai stebėti, jų efektai yra gana realūs. Prielaida, kad jos egzistuoja veda prie prognozių, kurios buvo su dideliu tikslumo laipsniu patvirtintos eksperimentais."

Astrofizikas Rocky Kolb, University of Chicago Astronomijos ir Astrofizikos Departamento vadovas rašo: "Iš pažiūros tuščios erdvės sritis iš tikro nėra tuščia, bet putoja tarsi verdanti įvairiausių rūšių fundamentaliomis dalelėmis, iššokančiomis į ir iš tuščios erdvės, prieš anihiliuodamosis su savo antidalele ir išnykdamos". Estling tęsė savo išsamius pastebėjimus atsakydamas savo kritikams, taip:

"Kvantinės kosmologijos atstovai primygtinai tvirtina abu dalykus: ir šią absoliučią Niekumą, ir įvairių savybių ir charakteristikų suteikimą jai: ši konkreti Niekuma turi virtualius kvantus, verdančius netikrame vakuume. Kvantai, virtualūs ar tikri, klaidingi ar teisingi, nėra Niekas, jie tikrai yra Kažkas, nors mes galime ginčytis dėl to, kas tai tiksliai yra. Bet vienas dalykas - kvantai tai vienetai turintys energiją, vakuumas turi energiją, ir dar daugiau, išsiplėtimą, t.y., tą kažką į ką gali būti įdėti kiti dalykai, tokie kaip visatos, t.y., mes negalim turėti savo absoliučios Niekumos ir tuo pat metu ją valgyti. Jeigu turime kvantus ir vakuumą kaip duotybes, faktiškai turime pre-egzistencinę egzistencijos būseną, kuri arba pre-egzistavo už laiko ribų, arba iškilo į egzistenciją iš absoliučios Niekumos (be kvantų, be vakuumo, be pre-egzistuojančių pradinių sąlygų) kažkokiu tiksliai apibrėžtu momentu laike; tai sukuria šį laiką, kartu su erdve, materija ir energija, ką mes vadiname visata <...> Aš susirašinėjau su Paul Davies dėl kosmologijos teorijos, ir paklausiau jo, ką jis turi galvoje sakydamas "Niekas". Jis atrašė, kad paklausė Alexanderio Vilenkin'o, ką jis šiuo žodžiu turi galvoje, ir kad Vilenkinas atsakė "Sakydamas "Niekas" aš turiu galvoje Nieką", kas atrodė labai aišku tuo metu, bet šie kvantų kosmologai tęsia nuo to momento ir paaiškina mums, iš ko susideda konkreti jų Nieko veislė. Aš atkreipiau į tai Davies dėmesį, kuris atsakė, kad šie dalykai yra labai komplikuoti. Esu pasirengęs pripažinti šio teiginio teisingumą, bet manau, kad tai neišsprendžia problemos."

Nenuostabu, kad Jonathan Sarfati sako:

"Kai kurie fizikai tvirtina, kad kvantinė mechanika gali padaryti kažką iš nieko. Bet tai grubiai klaidingas kvantinės mechanikos taikymas. Kvantinė mechanika niekada nepadaro kažko iš nieko. Teorijos, kad visata yra kvantinė fluktuacija privalo daryti pirmesnę prielaidą, kad buvo kam fluktuoti - jų "kvantinis vakuumas" yra didelis materijos-antimaterijos potencialas - ne "niekas"."

Vilenkin, aiškindamas Tryon darbui būdingas problemas, sako:

"Fundamentalesnė problema, kad Tryono scenarijus iš tikro nepaaiškina visatos kilmės. Kvantinė vakuumo fluktuacija daro prielaidą, kad buvo pre-egzistuojančios erdvės vakuumas. O mes žinome, kad "vakuumas" labai skiriasi nuo "nieko". Vakuumas, arba tuščia erdvė turi energiją ir tamprumą, jis gali lenktis ir riestis, taigi, tai neabejotinai yra kažkas"

Jis toliau tęsė, siūlydamas kad kvantinis tunnelingas gali būti atsakymas dėl visatos susikūrimo iš nieko. Tačiau, kvantinis tunnelingas taip pat prasideda nuo kažko ir baigiasi kažkuo. Dalelės, kurios gali šokti ar prasmukti pro barjerus visgi turi egzistuoti iš pradžių, kad tai padarytų. Galutinė frazė: pagal žinomą ateistą, fiziką teoretiką iš Kembridžo Universiteto, Stephen Hawking, kad sukurti visatą, "jums tereikia trijų ingridientų": materijos, energijos ir erdvės. Šie trys ingridientai turi egzistuoti, tam kad būtų įmanoma sukurti visatą, pagal Hawkingą. Taigi, problema išlieka. Iš kur atsirado ingridientai visatos "sriubai"? Turi būti galutinė visatos priežastis.